- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-20
- Bylos Nr.
- 1S-468-354/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- L. M.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo L. M. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. (A. S. turto vagystė) 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
BK 178 str. 2 d. (medžiotojų būrelio turto vagystė) 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
BK 178 str. 3 d. (A. L. didelės vertės turto vagystė) 3 metų laisvės atėmimo bausme;
BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pavogti A. L. turtą) 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
BK 187 str. 1 d. (A. L. turto sugadinimas) 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
BK 178 str. 2 d. (pirma I. M. ir I. M. turto vagystė ) 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
BK 187 str. 1 d. (I. M. ir I. M. turto sugadinimas) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
BK 178 str. 2 d. (antra I. M. ir I. M. turto vagystė) 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
BK 178 str. 2 d. ( A. P. Č. turto vagystė) 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
BK 178 str. 2 d. (J. L. ir R. Ž. turto vagystė) 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės už A. L. didelės vertės turto vagystę, pasikėsinimą pavogti A. L. turtą bei A. L. turto sugadinimą subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskiriant subendrintą 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės už pirmą I. M. ir I. M. turto vagystę, I. M. ir I. M. turto sugadinimą subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskiriant subendrintą 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendį pakeitė: sumažino nukentėjusiajam A. L. iš nuteistųjų R. Č. ir L. M. priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 18 080 Lt; ištaisė nuosprendžio aprašomojoje dalyje esantį netikslumą nurodant, kad įsibrovus į A. L. priklausantį svirną ir iš jo slapta pagrobiant didelės vertės turtą nukentėjusiajam A. L. buvo padaryta 45 500 Lt turtinė žala; pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginį, kuriuo konstatuota, kad L. M. yra recidyvistas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakyti priimti nuteistojo L. M. kasacinį skundą ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., L. M. pagal 2014 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį paskirta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal 2014 m. birželio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal 2014 m. lapkričio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiaulių apylinkės teisme 2015 m. birželio 5 d. gautas nuteistojo L. M. prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę, pritaikius 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusias BK 75 str. pataisas.
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi nuteistojo L. M. prašymas atmestas.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. M., nesutikdamas su minėta 2015 m. birželio 18 d. nutartimi, 2015 m. birželio 29 d. pateikė skundą (2015 m. liepos 10 d. gautas ir prašymas) aukštesnės instancijos teismui, prašydamas dar kartą peržiūrėti jo bylą ir pritaikyti BK 75 str. 1 d. pataisas.
Skunde nuteistasis nurodo, kad jo padaryti nusikaltimai buvo neplanuoti, juos pripažįsta, dėl jų gailisi, bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, būdamas izoliuotas stengiasi pasitaisyti, už darbus gaunamus pinigus perveda, kad būtų atlyginta padaryta žala. Nuteistasis pažymi, kad jis prašo taikyti BK 75 str. pataisas, nes turi šeimą. Laisvėje jo tėvai jam yra suradę darbą, kuris padėtų išlaikyti tris mažus vaikus ir efektyviai atlyginti ieškinius. Teigia, kad lygtinis paleidimas sustiprintų jo socialinius ryšius, be to, tai būtų naudinga valstybei. Taip pat nuteistasis pažada daugiau nenusiskalsti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 str. redakcija praplėtė šio straipsnio taikymo galimybes – suteikė galimybę laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, išskyrus labai sunkius nusikaltimus. Taigi, minėta įstatymo nuostata suteikė galimybę teismui, įvertinus bylos aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir asmenims, padariusiems tyčinius sunkius nusikaltimus, jeigu už juos paskirta bausmė neviršija ketverių metų. Pastebėtina, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusios BK 75 str. redakcijos taikymas yra susijęs su BK 3 str. 2 d., reglamentuojančia nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinančių įstatymo nuostatų taikymu ir, esant atitinkamoms sąlygoms, gali būti taikomos.
Nustatyta, kad L. M. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (6 veikos), BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., BK 178 str. 3 d., BK 187 str. 1 d. (2 veikos) ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams. Taigi, formalūs pagrindai taikyti BK 75 str. L. M. atžvilgiu egzistuoja.
Tačiau BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėtų straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog, pritaikius asmeniui šių straipsnių nuostatas, bus pasiekti bausmės tikslai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant klausimą dėl šio straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam galimybės, turi būti vertinamos visos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, taip pat turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, jog, teismui patenkinus tokį nuteistojo prašymą, jis bus sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals bei tuo bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Pirmiausia pažymėtina, kad BK 178 str. numatyta veika laikytina pavojingu nusikaltimu, nes ja kėsinamasi pažeisti nuosavybės neliečiamumą ir padaryti turtinę žalą savininkui. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. M. 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu buvo teisiamas jau ketvirtą kartą už turtinio pobūdžio nusikaltimus. 2013 m. gegužės 24 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., 2013 m. rugpjūčio 28 d. to paties teismo nuosprendžiu vėlgi pagal BK 178 str. 2 d. (3 veikos), o Šiaulių apylinkės 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu taip pat pagal BK 178 str. 1 d. (2 veikos). 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu jis, kaip jau minėta, nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. (6 veikos), BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., BK 178 str. 3 d., BK 187 str. 1 d. (2 veikos). Taigi, daugelis L. M. padarytų veikų yra kvalifikuotos pagal BK 178 str. 2 d., o viena veika – net pagal BK 178 str. 3 d., t. y. kvalifikuotos pagal BK 178 str. dalis, kuriose numatyti nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai, kuriais įstatymų leidėjas išskiria didesnį veikos pavojingumą. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad L. M. nusikalstamas veikas, pavojingas visuomenei, daro neatsitiktinai, o dėl susinormavusių antivisuomeninių nuostatų.
Iš Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžio aišku, kad skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė tiek į nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek į nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, į tai, kad L. M. anksčiau buvo teistas, taip pat į padarytų nusikalstamų veikų skaičių ir paskyrė L. M. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį. Skundžiamoje 2015 m. birželio 18 d. nutartyje teismas taip pat padarė išvadą, kad L. M. padarytų nusikaltimų pobūdis ir neigiami padariniai nesudaro pagrindo manyti, kad atidėjus bausmės vykdymą bus pasiekti BK 41 str. numatyti tikslai, su šia teismo išvada neturi pagrindo nesutikti ir aukštesnysis teismas.
Atsakant į nuteistojo skundo argumentus dėl to, jog jis yra vedęs, turi vaikų, kuriuos reikia išlaikyti, pažymėtina, kad iš nuteistojo pateiktų dokumentų matyti, jog jis su žmona susituokė 2006 m. (275–276 b. l.), vaikai gimė 2009 m. ir 2011 m. (272–273 b. l.), o nusikaltimus, už kuriuos L. M. nuteistas 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu, L. M. padarė 2012–2013 m. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad turimi socialiniai ryšiai L. M. nesutrukdė nusikalsti, todėl nėra pagrindo manyti, kad atidėjus bausmės vykdymą L. M. laikysis įstatymų.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis L. M. padarė nusikalstamas veikas dėl savo paties nenoro paklusti įstatymų reikalavimams, o tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Įvertinęs bylos duomenų visumą, nuteistojo asmenybę bei nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančius duomenis, apygardos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog bausmės tikslai L. M. atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę.
Tuo pačiu teismas pažymi, jog L. M. akcentuojamos aplinkybės, susijusios su jo elgesiu bausmės atlikimo metu, teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui neturi, nes BK 75 str. nuostatas teismas (ne)taiko tik skirdamas asmeniui bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką. Į minėtas aplinkybes turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant galimo L. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kurį reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 157–164 str. Būtent taikant šį teisės institutą itin didelis dėmesys yra kreipiamas į nuteistojo pastangas pasitaisyti, jo elgesį bausmės atlikimo metu.
Įvertinus bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistojo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. M. paskirta bausmė yra proporcinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir jo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, todėl ją švelninti, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, įtariamojo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Tai, kad nuteistasis nesislėpė nuo pareigūnų, deda pastangas atlyginti padarytą žalą, turi gyvenamąją vietą (278 b. l.), kaip pats nurodė skunde, jam tėvai surado darbą, vertinama teigiamai, tačiau, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą nesudaro pakankamo pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas.
Esant šioms aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti nuteistojo L. M. skundą jame išdėstytais argumentas nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,
nutaria:
atmesti L. M. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.