Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2-1513-356/2016 pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams K. Ž. ir R. Ž. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. B., institucija, teikianti išvadą, Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius prašė neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovams jų nepilnamečio sūnaus D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, jam nustatyti nuolatinę globą, jo globėja ir turto administratore paskirti G. B., kartu su globėja nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, priteisti iš abiejų atsakovų išlaikymą sūnui 80 EUR dydžio periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, už laikotarpį nuo globos nustatymo dienos iki vaiko pilnametystės.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. B. nuomone, ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, ji sutinka būti atsakovų sūnaus D. Ž. rūpintoja ir jo turto administratore. Paaiškino, kad tarp D. Ž. ir abiejų atsakovų tarpusavio ryšys yra, jie pagal galimybes rūpinasi sūnumi, bendrauja, tačiau ji negalėtų pasakyti, kiek piniginių lėšų skyrė kiekvienas iš atsakovų, yra nupirkę dovanų dviratį, kompiuterį ir kt.

Institucija, teikianti išvadą, - Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurią siūlė neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui jo nepilnamečio sūnaus D. Ž. atžvilgiu, nes tėvas nėra sukūręs tinkamų sąlygų vaikui gyventi kartu, vaikas galėtų gyventi tik atsakovo tėvų namuose. Atsakovo nurodytos tėvo valdžios neįgyvendinimo priežastys, institucijos vertinimu, nėra objektyvios, situacija nesikeičia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 straipsnyje įtvirtintas principas – tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Tokia nuostata, kad vaikus turi auginti ir auklėti tėvai, atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio nuostatas, o šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Atsakovų sūnus D. Ž. gimė (duomenys neskelbtini) (8-9 b.l.), atsakovai yra susituokę, tačiau kartu negyvena nuo 2002 metų. Tarp atsakovų nėra ginčo dėl to, kad jie nuo 2002 m. gyvena skyrium, kad jų tarpusavio susitarimo pagrindu kartu su atsakovu liko gyventi sūnus M. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), o kartu su atsakove – D. Ž.. Atsakovas, padedamas savo tėvų, ką patvirtina ir liudytojos J. N. S. parodymai, tėvo pareigą sūnaus M. Ž. atžvilgiu įvykdė, atsakovė šio sūnaus gyvenime betarpiškai nedalyvavo, jo materialiai nerėmė.

Atsakovė minėto susitarimo nesilaikė, motinos pareigų kartu su ja likusio gyventi sūnaus D. Ž. atžvilgiu tinkamai nevykdė. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-05-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių stokos, gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams, buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (7 b. l.). Atsakovų sūnui D. Ž. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centre (vėliau – Utenos vaikų globos namuose), o Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. Ž. globėja paskirta G. B., kuri yra jo senolė iš motinos pusės, kartu su ja vaikas gyvena iki šio laiko (4-6 b.l.).

Taigi ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovų sūnus D. Ž. jau nuo 2012 metų gyvena globojamas, t.y. jį augina ir auklėja ne jo tėvai. Atsakovai šio sūnaus gyvenime dalyvauja epizodiškai: bendrauja su sūnumi, iš dalies paremia materialiai. Nei vienas iš tėvų nėra sudaręs sąlygų vaikui nuolatinai kartu gyventi.

Taigi laikytina nustatyta, jog atsakovai sūnaus D. Ž. teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamam savo tėvų šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, neužtikrino ir šiuo metu šių jo teisių neužtikrina.

Tėvo, motinos ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Vien tik biologinė giminystė be tolimesnių teisinių ar faktinių elementų, rodančių asmeninių ryšių egzistavimą, yra nepakankama teisės, kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, į šeimos gyvenimo gerbimą apsaugai taikyti.

Atsakovas pripažino, kad sūnumi D. Ž. rūpinasi tik tiek, kad bendrauja su juo, užtikrina, kad jis bendrautų su broliu M. Ž. ir kitais giminaičiais, jeigu būtina, sūnui nuperka reikiamų daiktų (pvz., kompiuterį), reikmenų mokslui ir kt., tačiau dėl savo darbo pobūdžio (dirba Vilniaus mieste, ten neturi pastovios gyvenamosios vietos) vaikui kartu gyventi sąlygų neturi, be savo tėvų pagalbos negalėtų užtikrinti kasdienės vaiko priežiūros. Liudytoja J. N. S. paaiškino, kad atsakovų sūnų M. Ž., atsakovui teikiant materialinę paramą, augino nuo mažens, tačiau šiuo metu dėl amžiaus ir sveikatos būklės nebegalėtų, nors ir atsakovui teikiant pagalbą, tinkamai rūpintis atsakovų sūnumi Donatu, jeigu jis gyventų jos namuose. Pažymėtina, kad atsakovei nuo 2012 metų nusišalinus nuo motinos pareigų vykdymo sūnaus D. Ž. atžvilgiu, atsakovas nepareiškė noro auginti ir išlaikyti sūnų pats. Tokį savo pasyvų bei abejingą elgesį atsakovas motyvavo tinkamų sąlygų neturėjimu.

Atsakovė, motyvuodama gyvenamojo būsto ir lėšų neturėjimu, šiuo metu teigia dar negalinti sūnui D. Ž. sudaryti sąlygų kartu gyventi, auklėti jį ir išlaikyti, todėl jo gyvenime, kaip minėta, dalyvauja tik epizodiškai: bendrauja, kartais nuperka reikiamų daiktų (pvz., dviratį). Be to, atsakovė šiuo metu pati augina sūnų (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini), kuriuo iš esmės rūpinasi tinkamai, tačiau, liudytojos L. R. parodymais, lankymosi metu atsakovė buvo pastebėta neblaivi, todėl vaikas laikinai apgyvendintas Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre, kur po to laikinai apsigyveno ir pati atsakovė, nes savo būsto neturi. Atsakovės gyvenimo draugas ir 2014 m. gimusio sūnaus tėvas šiuo metu išvykęs dirbti į užsienio valstybę, ketina grįžti ir įsigyti gyvenamąjį būstą, kur atsakovė ir jos gyvenimo draugas ketina gyventi kartu su trimis vaikais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Dukros atžvilgiu atsakovei motinos valdžia neterminuotai apribota Utenos rajono apylinkės teismo 2014-04-17 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-188-228/2014 (11-14 b.l.).

Pažymėtina, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais.

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad abu atsakovai yra abejingi tėviškoms pareigoms ir vaiku betarpiškai nesirūpina, t.y. vaiko neaugina ir neauklėja patys ir, nors su vaiku bendrauja, kartais nuperka reikiamų daiktų, tiek iki pareiškiant ieškinį, tiek ir po to jie jokių realių veiksmų, kurie rodytų, kad siekia vaiką auginti ir auklėti patys, neatliko.

Taigi, nors kiekviena laikinos globos taikymo priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovai iki teismui priimant sprendimą nerodė iniciatyvos susigrąžinti vaiką. Toks atsakovų elgesys vertintinas kaip visiškas nesirūpinimas vaiku.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Nors atsakovas yra darbingo amžiaus ir sveikatos, dirba ir gauna pajamų, tačiau, kaip matyti iš atsakovo nurodytų motyvų, jis kol kas nepaisė ir nepaiso sūnaus interesų, neketina vaiko susigrąžinti, teigia, kad jo gyvenamojoje vietoje sūnui gyventi sąlygų nėra, jas sudaryti neketina. Taigi padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdo dėl objektyvių priežasčių, negalima, nes tėvų rūpinimasis vaikais, jų auklėjimas yra tėvų prigimtinė pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais, kaip sąlygų vaikui gyventi neturėjimas.

Šioje byloje ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus įvertinus kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada dėl ginčo (CK 3.184 straipsnis), laikytina nustatyta, kad atsakovas yra kaltas dėl netinkamo tėvo pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpina vaiku. Toks nustatytas faktas yra pakankamas pagrindas atsakovui tėvo valdžią, ieškinį tenkinant, apriboti neterminuotai, nes atsakovas realiai neatliko jokių veiksmų, kad susigrąžintų vaiką ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1-2 dalys). Atsakovui sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, sūnaus D. Ž. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Šioje byloje ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus įvertinus kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada dėl ginčo (CK 3.184 straipsnis), laikytina nustatyta, kad atsakovė yra kalta dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpina vaiku. Nustačius, kad atsakovė, nors dar kol kas realiai nesudarė sąlygų, kad sūnų D. Ž. susigrąžintų, tačiau ketina įsigyti gyvenamąjį būstą, užtikrinti kitas būtinas sąlygas vaikui kartu gyventi, jį auklėti ir išlaikyti, tinkamai rūpinasi (duomenys neskelbtini) gimusiu sūnumi (duomenys neskelbtini), priima jai teikiamas socialines paslaugas, sūnus pageidauja kartu su ja gyventi, leidžia padaryti išvadą, kad yra viltis, jog padėtis ateityje galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1-2 dalys), todėl atsakovės atžvilgiu motinos valdžia apribotina 1 metų laikotarpiui, ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies. Atsakovei sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, sūnaus D. Ž. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. Atsakovų sūnaus D. Ž. nuomonė buvo išklausyta betarpiškai teismo posėdžio metu, vaikas išsakė savo pageidavimą toliau likti gyventi kartu su globėja, nes jam sudarytos geros sąlygos gyventi ir mokytis, ugdyti kitus gebėjimus, tačiau tuo atveju, jeigu kuris nors iš tėvų sudarytų tinkamas sąlygas jam kartu gyventi, jis sutiktų gyventi tiek su tėvu, tiek su motina, tačiau labiau pageidautų gyventi kartu su motina (CK 3.183 straipsnio 3 dalis).

Nesant galimybės šiuo metu atsakovų sūnų D. Ž. grąžinti nei vienam iš skyrium gyvenančių atsakovų, atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, t.y. turint mintyje tai, kad šalių sūnus nuo 2014 m. nuolat gyvena trečiojo asmens šeimoje, kad vaikui būtina suaugusiųjų priežiūra ir kasdieninis nuolatinis rūpinimasis juo, o šiuo metu nei vienas iš atsakovų negali užtikrinti vaikui jo teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, atsižvelgiant į įstatyme (CK 3.248 straipsnio 1dalis) numatytą globos tikslą - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, D. Ž., jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 3 punktas) atskyrus nuo tėvų ir jam likus be tėvų globos, nustatytina nuolatinė rūpyba, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka jo interesus (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406-407 straipsniai).

G. B. yra D. Ž. senolė iš motinos pusės, jai sutikus (išreikšta raštu, 25 b.l.) nuolatinai globoti D. Ž. savo šeimoje, o vaikui nuolatinai gyvenant kartu su ja jau nuo 2014 m., institucijai savo išvada rekomenduojant (28-29 b.l.) vaiko nuolatine rūpintoja paskirti G. B., teismas nagrinėja šį ginčą vaiko interesais, D. Ž. rūpintoja ir turto administratore paskiriant G. B., kartu su ja nustatant D. Ž. nuolatinę gyvenamąją vietą, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir jo pareikšta norą (CK 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.268 straipsnis, 3.269 straipsnis, 3.275 straipsnis).

Nėra duomenų, kad G. B. negalėtų būti vaiko globėja (CK 3.269 straipsnis). D. Ž. pagal sveikatos būklę gali būti globojamas, o G. B. pagal savo sveikatos būklę tokio amžiaus vaiką globoti gali, ką patvirtina medicininiai pažymėjimai (23-24 b.l.), G. B. yra išsituokusi, pensininkė, gauna pajamas, turi nekilnojamojo turto ir tinkamas buitines sąlygas globojamam vaikui gyventi, institucijos išvados duomenimis (28-29 b.l.), rūpintojos šeimoje yra visos sąlygos D. Ž. ir toliau harmoningai vystytis, ten jam sudaryta saugi aplinka.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės.

Atsakovai nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad būtų atleisti nuo pareigos patiems išlaikyti sūnų Donatą vykdymo, ar kad šią pareigą vykdė tinkamai, t.y., kad nepertraukiamai teikė reikiamo dydžio išlaikymą.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvams apribojus tėvų valdžią, pastarųjų pareiga išlaikyti vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis), todėl atsakovai negali būti atleisti nuo įstatymu jiems nustatytos pareigos vykdymo. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis. CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis): nustatomi vaiko poreikiai (jų apimtis, dydis ir pan.), kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.

Atsakovų sūnui gyvenamąjį būstą užtikrina jo rūpintoja, vaikas savo turto neturi, mokama globos išmoka, taigi darytina išvada, kad labiausiai nepilnamečio vaiko poreikius tenkintų išlaikymas, teikiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovo nuomone, atsakovai turi galimybę kas mėnesį mokėti 80 EUR dydžio periodines išmokas iki vaiko pilnametystės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kuri nuo 2012-08-01 buvo 850 Lt, nuo 2013-01-01 – 1.000,00 Lt, nuo 2014-10-01 – 1.035 Lt, nuo 2015-07-01 – 325 EUR, nuo 2016-01-01 – 350 EUR, nuo 2016-07-01 – 380 EUR.

Atsakovai dėl ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydžio iš esmės neprieštaravo, tačiau teigė, kad periodiškai materialiai rėmė sūnų, tačiau neskaičiavo, todėl negali patvirtinti, kiek lėšų skyrė sūnui laikotarpiu nuo vaikui laikinosios globos nustatymo. Trečiasis asmuo patvirtino atsakovų nurodytas aplinkybes ir taip pat nurodė, kad negalėtų nurodyti konkrečios sumos, kuria kiekvienas iš atsakovų prisidėjo prie vaiko išlaikymo.

Atsakovė, kaip patvirtina šalių pateikti įrodymai šioje byloje, šiuo metu nedirba, nes augina (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų. Atsakovų santuokos metu buvo įgytas 1 kambario butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis Utenos mieste, tačiau jame nei vienas iš atsakovų negyvena, atsakovė šiuo metu laikinai su sūnumi gyvena Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre. Atsakovė turi neįvykdytų piniginių prievolų (priteistos skolos UAB „Snoro rizikos kapitalo valdymas“, Lindorf OY, UAB „Julianus Inkaso“), iš jos dukrai I. Ž. yra priteistas išlaikymas 400 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovei priklausantis 1998 m. gamybos automobilis Opel Astra - G - CC, yra areštuotas. Atsakovė patvirtino, kad ją materialiai remia sūnaus (duomenys neskelbtini) tėvas. Taigi atsakovės turtinę padėtį nėra pagrindo vertinti esant labai sunkia.

Atsakovui, jau minėta, nuosavybės teise priklauso kartu su atsakove santuokos metu įgytas 1 kambario butas su bendro naudojimo patalpomis, jo vardu registruotas 2001 m. gamybos automobilis PEUGEOT SPEEDFIGHT, tačiau jo dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Atsakovas nurodė, kad dirba individualiai, duomenų apie gaunamas pajamas neatskleidė. Jis, jau minėta, atsakovės nepadedamas įvykdė pareigą materialiai išlaikyti sūnų M. Ž., kuris šių metų spalio 7 dieną tapo pilnametis, duomenų, kad jis jau turėtų reikiamų pajamų savarankiškai pragyventi, o todėl nebebūtų reikalingas tėvų paramos, nėra. Atsakovo turtinę padėtį nėra pagrindo vertinti esant labai sunkia.

Laikinoji globa atsakovų sūnui buvo nustatyta nuo 2012-01-18, nėra jokių įrodymų, kad atsakovai pareigą išlaikyti sūnų būtų nuo tada vykdę tinkamai, t.y. nuolat teikę reikiamo dydžio išlaikymą. Byloje nustatyta, kad vaikas nuo globos jam nustatymo abiejų atsakovų buvo periodiškai remiamas, tačiau nėra konkrečių duomenų apie teiktos paramos bendrą sumą.

CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisimas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi yra pagrindas iš atsakovų išlaikymo skolą išieškoti už laikotarpį nuo 2013-05-20.

Vadovaujantis atsakovų vaiko interesų pirmumu, priteistinas išlaikymas vaikui iš abiejų atsakovų ieškovo nurodytos formos ir dydžio (CK 3.196 straipsnio 1dalies 1 punktas), t.y. periodinėmis išmokomis po 80 EUR kas mėnesį už laikotarpį nuo 2016-05-20 (ieškinio padavimo) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Teismas vertina, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovai periodiškai materialiai rėmė sūnų, yra pagrindas iš atsakovų priteisti mažesnio dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-05-20 iki 2016-05-19 (įskaitytinai), t.y. po 60 EUR mėnesiui. Kiekvieno atsakovo išlaikymo skolos suma – 2.160 EUR (36 mėn. x 60 EUR = 2.160 EUR). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2016-05-20 nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1punktas).

Tenkinant ieškinį iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina šalių procesinį elgesį iš esmės tinkamu (CPK 93 straipsnis). Iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (4,69 Lt), taip pat iš kiekvieno atsakovo valstybei priteistina po 53 EUR žyminio mokesčio ( 31 EUR už reikalavimą apriboti tėvų valdžią, 22 EUR žyminio mokesčio (80 EUR x 12 mėn. = 960 EUR x 3 proc. = 28,80 EUR x 75 proc. = 21,60 EUR (suapvalinus pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalies reikalavimus – 22 EUR) už reikalavimą priteisti išlaikymą) ( CPK 82 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas nusiųstinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CK 3.219 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 406 - 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Terminuotai 1 metų laikotarpiui apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę rūpybą, jo rūpintoja ir turto administratore paskirti G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo rūpintoja G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 80 EUR dydžio išmokomis už laikotarpį nuo 2016-05-20 iki D. Ž. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) išlaikymo skolą - 2.160,00 EUR už laikotarpį nuo 2013-05-20 iki 2016-05-19 (įskaitytinai).

Priteisti iš atsakovo R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 80 EUR dydžio išmokomis už laikotarpį nuo 2016-05-20 iki D. Ž. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) išlaikymo skolą - 2.160,00 EUR už laikotarpį nuo 2013-05-20 iki 2016-05-19 (įskaitytinai).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 53 EUR žyminio mokesčio, 2,34 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 53 EUR žyminio mokesčio, 2,34 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.