Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 2015 m. spalio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK arba BK) 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesiams viešųjų darbų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. G. 2016 m. rugsėjo 3 d. apie 21 val. namuose, esančiuose Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,13 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu metė pusplytę savo sugyventinei M. P. į kairės kojos pėdą, taip savo šeimos nariui – sugyventinei M. P. - padarydamas žaizdą kairėje pėdoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

M. G. parodymais, kad 2016 m. rugsėjo 3 d. apie 21 val. namuose tarp jo ir sugyventinės M. P. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis pasiėmė pusplytę ir ją metė į sugyventinę. Pusplyte pataikė sugyventinei į kairės kojos pėdą ir ją prakirto. Pamatęs, kad iš sugyventinės kojos bėga kraujas, bandė žaizdą sutvarstyti. Sugyventinė iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Pripažįsta, kad sugyventinei sukėlė fizinį skausmą ir labai gailisi (55-56, 60 b. l.);

2016 m. rugsėjo 3 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad M. P. kreipėsi su pareiškimu dėl sugyventinio smurto jos atžvilgiu (3 b. l.);

nukentėjusios M. P. parodymais, kad 2016 m. rugsėjo 3 d. apie 21 val., būdama namuose, virtuvėje, ji sudrausmino savo sugyventinį M. G. Supykęs sugyventinis paėmė virtuvėje buvusią molinę pusplytę, metė į ją ir pataikė į kairės kojos pėdą. Jai iš pėdos ėmė bėgti kraujas, o sugyventinis išėjo į kiemą. Jis buvo labai girtas. Sugyventinis po to atsinešė vaistų ir uždėjo ant žaizdos. Atvykę medikai žaizdą aptvarstė. Vykti apžiūrai ji atsisakė, nes augina du mažamečius vaikus – ketverių metų berniuką ir septynių mėnesių mergaitę. Skausmą kojoje jaučia, bet jis jau aprimęs. Sugyventinis smurtavo pirmą kartą. Dėl sukelto fizinio skausmo civilinio ieškinio nereiškia (4 b. l.);

specialisto išvada Nr. G 1301/2016-(04), kurioje nustatyta, kad M. P. padaryta žaizda kairėje pėdoje, - nežymus sveikatos sutrikdymas ( 29 b. l.);

asmens girtumo testu, iš kurio matyti, kad įtariamajam M. G. nustatytas 3,13 promilių girtumas (15 b. l.);

įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, kuriose užfiksuota virtuvėje, prie dujinės viryklės, rasta molinė aprūkusi pusplytė, ant grindų matomos raudonos dėmės, panašios į kraują (3-7 b. l.);

tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotos policijos pareigūno įvykio vietoje nustatytos aplinkybės (11-14 b. l.).

Kaltinamojo M. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas (mesdamas pusplytę į koją) nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sugyventinei M. P. (BK 248 straipsnio 2 dalis). Iš kaltinimo M. G. šalintina aplinkybė, kad jis mesdamas pusplytę savo sugyventinei M. P. į kairės kojos pėdą, padarė jai ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau ir fizinį skausmą, kadangi sveikatos sutrikdymas apima ir skausmo sukėlimo požymį, todėl papildomai jo kvalifikuoti nebereikia.

Kadangi už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis M. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį M. G. siūlė nubausti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per mėnesį laiko nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Siūlė taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis M. G. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas),

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis M. G. teistas (34 b. l.), teistumas neišnykęs (BK 97 straipsnis), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), turi galiojančių administracinių nuobaudų (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (47, 48 b. l.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnija skundų dėl jo elgesio nėra gavusi (46 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (44 b. l.), nustatytos jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti bausmę – laisvės apribojimą, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) M. G. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. G. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus jam bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

M. G. į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 3 d. 22 val. iki 2016 m. rugsėjo 4 d. 12.45 val. (64, 66 b. l.), t. y. vieną parą, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktis ir 66 straipsnis).

M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytis pasižadėjimas neišvykti (62-63 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

M. G. į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 3 d. 22 val. iki 2016 m. rugsėjo 4 d. 12.45 val., t. y. vieną parą, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.