- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- e2-5324-808/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Atsakovas
- H. Š.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
Kategorija 2.6.10.1.; 2.6.10.2.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.8.; 2.6.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1. (S)
2019 m. liepos 25 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui H. Š. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1495,08 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 22 d. ieškovė draudėjai R. S. išdavė būsto draudimo liudijimą Serija LD Nr. 108101097, TIA Nr. 243256321, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 18 d. iki 2018 m. birželio 17 d. buvo apdraustas draudėjos turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2017 m. gegužės 29 d. kitai draudėjai V. G. išdavė būsto draudimo liudijimą Serija LD Nr. 108156905, TIA Nr. 383426944, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 8 d. iki 2018 m. liepos 7 d buvo apdraustas draudėjos turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 28 d. ieškovo draustas turtas (butai Nr. 16 ir Nr. 8) buvo užlietas iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkas – atsakovas H. Š.. 2017 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjoms bendrai išmokėjo 1495,08 Eur (R. S. - 718,00 Eur, V. G. - 777,08 Eur). Atsakovas yra atsakingas už žalą padarytą minėtiems butams. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą) įgijo teisę į žalos atlyginimą subrogacijos tvarka. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo jos naudai priteisti iš atsakovo H. Š. 1495,08 Eur sumą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d., iš R. S. (buto (duomenys neskelbtini) savininkė) sužinojo, kad iš jo (atsakovo) buto, bėga vanduo. Užėjęs į savo butą, koridoriuje pamatė balutę, netoli bendro naudojimo vamzdyno: vanduo sunkėsi iš spintos, kurioje yra namo bendro naudojimo vamzdžiai. Atidarius dureles buvo matoma sudrėkusi siena. Vamzdžiai – be matomų išorinių gedimų, vanduo nesisunkė. Bandant užeiti pas aukščiau gyvenančius kaimynus, niekas durų neatidarė. Su atėjusiu kaimynu J. S. (butas Nr.12, esantis virš buto Nr.8 ir po butu Nr. 16), apžiūrėjo sudrėkusias vietas: koridoriuje, prie vonios ir tualeto, buvo sušlapusios lubos. Po įvykio, atsakovas taip pat kreipėsi į kitus gyventojus, tačiau neatsirado, kas patvirtintų kokiame iš butų (Nr.23, 24, 27, 28, 31 ar 32) atsirado vandens nutekėjimas. Nurodo, kad virš jo buto yra dar keturi aukštai ir vanduo gali tekėti pro plyšius ne tik iš betarpiškai iš virš aplietų butų, bet ir iš kampais besisiejančių butų. Nors avarijų lokalizacijos atliktų darbų sąrašo aprašyme nurodoma, kad vanduo tekėjo iš 20 (dvidešimto) buto, pati užliejimo priežastis neminima. Po įvykio, nei ieškovė, nei užpiltų butų savininkai nebuvo atėję apžiūrėti atsakovo buto. Teigia, kad vanduo tekėjo iš virš jo (atsakovo) esančių patalpų. Teigia, kad byloje taikytinas vienerių metų senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d., o ieškinys pateiktas tik 2019 m. sausio 7 d., t.y. terminą praleidus daugiau nei 4 mėnesiais.
Teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.
Atsiliepimas
Ieškovė pateiktame dublike papildomai nurodė, kad nepagrįsti yra atsakovo teiginiai, kad vanduo liejosi ne iš jo (atsakovo) buto Nr. 20, bet iš bendrojo naudojimo vamzdžių, nes į bylą nepateikti šiuos teiginius patvirtinantys įrodymai. Atsakovo su atsiliepimu pateiktos nuotraukos yra nekokybiškos, neryškios ir jos negali būti pagrindu tvirtinti, kad vanduo bėgo ne iš buto Nr. 20. Pažymėjo, kad draudimo teisiniai santykiai yra susiklostę tarp ieškovės ir draudėjų – R. S. bei V. G., o ne tarp ieškovės ir atsakovo, todėl ieškovė tinkamai pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka ir tokiu atveju reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas ir, ieškinio senatis yra 3 metai, o ne vieneri (LR CK 1.125 straipsnio 8 punktas). Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra susiklostę draudimo teisiniai santykiai, nes tokie santykiai šalių nesieja.
Atsakovas pateiktame triplike papildomai nurodė, kad jis nekaltina bendrojo naudojimo būsto administratoriaus ir nekelia konkretaus asmens atsakomybės klausimo, jis (atsakovas) tik konstatuoja faktą, kad nėra kaltas nei dėl 2017 m. rugpjūčio 28 d. vandens patekimo į jo paties butą, nei dėl to, kad buvo užlieti ieškinyje nurodyti butai, nes vanduo bėgo per bendro naudojimo vamzdynus, techninėje spintoje.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Renaldas Baliūtis iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovas H. Š. iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Su kaimynais bendrauja mažai. 2017 m. rugpjūčio pabaigoje buvo įvykis, kurio metu iš buto Nr.16 atėjusi moteris teiravosi ar bėga vanduo (jis truputį bėgo). Nuėjęs į penktą aukštą pas atsakovą, pamatė, kad bendro naudojimo vamzdžių spintoje (buto koridoriaus gale), buvo drėgna ir lašėjo. Kaimynai iš šešto aukšto, durų neatidarė. Paaiškino, kad tai nebuvo pirmas atvejis, kai buvo drėgna.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. T. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. vanduo tekėjo iš atsakovo bute esančios sanitarinių mazgų šachtos lubų, buvo drėgnos sienos, matėsi išsikišęs skuduras, buvo matomas makrofleksas. Tai bendro naudojimo vamzdžiai. Teigia, kad vanduo galimai bėgo nuo stogo.
Teismo posėdžio liudytoja V. G. parodė, kad stovu pradėjo tekėti vanduo. Penktame aukšte vyko remontas, todėl mano, kad iš jo. Duris atidarė šeimininkas, bet neįleido, nes vyksta remontas ir kažkas įvyko dėl darbuotojų kaltės. Atvykę UAB „Fabeta“ darbuotojai nieko nerado ir nusprendė, kad įvykis įvyko iš buto, kuriame vyko remontas.
Teismo posėdžio liudytoja A. Š. parodė, kad ne kartą yra nukentėję nuo užliejimų iš kaimynų. Bute vamzdžiai koridoriaus gale, kairėje pusėje ir jie tęsiasi per visą laiptinę (visuose butuose). Vakare grįžusi namo pamatė atidarytas duris, drėgną sieną, šlapias lubas (koridoriuje palei vonią ir tualetą), atšokusį tinką, sudrėkusią sieną koridoriaus pradžioje. Iš vyro (atsakovo) sužinojo kad juos apliejo. Buvo atidarytos durys, kad vėdintųsi. Tuo metu bute buvo daromas remontas, bet vandentiekio ir nuotėkų sistema nebuvo tvarkoma. Po 20-21 val., kaimynai nebuvo atėję.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. S. parodė, kad vanduo labai stipriai bėgo vonioje, iš viršaus. Tuo metu atsakovas darė remontą ir, porą mėnesių iki įvykio buvo didelis triukšmas. Mano, kad avarinė tarnyba negalėjo įeiti į butą Nr.20, nes niekas neatidarė durų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys iš esmės tenkinamas.
Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Byloje nustatyta, kad ieškovės 2017 m. gegužės 22 d. būsto draudimo liudijimu, serija LD Nr. 108101097, TIA Nr. 243256321, apdraustas R. S. priklausantis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2017 m. birželio 18 d. iki 2018 m. birželio 17 d. buvo apdraustas (el.b. I tomo 14-16 l.). Ieškovės 2017 m. gegužės 29 d. būsto draudimo liudijimu, serija LD Nr. 108156905, TIA Nr. 383426944, apdraustas V. G. priklausantis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 8 d. iki 2018 m. liepos 7 d. (el.b. I tomo 5-8). Minėti butai (Nr. 16 ir Nr.8) buvo užlieti iš atsakovo buto 2017 m. rugpjūčio 28 d. (Turto sunaikinimo ir sugadinimo aktai: 2017-08-05 Nr. 1889892 ir 2017-08-04 Nr.1880652 ir sąmatos) (el.b. 9-11, 33-36). Įvykis buvo pripažino draudiminiu ir ieškovė draudėjoms bendrai išmokėjo 1495,08 Eur sumą (777,08 Eur+718,00 Eur) (el.b. I tomo 17-18, 29 l.) ir kreipėsi į atsakovą, asmenį atsakingą dėl užliejimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka (2017-09-21 raštas Nr. R0001899853 ir 2017-09-11 raštas Nr. R0001894989) (el.b. I tomo 13, 28 l.). Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu, teigdamas, kad jis nėra kaltas dėl įvykio, kadangi vanduo sunkėsi iš bendros namo vamzdynų techninės spintos (el.b. I tomo 19-22, 24-26 l.). Tiek UAB „Grinda“ 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašte ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. atliktų darbų žiniaraštyje, tiek ir UAB „Fabeta“ rašte nurodyta, kad vanduo tekėjo iš buto Nr.20, kurio savininkas (atsakovas) pats susitvarkė avarijos priežastį; namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo vamzdžiai nebuvo trūkę ar, kad vanduo galėjo bėgti per bendro naudojimo vamzdynų techninę spintą (el.b. I tomo 30-31 79 l.).
Bylos nagrinėjimo procese šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 178 straipsni).
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Nuostolių (žalos) atlyginimas reglamentuojamas CK XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Kad ieškovės reikalavimas būtų pagrįstas, turi būti nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir bei kaltė. Tais atvejais kai užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį ir, neteisėti asmens veiksmai suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai laikomi neteisėtais, jeigu nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo turto (buto), o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas neprivalo įrodinėti priežasties kodėl užpylimo atveju vanduo teka iš atsakovo buto. Ieškovas privalo įrodyti, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo, t.y. netinkamo daikto valdymo ar turto techninės būklės nepalaikymo tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims (netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas). Netinkamas naudojimas, tai arba tinkamos, arba netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas, darant žalą. Ieškovas neturi įrodyti, kad buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet jis privalo įrodyti, jog žalą padaręs vanduo tekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (taip pat. žr. į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį cvilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).
Pažymėtina, kad turto sugadinimas civilinės atsakomybės atveju sudaro žalą (nuostolius) patirtus dėl buto užliejimo, kuriuos ieškovė įvertino išmokėtinomis draudimo išmokomis, kurių bendra suma yra 1495,08 Eur suma, kurią ir išmokėjo ir būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad draudėjų butai Nr. 8 ir 16, esantys adresu (duomenys neskelbtini) buvo užlieti iš atsakovo buto Nr. 20.
Nagrinėjamoje byloje aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai (turto sunaikinimo-sugadinimo aktai; lokalinės sąmatos; pranešimai; lokalizuotų avarijų sąrašas, ir kt.) iš esmės patvirtina faktą, kad R. S. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ir V. G. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), dėl 2017 m. rgpjūčio 28 d. užliejimo, kurio šaltinis atsakovo bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. S., V. G. paaiškinimai neprieštaravo nei vienam byloje esančiam rašytiniam įrodymui, kad vandens išsiliejimas įvyko atsakovo bute pertvarkant vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemą. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų, kad minėto užliejimo priežastis galimai netvarkinga namo kanalizacijos bendro naudojimo vamzdžių sistema, bet apsiribojo tik abstrakčiais svarstymais, todėl atsakovo nurodoma užliejimo versija yra atmetama kaip nepagrįsta. Konstatavus, kad R. S. ir V. G. butai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo užlieti iš atsakovo buto dėl ko jos patyrė nuostolius, sudaro pagrindą išvadai, kad būtent atsakovas yra atsakingas už minėtos žalos atsiradimą, todėl jam tenka prievolė atlyginti žalą (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).
Įstatymas numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Todėl, ieškovė, išmokėjusi draudėjoms bendrą 1495,08 Eur draudimo išmokos sumą, žalai, atsiradusiai dėl butų užliejimo, atlyginti, turi teisę reikalauti atsakovą kompensuoti nurodytą draudimo išmokų sumą. Savo ruožtu, atsakovas turi prievolę nurodytą sumą sumokėti ieškovui.
Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus ieškinys dėl 1495,08 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo ieškovės naudai yra laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas.
Skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).Todėl iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1495,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-01-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė turėjo 393,12 Eur bylinėjimosi išlaidų (34,00 Eur žyminio mokesčio ir 359,12 Eur už advokato teisinę pagalbą), kurios priteistinos iš atsakovo.
Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, kad susidarė 8,45 Eur suma, ši suma yra priteistina iš ieškovo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 301 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo H. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į.k. (duomenys neskelbtini), naudai 1495,08 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 08 ct) žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1495,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-01-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 393,12 Eur (trys šimtus devyniasdešimt trys eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo H. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,45 Eur (aštuonis eurus 45 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, j.a.k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.