Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. T-313-791/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
T-313-791/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Nuteistasis
K. M.
Kategorijos
Byla Nr. T-313-791/2019
Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01071-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14 2.5.14.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 11 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 357-22 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 punktą, ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2012 m. rugsėjo 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugsėjo 16 d., Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d.

2019 m. kovo 13 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija priimtu nutarimu Nr. 357-22 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam K. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodė, jog nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Šiuo metu K. M. jau yra atlikęs daugiau kaip 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisijos posėdyje savo kaltę jis pripažino. Bausmės atlikimo laikotarpiu vertinamas kaip besikeičianti asmenybė, stebimas teigiamas pokytis elgesyje. Anksčiau teistas vieną kartą. Nors nuteistasis per bausmės atlikimo laiką pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Už nepriekaištingą elgesį yra paskatintas tris kartus, paskutinis paskatinimas skirtas 2018 m. gruodžio mėnesį. Bausmės atlikimo metu nuteistasis siekė prasmingo užimtumo, buvo įdarbintas, mokosi, siekia įgyti specialybę. Dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo programose. Neatsisako siūlomos intervencijos, reiškia norą ir toliau jose dalyvauti. Turi išsikėlęs realius tiek ilgalaikius tiek trumpalaikius tikslus. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas vyktų gyventi į savo pastovius namus kartu su žmona, su kuria neseniai susituokė, nurodytoje gyvenamojoje vietoje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama 58 balais, rizika mažėjo 5 balais, kadangi nuteistasis sugeba atpažinti veiksnius kurie darė įtaką jo nusikalstamumui. Stebima stabili emocinė būsena. Esant tokioms aplinkybėms Komisija daro išvadą, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Komisijos 2019 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 357-22 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą. nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo K. M. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu asmuo vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam K. M. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. M. jau ir prieš tai buvo teistas, o šiuo metu jis atlieka 10 metų laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimų, iš kurių vienas yra labai sunkus, padarymą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Taigi, aptartos aplinkybės K. M. apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Nuteistojo K. M. nusikalstamo elgesio rizika yra 58 balai, iš jų statinių, nekintančių balų yra 20, ir net 38 balus sudaro dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu dar gali pakeisti. Tokia elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Nuo pirmojo vertinimo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. kovo 13 d. (Komisijos nutarimo dienos) elgesio rizika sumažėjo 5 balais, buvo 63. Nors pokytis teigiamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo pirmojo vertinimo praėjo daugiau nei 10 mėnesių laikotarpis, negalima teigti, kad toks sumažėjimas esant vidutinei rizikai ir tokiam kiekiui kintamųjų balų yra akivaizdus.

Vertinant nuteistojo asmenybę, jo gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos, vis dar išlieka kriminogeniniais veiksniais. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi būdamas laisvėje K. M. kas kiek laiko užsiimdavo nusikalstama veikla, kuri privesdavo prie nusikaltimų padarymo, o nusikaltimus įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje. Ir šiuo metu būdamas įkalinimo įstaigoje asmuo prisilaiko kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, kad lengviau būtų pragyventi būryje, ne visuomet laikėsi įkalinimo įstaigos vidaus taisyklių. Nors ir suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, tačiau praeityje ne visuomet gebėjo suvaržyti savo elgesį atsižvelgdamas į tai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju, K. M. nuo 2015 m. rugsėjo 21 d., kuomet buvo atvežtas į Pravieniškių pataisos namus, iki 2018 m. rugpjūčio 3d. dirbti atsisakė, nesimokė. Pareiškė norą įsidarbinti tik 2018 spalio 11 d., būdamas Alytaus pataisos namuose. Buvo įdarbintas, tačiau jau 2019 m. sausio 10 d. pasiprašė atleidžiamas iš darbo, motyvuodamas tuo, kad visų darbų nespėja atlikti laiku. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio mokosi profesinio rengimo centre apdailininko specialybės. Taigi, K. M. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Todėl aplinkybė, kad byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) pranešimas apie galimą nuteistojo įdarbinimą, negali būti sureikšminama, kadangi tokios pažymos, teismo vertinimu, negali būti traktuojamos kaip neabejotinos ir įtikinančios, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje.

Teismas atkreipia dėmesį ir į nuteistojo lėšų tvarkymo įgūdžius, kadangi tai vis dar išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių. Šis aspektas svarbus, nes K. M. turi priteistą civilinį ieškinį, kurio nedengia, nes kaip pats teigia, neturi pajamų, nors, kaip matoma iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, užsidirbti ir nesiekia. Pataisos namuose yra išlaikomas artimųjų. Nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2019 m. kovo 5 d. į savo asmeninę sąskaitą gavo 1019 Eur, iš kurių beveik visus, t. y. 998 Eur, išleido pataisos namų parduotuvėje, kas leidžia spręsti, kad asmeninių poreikių tenkinimas bei patogesnių kalinimo sąlygų susikūrimas jam yra svarbesnis nei turimi įsipareigojimai. Taigi, finansinis nestabilumas, turimi finansiniai įsipareigojimai, bei neatsakingas požiūris į juos, taip pat gali didinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, bei apsunkinti integraciją laisvėje.

Pažymėtina ir tai, kad K. M. sunkų smurtinį nusikaltimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, bet, paties nuteistojo teigimu, alkoholiniais gėrimais laisvėje jis nepiktnaudžiavo, priklausomybės narkotinėms medžiagoms neturėjo. Tačiau pataisos namuose buvo 3 kartus baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą, o nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. netgi buvo įrašytas į tikslinę programą asmenų, kurie buvo bausti už apsvaigimą pataisos namuose. Toks nuteistojo požiūris teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog šiuo metu nuteistasis vis dar nesuvokia neigiamos alkoholio bei psichotropinių medžiagų vartojimo įtakos. Todėl nors alkoholio vartojimas, kaip nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti kriminogeninis veiksnys, Socialinio tyrimo išvadoje nenurodomas, tačiau, teismo vertinimu, ši problema išlieka aktuali, nes labai sunkų, smurtinį nusikaltimą, kaip jau minėta, nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pažymėtina tai, kad bausmės atlikimo metu K. M. nesielgė nepriekaištingai. Nors 3 kartus jis buvo skatintas, tačiau net 9 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, drausmine tvarka baustas 8 kartus. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai nepaneigia išvados, jog paminėtos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas ne tik iš karto atvykus į pataisos namus, bet ir vėliau, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų.

Iš 2019 m. kovo 13 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-18 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo K. M. lygtinio paleidimo klausimą, taip pat turėjo abejonių dėl jo lygtinio paleidimo, kadangi 3 Komisijos nariai balsavo už paleidimą ir tiek pat, prieš, todėl rezultatams pasiskirsčius po lygiai rezultatą nulėmė komisijos pirmininko balsas.

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis K. M. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, nėra maža – daugiau kaip 3 metai 6 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2019 m. kovo 13 d. Komisijos nutarimą Nr. 357-22 dėl nuteistojo K. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio

1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2019 m. kovo 13 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-22 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. M.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Vilma Dapkevičienė