Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, administracine tvarka baustas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Š. davė kyšį valstybės tarnautojui už neveikimą vykdant įgaliojimus: 2012 m. gegužės 28 d., apie 12 val. 04 min., Laisvės prospekto - Oslo gatvių sankryžoje, Vilniuje, valstybės tarnautojams - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patruliui J. P. ir 1-osios kuopos 3-ojo būrio patruliui L. B., vykdantiems eismo priežiūros funkcijas, privalantiems kontroliuoti, kaip eismo dalyviai vykdo kelių eismo taisyklių reikalavimus ir nustatyta tvarka įforminti kelių eismo taisyklių pažeidimo dokumentus, davė kyšį už pageidaujamą valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (važiavo UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančiu automobiliu Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršydamas leistiną greitį), prašydamas nesurašyti administracinės teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūnams pareikalavus, pateikė šio automobilio dokumentus, į kuriuos įdėjo vieną 200 litų kupiūrą Nr. AF 9742704.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo P. Š. buvo [pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 20 MGL, t.y., 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda.

P. Š. 2012-07-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikė prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis P. Š. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas ir savo kaltę pripažįsta visiškai. P. Š. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, važiuodamas tarnybiniu automobiliu Opel Laisvės prospektu, sankryžoje jį sustabdė nežymėtas policijos automobilis Škoda, jis pareigūno paklausė, kokį nusižengimą padarė, jam paaiškino, kad leistiną greitį viršijo 56 km/h. Kaltinamasis nurodė stipriai sutrikęs, nes suvokė, kad tai gali turėti įtakos jo profesinei veiklai, nes gali prarasti teisę vairuoti. Vairavimas yra būtinas dalykas, kadangi jis dirba pardavimų atstovu. Vadovaudamasis neteisinga nuomone, jog galima išvengti atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimus, pareigūnams į dokumentus įdėjo 200 Lt kupiūrą, dėl ko labai gailisi. Vėliau pareigūnas jį informavo, kad sektų jų tarnybinį automobilį, nes yra įtariamas valstybės tarnautojo papirkimu. Kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvau sutrikęs dėl teisinių žinių stokos. Nurodė buvęs baustas administracine tvarka, anksčiau buvo sustabdytas kelių policijos pareigūnų, už pinigus niekada nebandė išsisukti. Tą dieną buvo labai susijaudinęs ir suprato, kad gresia teisės vairuoti atėmimas. Pripažino, kad neatsakingai pasielgė viršydamas greitį.

Liudytoju apklaustas pareigūnas J. P. teismui paaiškino, kad asmeniškai P. Š. nepažįsta. Neatsiminė, kurią dieną tiksliai buvo įvykis, nurodė, kad tą dieną dirbo su įslaptintu automobiliu, pastebėjo Opel markės automobilį, kuris gerokai viršijo greitį. Važiuodami iš paskos automobilį fotografavo ir filmavo, sustabdė jį prie „Lukoil“ degalinės. Liudytojas nurodė priėjęs ir prisistatęs, paaiškinęs vairuotojui apie pažeidimą, vairuotojas siūlė susitarti, J. P. atsakė, jokių susitarimų, surašys protokolą ir atvažiuos į teismą, bet vairuotojas įkišo į registracijos liudijimą 200 Lt kupiūrą ir padavė J. P.. Liudytojas nurodė, kad jam atidavė pinigus ir įspėjo, kad gresia baudžiamoji atsakomybė už valstybės pareigūnų papirkimą, tačiau P. Š. į tai nekreipė dėmesio. Liudytojas nurodė vairuotoją įspėjęs dar kartą, iš viso apie tris keturis kartus, tačiau P. Š. nesiklausė. Liudytojas pranešė Vyriausiajam policijos komisariatui apie kyšio davimą ir nuvežė į komisariatą. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir protokolas už greičio viršijimą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo J. P. parodymai, teismas taip pat P. Š. kaltės įrodymu pripažįsta byloje surinktus rašytinius įrodymus: 2012-05-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr.patrulio J. P. tarnybinį pranešimą (b.l.6), kuriame konstatuota, kad už greičio viršijimą sustabdytas automobilio Opel, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas P. Š., siekdamas išvengti administracinės nuobaudos, pradėjo siūlyti pareigūnui susitarti. Pareigūnas perspėjo, kad už kyšio davimą gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau P. Š. į perspėjimas nereagavo, toliau siūlė susitarti ir iš piniginės ištraukė 200 Lt kupiūrą, kurią pareigūnui padavė kartu su jo pareikalautais dokumentais. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodomos ir 2012-05-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės kuopos vyr.patrulio L. B. tarnybiniame pranešime (b.l.7). 2012-05-28 apžiūros protokole konstatuota, kad iš automobilio Škoda, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimta viena 200 Lt kupiūra Nr. AF9742704 (b.l.8-13, 14-15).

Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis P. Š. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką; jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį kaip kyšio davimas valstybės tarnautojui už neveikimą vykdant įgaliojimus.

P. Š. ir jo gynėjas teismui pateikė kaltinamojo motinos J. Š. prašymą dėl P. Š. atidavimo pagal laidavimą ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadovaudamasis šiais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais teismas turi įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas užtikrinant, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar laiduotojas iš tikrųjų turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Baudžiamojo kodekso 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą taikyti minėtą BK straipsnį kaltininko atžvilgiu bei kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės būtų pasiekti bausmės tikslai. P. Š. padarė apysunkę nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, - tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už jo neveikimą vykdant įgaliojimus. Reikšminga yra tai, kad, kaip matyti iš teisme duotų liudytojo parodymų ir byloje esančių tarnybinių pranešimų, P. Š. buvo net keletą kartų įspėtas, kad už kyšio siūlymą pareigūnui gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau tai nesutrukdė kaltinamajam toliau siekti, kad pareigūnai jam nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už greičio viršijimą. Šią aplinkybę teismas vertina kaip įrodančią P. Š. tyčios kryptingumą, taip pat teismas daro išvadą, kad nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė nuteistojo elgesio pasekmė – P. Š. yra ne kartą administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir Vilniaus mieste greitį net penkiasdešimčia kilometrų per valandą viršijo jau turėdamas galiojančią nuobaudą (b.l. 33). Nepaisant to, kad P. Š. motina J. Š. galėtų būti traktuojama kaip teismo pasitikėjimą kelianti laiduotoja, ir yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, teismas, įvertinęs tai, kad P. Š. veika buvo padaryta tiesiogine tyčia, po to, kai kaltinamasis buvo net keletą kartų įspėtas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės, daro išvadą, kad P. Š. visiškai atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės bei nepaskyrus jam bausmės už jo padarytą nusikalstamą veiką, nebus įgyvendintas teisingumo principas. P. Š. už jo padarytą nusikaltimą turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir jam turi būti paskirta bausmė. BK 227 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo už papirkimą gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, tokiu būdu įstatymų leidėjas teismui suteikė plačias bausmės individualizavimo galimybes. Teismas, įvertinęs visas P. Š. charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis praeityje nėra teistas, dirba, aukštojoje mokykloje siekia magistro diplomo, yra aktyvus bendruomenės narys, darbdavio yra apibūdinamas kaip darbštus, geranoriškas, laiku atliekantis užduotis darbuotojas, konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. Š. paskyrus švelniausią BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – baudą.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti - 200 Lt kupiūrą AF 9742704, kuri saugoma Vilniaus apskrities VPK finansų skyriuje (b.l.16-18), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas.

Kardomoji priemonė kaltinamajam neskirtina.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 20 MGL 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Nordea Bank Finland Plc“, banko kodas 21400, įmokos kodas 6800“. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius). Nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma priverstinai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti - 200 Lt kupiūrą AF 9742704, kuri saugoma Vilniaus apskrities VPK finansų skyriuje (b.l.16-18), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Kardomosios priemonės P. Š. neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.