Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos motina O. L. mirė (duomenys neskelbtini). Ji buvo sudariusi testamentą, kuriame paveldėtoja nurodyta pareiškėja – testatorės dukra, kuri yra ir vienintelė pirmos eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytas O. L. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas: keturių kambarių butas su rūsiu, 83,95 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja faktiškai naudojasi nepertraukiamai nuo jo įgijimo momento 1974 metais, t. y. šiame bute ji visą laiką gyveno ir gyvena, jį išlaiko, prižiūri, atlieka einamąjį remontą. Esant gyvai pareiškėjos motinai O. L., kai kurios sąskaitos už buto mokesčius buvo išrašomos O. L., kai kurios – pareiškėjos vardu, o apmokamos iš pareiškėjos sąskaitos banke. Be to, be nurodyto nekilnojamojo turto, po testatorės mirties liko ir jos piniginės lėšos banko sąskaitoje, registruotoje O. L. vardu.

Nors pareiškėja po motinos O. L. mirties į Alytaus miesto 1-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo kreipėsi praleidusi trijų mėnesių terminą, tačiau kaip ir iki O. L. mirties, taip ir po jos mirties, visu savo motinos nekilnojamuoju turtu disponavo tik pareiškėja, kuri rūpinosi buto priežiūra, išlaikymu, mokėjo visus su nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius, t. y., faktiškai priėmė palikimą.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantis medicininis mirties liudijimas Nr. 22-6179581 patvirtina, kad O. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja R. R. yra mirusiosios O. L. dukra, šį faktą pagrindžia byloje esantis gimimo liudijimas. Iš 2022 m. birželio 14 d. Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės R. M. Liudijimo, notarinio registro Nr. 2531, nustatyta, kad nėra užvestų bylų dėl paveldėjimo teisės išdavimo į mirusios O. L. palikimą. 2012 m. gegužės 22 d. Alytaus miesto 1-ajame notaro biure sudarytu testamentu, notarinio registro Nr. 3272, O. L. visą jai nuosavybės teisėmis priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu adresu: (duomenys neskelbtini), ir visas jai priklausančias pinigines lėšas, esančias bet kuriame Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotame ir veikiančiame banke jos vardu atidarytose bet kokiose sąskaitose, ji paliko savo dukrai R. R.. Pareiškėjos pateikti AB „Swedbank“ banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad R. R. tiek esant jos motinai gyvai, tiek po palikėjos mirties, mokėjo įvairius mokesčius, susijusius su buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymu, priežiūra ir kt.

Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, konstatuotina, kad po O. L. mirties jos palikimą priėmė R. R., kuri turtu rūpinasi ir naudojasi kaip savu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo O. L. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad R. R. po motinos mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi, valdė jį ir šiuo metu valdo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.

Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėja R. R. po motinos O. L. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po testatorės O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikėjos palikimą (keturių kambarių butą su rūsiu, 83,95 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pinigines lėšas) faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę po O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.