Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Patalavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. pagal 2004 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo įsakymą vengė pareigos teikti išlaikymą sūnui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės mokant po 300 Lt, t. y. 86,87 eurų (aštuoniasdešimt šešis eurus 87 euro centus), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2009-01-01 iki 2016-02-01 alimentų nemokėjo ir neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikui, nors turėjo visas galimybes vykdyti teismo sprendimą, nes buvo darbingas, be to dirbo: nuo 2009-04-15 iki 2009-05-14 turėjo verslo liudijimą, nuo 2010-04-13 iki 2010-05-24 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2011-04-28 iki 2011-04-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2011-06-27 iki 2011-08-10 dirbo G. Ž. įmonėje, nuo 2013-07-19 iki 2013-08-07 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-04-03 įregistravo ir vykdė individualią veiklą, tai yra vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, dėl ko iki 2016-02-01 susidarė 9750,24 eurų (devyni tūkstančiai septyni penkiasdešimt eurų 24 euro centų) įsiskolinimas.

Kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2003 m. vasario 22 d. susituokė su K. B.. Santuokoje 2003 m. balandžio 21 d. gimė sūnus D. B.. Tuo metu jie gyveno pas K. B. motiną. Kartu gyveno neilgai, tačiau, kol buvo kartu, finansiškai sūnų išlaikyti padėjo. 2003 m. jis dirbo K. J. ūkininko ūkyje, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai dirbo, iš atlyginimo buvo išskaičiuojami alimentai. Kokias sumas mokėjo sūnaus D. B. išlaikymui, neatsimena. Pinigai buvo atskaičiuojami nuo jo atlyginimo į buvusios žmonos K. B. sąskaitą. Kadangi sūnaus išlaikymui pinigus teikė nereguliariai, 2014 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo išlaikyti vaiką. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam pažadėjus vykti dirbti į užsienį, o iš gautų lėšų mokėti alimentus. Į Olandiją išvažiavo, dirbo fabrike, tačiau po mėnesio apsirgo ir turėjo grįžti į Lietuvą. Grįžęs į Lietuvą darbo neturėjo, darbo biržoje nesiregistravo, o pats darbo nerado. Žino, kad šiai dienai yra 9407,24 eurų įsiskolinimas, apie kurį jis sužinojo atvykęs į Panemunės policijos komisariatą. Su sūnumi D. B. nebendrauja, jo auklėjime nedalyvauja. Pradžioje su sūnumi bendravo, tačiau buvusi žmona reikalavo iš jo pinigų, todėl jis nuo sūnaus nutolo, nebuvo noro pas juos važiuoti. Apie tai, kad vykdomasis raštas buvo perduotas antstolei, nežinojo. Buvo laikotarpių, kuomet jis neturėjo galimybių sūnui padėti finansiškai, kadangi niekur nedirbo ir pats vos pragyveno. 2015-04-03 įregistravo individualią veiklą, kurią vykdo pavasario, vasaros, rudens laikotarpiu, nes tuo metu galima dėti trinkeles. Šia veikla ir užsiima. Žiemos metu veiklos nevykdė. Šiuo metu laukia darbo pasiūlymo (1 t., b. l. 39, 43).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais – byloje pateiktais kaltinamojo ir liudytojos apklausos protokolais bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Liudytoja K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. B. ji susituokė 2003-02-22. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B.. Visi gyveno pas jos mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu buvo neilgai, apie pusę metų. Nuo to laiko kartu su R. B. nebegyveno. Tuo metu R. B. dirbo ir padėjo finansiškai išlaikyti sūnų, vėliau – ne. 2004 m. balandžio mėnesį ji kreipėsi į teismą, kad būtų priteisti alimentai. 2004-04-19 buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo R. B. buvo įpareigotas teikti sūnui D. B. išlaikymą, mokant po 300 Lt, t. y. 86,89 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2004-04-01 iki sūnaus pilnametystės ir 600 Lt, t. y 173,77 eurų įsiskolinimą už 2004-02-01 - 2004-04-01 laikotarpį. Įsiskolinimą R. B. sumokėjo visiškai, tačiau priteistų alimentų nemoka. Negaudama pinigų sūnui išlaikyti, ji buvo priversta kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą. 2011-02-10 buvo priimtas sprendimas, kurio pagrindu nuo 2010-12-13 kiekvieną mėnesį mokama 195 Lt, t. y. 56,48 eurų dydžio išmoka. Šiuos pinigus kiekvieną mėnesį ji gauna į savo sąskaitą. Kiek žino, 2015 m. spalio mėnesiui įsiskolinimas yra 9407,04 eurų. 2007-10-31 Kauno apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas, kuriuo jų santuoka buvo nutraukta. R. B. sūnaus nematė nuo trejų metų, jo nelanko, auklėjime nedalyvauja. Tikslaus adreso, kuriuo jis gyvena, nežino, žino, kad Garliavoje, Kauno r. Jo mobilaus ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Jis buvo minėjęs, kad dirba neoficialiai (1 t., b. l. 24).

2016-01-25 prašymas patvirtina, kad K. B. kreipėsi dėl jos sūnaus tėvo R. B. nemokamų alimentų sūnaus išlaikymui (b. l. 2).

2007-10-31 Kauno apylinkės teismo sprendimo kopija civilinėje byloje Nr. 2-16269-638/2007 patvirtina, kad R. B. ir K. B. santuoka buvo nutraukta, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje be kita ko nurodyta, kad R. B. teiks nepilnamečiui sūnui D. B. išlaikymą po 300 litų (86,89 eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis pagal 2004-04-19 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. 2-6844/2004, išlaikymą mokant iki D. B. pilnametystės (b. l. 5 – 7).

2004-04-19 teismo įsakymo kopija civilinėje byloje Nr. 2-6844/2004 patvirtina, kad buvo nutarta iš R. B. išieškoti išlaikymą po 300 litų (86,89 eurų) D. B. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2004-04-01 iki vaiko pilnametystės, ir 600 litų įsiskolinimą nuo 2004-02-01 iki 2004-04-01 (b. l. 8).

2011-02-10 sprendimas dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo patvirtina, kad buvo nuspręstą D. B. nuo 2010-12-13 kiekvieną mėnesį mokėti 195 litų dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo (b. l. 9).

2015-10-16 antstolės J. B. raštas Nr. 0086/07/00037 patvirtina, kad 2015-11-01 R. B. įsiskolinimas sūnaus D. B. išlaikymui sudaro 9407,04 eurų (b. l. 10).

2016-02-11 antstolės J. B. raštas Nr. 0086/07/00037/S-1026 patvirtina, kad išlaikymas iš skolininko R. B. buvo išieškotas 2004 m. - 1040,81 Lt, 2006 m.-2046,96 Lt, 2007 m. - 2749,78 Lt, 2008 m. - 11022,81 Lt. Išlaikymas buvo išieškomas iš jo darbo užmokesčio. Išlaikymo įsiskolinimas 2016-02-01 sudaro 9750,24 eurų. R. B. VSDFD duomenimis nuo 2015-04-03 verčiasi individualia veikla. Skolininkas ne kartą buvo kviečiamas atvykti į kontorą dėl išlaikymo mokėjimo, tačiau į antstolio siųstus pranešimus nereagavo. R. B. apie savo pareigą mokėti išlaikymą žinojo, kadangi buvo siunčiami įvairūs pranešimai, patvarkymai dėl lėšų arešto, patvarkymai dėl išskaičiavimo iš darbo užmokesčio (b. l. 12).

2016-02-26 pažyma Nr. P52-2016-39 dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir išmokų mokėjimo patvirtina, kad 2010-07-25 R. B. darbo paieška buvo nutraukta jam įsidarbinus per darbo biržą. 2011-01-12 jis vėl užregistruojamas, o 2011-04-27 darbo paieška nutraukiama įsidarbinus per darbo biržą, įregistruotas 2011-08-30, o 2012-06-05 paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn., 2013-01-11 įregistruotas, o 2013-07-23 darbo paieška nutraukta įsidarbinus savarankiškai, darbo biržai suteikus darbo rinkos paslaugas, 2014-01-21 įregistruotas, o 2014-01-29 darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu, 2014-06-09 priregistruotas, o 2014-09-08 darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu (b. 1. 19).

2016-02-29 SODRA pateiktais duomenimis R. B. nuo 2009-04-15 iki 2009-05-14 įsigijo verslo liudijimą, nuo 2010-04-13 iki 2010-05-24 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2011-04-28 iki 2011-04-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2011-06-27 iki 2011-08-10 dirbo G. Ž. įmonėje, nuo 2013-07-19 iki 2013-08-07 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-04-03 įregistravęs individualią veiklą (b. l. 35).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo R. B. visišku prisipažinimu, liudytojos K. B. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. B. pagal 2004 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo įsakymą vengė pareigos teikti išlaikymą sūnui D. B., gim. 2003-04-21, nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės mokant po 300 Lt, t. y. 86,87 eurų (aštuoniasdešimt šešis eurus 87 euro centus), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2009-01-01 iki 2016-02-01 alimentų nemokėjo ir neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikui, nors turėjo visas galimybes vykdyti teismo sprendimą, nes buvo darbingas, be to dirbo: nuo 2009-04-15 iki 2009-05-14 turėjo verslo liudijimą, nuo 2010-04-13 iki 2010-05-24 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2011-04-28 iki 2011-04-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2011-06-27 iki 2011-08-10 dirbo G. Ž. įmonėje, nuo 2013-07-19 iki 2013-08-07 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-04-03 įregistravo ir vykdė individualią veiklą, tai yra vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, dėl ko iki 2016-02-01 susidarė 9750,24 eurų (devyni tūkstančiai septyni penkiasdešimt eurų 24 euro centų) įsiskolinimas.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 44).

Skirdamas kaltinamajam R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad jis yra neteistas (b. l. 34), nebaustas administracine tvarka (b.l. 33), VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 32), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 30), todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimą, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka, surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kadangi kaltinamasis R. B. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 valandų.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.

- nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.