Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.2.3.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.8.; 2.1.15.3.3.1.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.6.

2010 m. rugsėjo 6 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, 3 klasių išsilavinimo, pensininkas, trečios grupės invalidas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

P. K. kaltinamas tuo, kad 2008 m. liepos 10 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), išgertuvių ir tarpusavio konflikto metu, savo namuose, kambaryje, tyčia dūrė peiliu sūnui R. K. į pilvo sritį ir padarė durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą pilvo kairėje pusėje su didžiosios taukinės ir skrandžio sienelės sužalojimais ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą.

Kaltinamasis P. K. parodė, kad 2007 m. rudenį jo namuose apsigyveno sūnus R. su žmona R. K. ir vaikais. Su sūnumi pykstasi tuomet, kai išgeria. 2008-07-10 jis su sūnumi R. K., marčia R. K. ir marčios tėvu A. V. girtavo savo namuose. Dėl ko tarp jo ir sūnaus kilo konfliktas, nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo išgerto alkoholio. Ar peiliu sūnui dūrė į pilvą, nepamena, bet neneigia tą padaręs. Jis tik pamena, kaip sūnus rankomis užsiėmė šoną ir pasakė: „žiūrėk, kaip bėga kraujas“. Jis matė, kaip sūnaus rankos, šonas buvo kruvini. Kadangi būdamas girtas sūnus yra ne kartą save žalojęs, mano, kad sūnus ir pats save galėjo susižaloti.

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2008-07-10 savo tėvo namuose jis girtavo su tėvu P. K., žmona R. K. ir uošviu A. V.. Begeriant tarp jo ir tėvo kilo konfliktas. Dėl ko jie susipyko, jis nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo išgerto didelio kiekio alkoholio. Prisimena, kad jis turėjo rankose peilį, tačiau nepamena, kaip buvo sužalotas. Kas vyko virtuvėje ir kaip jam buvo sužalotas kaklas, neprisimena. Neprisimena, kad tėvas būtų laikęs rankose peilį, tačiau prisimena, kad rankose peilį turėjo jis pats. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo sužalotas, nepamena, nes buvo girtas. Kadangi jautėsi blogai, išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Kas jį sužalojo, nežino, nepamena. Mano, kad galėjo pats susižaloti, nes būdamas girtas ne vieną kartą yra save žalojęs. Jam dažnai užeina labai stiprūs pykčio priepuoliai ir tada jis tampa nevaldomas, yra sau persipjovęs venas, buvo sau persipjovęs peiliu pilvą. Šį kartą, kai pykosi su tėvu, taip pat buvo labai įsiutęs, apvertė stalą, sudaužė lėkštes. Todėl mano, kad virsdamas galėjau pats sau peiliu įsidurti. Kaip sau įsidūrė peiliu, to neprisimena, tik prisimena, kad pats ištraukė peilį. Prisimena, kad vienu metu jis peilį numetė po sofa. Kitas peilis buvo kambaryje ant stalo ir kai krisdamas jis apvertė stalą, kitas peilis galėjo nukristi ant žemės. Abu peiliai buvo panašūs. Tėvas išgėręs nebūna agresyvus, jis tik plūstasi, priekaištauja, tačiau nėra niekada buvę, kad tėvas būtų puolęs jį mušti.

Liudytoja R. K. parodė, kad 2008-07-10 ji girtavo kartu su uošviu P. K., vyru R. K., ir tėvu A. V.. Visi gėrė alų ir sidrą. R. K. pradėjo ginčytis su savo tėvu. Kaip tarp jų baigėsi ginčas, nematė, nes buvo išgėrusi ir nuėjo miegoti. Tik atsikėlusi pamatė nuverstą stalą, sudaužytas lėkštes ir pamatė, kad Remigijui perdurtas pilvas. Dėl girtumo neprisimena, ar P. K. turėjo rankose peilį. Kai ji atsikėlė, R. jau buvo išsikvietęs greitąją pagalbą. Kai R. grįžo iš ligoninės, jis pasakojo, kad krito su stalu, ir kad jis pats neprisimena, kaip žaizda atsirado pilve,. Teigia, jog tuo metu, kai tuoj po įvykio, ryte, ją apklausė policijos pareigūnai, ji dar nebuvo išsiblaiviusi ir galėjo bet ką prikalbėti. Be to buvo išsigandusi. Su R. K. kartu gyvena 13 metų. R. su tėvu pykstasi, kai abu būna išgėrę. Kai jie būna blaivūs, nesipyksta. R. išgėręs yra konfliktiškas. R. pats sau yra peiliu persidūręs ranką, persipjovęs venas. R. išgėręs beveik visada žaloja save. Vyras jos nemuša, tik pats save žaloja. Ant jo rankų, kūno yra daug randų (b. l. 105).

Liudytojas A. V. parodė, kad R. K. yra jo žentas, o P. K. – žento tėvas. P. K. labai padeda savo sūnui R. K., iš pensijos išlaiko jų šeimą. Žentas R. K. kartais būna nenuspėjamas, konfliktuojantis. Kai R. K. išgeria, jam užeina pykčio priepuoliai, pradeda žaloti save. Ant jo kūno matosi randai, yra randai ant rankų, yra sau peiliu per krūtinę persibraukęs, taip pat yra likę randai. R. K. būdamas girtas mėgsta save žaloti, rodyti karate judesius. R. išgėręs būna labai agresyvus, jis ir R. K. yra sužalojęs. P. K. išgėręs ginčydavosi, tačiau niekada nesmurtaudavo. 2008 m. liepos mėnesį P. K. namuose jis girtavo su P. K., R. K., dukra R. K.. Tą vakarą visi vienodai buvo išgėrę. Begeriant R. K. pradėjo bartis su savo tėvu P. K.. R. K. ir P. K. buvo nuėję į virtuvę, pirmas iš virtuvės į kambarį atėjo P. K., o po to iš virtuvės atėjo R., rankose laikė peilį, ant kaklo matėsi kruvina žaizda. Nematė, kad P. K. būtų iš virtuvės atsinešęs peilį. P. K. ir R. K. pradėjo ginčytis, tėvas priekaištavo sūnui, kad jis niekur nedirba, neišlaiko savo šeimos, o R. įžeidinėjo tėvą, rankose vartė peilį, P. K. dar kažką pasakė sūnui, ir jie susistumdė. Tuo metu jis nuėjo į automobilį miegoti. Išeidamas iš kambario pamatė, kad ir P. K. laiko rankose peilį. Iš kur pas P. K. atsirado rankose peilis, nematė. Kai jis išėjo miegoti, jie abu rankose laikė peilius. Kaip buvo sužalotas R. K., nematė. Ryte atvažiavo policijos pareigūnai, kriminalistai. Kai jis pabudo, greitosios pagalbos darbuotojai jau buvo išsivežę R. K. į ligoninę. Kai jis R. vežė iš ligoninės, šis sakė, kad pats virtuvėje įsipjovė sau į kaklą. O dėl pilvo sužalojimo jis pasakė, kad pabudo ir pamatė peilį įdurtą į šoną, išsitraukė peilį ir pats išsikvietė greitąją pagalbą (b. 1. 103–104).

Teismo medicinos ekspertas Jurgis Sakalas parodė, kad nukentėjusiojo kūno neapžiūrėjo, tyrimą atliko iš medicininių dokumentų. Kai pats nukentėjusysis save žaloja, dažniausiai ta vieta drabužiais nėra pridengta ir tiesiog ant nuogo kūno bando durti, todėl lieka įrankio mėginimo simptomai, nes gaila save pjauti ir padaromi paviršiniai sužalojimai. Šalia pagrindinio sužalojimo visada yra papildomi peiliu padaryti paviršiniai sužalojimai. Tai nėra medicininiuose dokumentuose užfiksuota, buvo tik užfiksuota, kad buvo žaizda dešiniame žande. Pateiktoje išvadoje yra nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryti du sužalojimai ir jiems padaryti reikėjo dviejų smūgių duriančiu-pjaunančiu daiktu ar įrankiu, abi žaizdos vienodo senumo ir abi padarytos vienu metu. Medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuotas žaizdos kanalas, todėl nustatyti žaizdos kryptį neįmanoma (b. l. 105–106).

2008-07-11 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti P. K. sodyba. Įvykio vietoje – name apžiūros metu užfiksuotos dėmės, panašios į kraujo dėmes, kurios buvo ant grindų, ant fotelio, ant lovos čiužinio. Iš įvykio vietos paimti peilis ir fotelio užvalkalas, ant kurių matyti dėmės, panašios į kraujo dėmes (b. l. 9–13).

2009-01-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis R. K. pateikė peilį (b. l. 25).

2009-01-22 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti iš įvykio vietos paimtas peilis, fotelio užvalkalas, ant kurių matyti dėmės, panašios į kraujo dėmes, bei nukentėjusiojo pateiktas peilis (b. l. 26–29).

2009-01-14 daiktų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis R. K. atpažino iš įvykio vietos paimtą peilį, kaip peilį paimtą iš jo namų, nurodydamas, kad jis sužalotas buvo ne tuo peiliu, liudytojas A. V. atpažino iš įvykio vietos paimtą peilį, kaip peilį, panašų į tą, kokį įvykio metu rankose turėjo R. K. (b. l. 34–35, 38–39).

2008-12-01 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. g 1922/08(04) nurodyta, kad R. K. buvo paguldytas į chirurgijos skyrių 2008-07-11 05.21 val., dėl durtinės žaizdos pilvo srityje jam atlikta operacija. R. K. padaryti kūno sužalojimai: durtinė-pjautinė žaizda pilvo kairėje pusėje su didžiosios taukinės ir skrandžio sienelės sužalojimais, pjautinė žaizda veido kairėje pusėje. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Dėl pilvaplėvės ertmės kiauryminio sužalojimo su vidaus organų pažeidimu R. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 24).

Teismo medicinos ekspertizės akte Nr. KEG 62-1922/08(04) nurodyta, kad R. K. durtinė-pjautinė žaizda pilvo kairėje pusėje su didžiosios taukinės ir skrandžio sienelės sužalojimais, pjautinė žaizda veido kairėje pusėje padarytos duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu. R. K. pilvo kairėje pusėje ir veido kairėje pusėje rastos žaizdos yra vienodo senumo, todėl galėjo būti padarytos vienu metu. Sprendžiant iš žaizdų pobūdžio R. K. žaizdos pilvo kairėje pusėje ir veido kairėje pusėje galėjo būti padarytos vienu duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu suduodant du smūgius. Durtinė-pjautinė žaizda pilvo kairėje pusėje ir pjautinė žaizda veido kairėje pusėje nėra būdingi griuviminei traumai. Minėtų žaizdų lokalizacija yra paties nukentėjusiojo pasiekiamose kūno vietose, pagal žaizdų lokalizaciją ir pobūdį nėra galimybės spręsti, ar R. K. šias žaizdas pasidarė pats savęs žalojimo veiksmais, ar šias žaizdas padarė pašalinis asmuo. R. K. abiejuose dilbiuose rasti daugybiniai skersinės krypties randai atsirado sugijus pjautinėms žaizdoms, kurios galėjo būti padarytos peiliu ar kitu pjaunančiu daiktu ar įrankiu (b. l. 123–124).

2008-07-29 teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. T-A 1253/08(04) nurodyta, kad P. K. kraujyje, paimtame 2008-07-11 09.50 val., rasta 2,15 promilės etilo alkoholio (b. l. 18–19).

2008-07-11 teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. T-A 1226/08(04) nurodyta, kad R. K. kraujyje, paimtame 2008-07-11 05.00 val., rasta 2,42 promilės etilo alkoholio (b. l. 20).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad R. K. buvo paguldytas į chirurgijos skyrių 2008-07-11 05.21 val., dėl durtinės žaizdos pilvo srityje jam atlikta operacija. R. K. padaryti kūno sužalojimai: durtinė-pjautinė žaizda pilvo kairėje pusėje su didžiosios taukinės ir skrandžio sienelės sužalojimais, pjautinė žaizda veido kairėje pusėje, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai patvirtina, kad iki sužalojimo R. K. savo tėvo P. K. namuose girtavo su P. K., R. K. ir A. V., taip pat, kad girtavimo metu tarp R. K. ir P. K. kilo konfliktas, kurio metu abu rankose turėjo peilius. Iš byloje apklaustų įvykio dalyvių parodymų matyti, kad visi išgertuvių dalyviai buvo girti, liudytojai R. K. ir A. V. nuėjo miegoti ir nematė, kaip nukentėjusysis R. K. buvo sužalotas. Taigi, paties sužalojimo momento nematė nė vienas liudytojas, o nukentėjusysis R. K. ir kaltinamasis P. K. nuo pirmos apklausos nuosekliai tvirtino, kad įvykio metu buvo labai girti ir dėl girtumo neatsimena nukentėjusiojo R. K. sužalojimo aplinkybių. Netikėti tokiais kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, nes tą aplinkybę, jog įvykio metu jie buvo labai girti, patvirtina ne tik liudytojai R. K. ir A. V., bet ir specialisto išvados, iš kurių matyti, kad R. K. kraujyje, paimtame 2008-07-11 05.00 val., rasta 2,42 promilės etilo alkoholio, o P. K. kraujyje, paimtame 2008-07-11 09.50 val., rasta 2,15 promilės etilo alkoholio (b. l. 18-19, 20). Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. K. niekada neneigė sužalojęs R. K., netgi pripažino, jog galėjo jį sužaloti, nes jiedu konfliktavo, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis tvirtina neatsimenąs sužalojimo momento siekdamas išvengti atsakomybės. Kad nukentėjusysis R. K. neprisimena sužalojimo aplinkybių, patvirtina liudytojų R. K. ir A. V. parodymai, jog R. K., jau išėjęs iš ligoninės, jiems pasakojo, kad sužalojimo momento neprisimena. Tiesa, pirmosios apklausos metu liudytoja R. K. parodė, kad tą vakarą P. K. net keletą kartų grasino pribaigti R. K., o R. K. jai sakė, kad jį perdūrė jo tėvas (b. l. 40-41). Tačiau pirminius savo parodymus ši liudytoja paneigė dar ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama, kad pirmosios apklausos metu buvo stipriai pagiringa, tai patvirtino ir apklausiama teisiamajame posėdyje nurodydama, kad ryte, kai ją apklausė policijos pareigūnai, ji dar nebuvo išsiblaiviusi ir galėjo bet ką prikalbėti. Iš R. K. pirmosios apklausos protokolo matyti, kad ji buvo apklausta 2008-07-11 nuo 08.52 val. iki 09.40 val. Iš kartu girtavusių asmenų parodymų matyti, kad 2008-07-10 vakare visi keturi gėrė vienodai ir visi buvo girti. O atsižvelgus į tai, kad kartu girtavusių R. K. ir P. K. kraujyje 2008-07-11 ryte buvo rasta daugiau kaip po 2 promiles alkoholio, yra pagrindas manyti, kad ir R. K. 2008-07-11 ryte nebuvo visiškai išsiblaiviusi. Dėl šios priežasties 2008-07-11 liudytojos R. K. duotus parodymus vertinti kaip neabejotinai teisingus, nėra pagrindo, tuo labiau, kad šių jos parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Taigi, tiesioginių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad nukentėjusįjį R. K. sužalojo kaltinamasis P. K., byloje nėra.

Vertindamas visumą bylos duomenų, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo, kaltinamojo ir liudytojų parodymai patvirtina, jog 2008-07-10 išgertuvių metų kaltinamasis P. K. ir nukentėjusysis R. K. tarpusavyje konfliktavo, abu turėjo rankose peilius, vienas kitam grasino. Dėl to negalima atmesti galimybės, kad R. K. peiliu sužalojo kaltinamasis P. K., tačiau, kadangi nė vienas iš įvykio dalyvių neparodė, kas ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo nukentėjusįjį, daryti kategorišką išvadą, jog R. K. sužalojo P. K., nėra pagrindo. Be to, byloje yra pakankamai duomenų, jog nukentėjusysis R. K., būdamas neblaivus, yra ne kartą save žalojęs (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų R. K., A. V. parodymai, teismo med. ekspertizės išvados), dėl ko taip pat negalima atmesti galimybės, kad nukentėjusysis, būdamas girtas, pats save sužalojo, nes žaizdų lokalizacija yra paties nukentėjusiojo pasiekiamose kūno vietose. Teismo nuomone, eksperto J. Sakalo nurodyta aplinkybė, kad tais atvejais, kai pats nukentėjusysis save žaloja, dažniausiai tiesiog ant nuogo kūno bando durti, todėl padaromi paviršiniai sužalojimai ir lieka įrankio mėginimo simptomai, nepaneigia savęs sužalojimo galimybės, nes, kaip nurodė ekspertas, jis nukentėjusiojo kūno neapžiūrėjo, tyrimą atliko iš medicininių dokumentų, kuriuose paviršiniai sužalojimai galėjo būti neužfiksuoti. Be to, kadangi R. K. įvykio metu buvo labai girtas, kaip jis pats teigia, buvo labai įsiutęs, ir yra save žalojęs daug kartų, neatmetama galimybė, kad jo elgesys galėjo būti netipiškas.

Taigi, nei konkretūs tiesioginiai įrodymai, nei bylos duomenys vertinant juos visumoje bei atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius ir įvykio metu susiklosčiusią konfliktinę situaciją, neginčijamai nepatvirtina, kad nukentėjusįjį R. K. sužalojo būtent kaltinamasis P. K., o prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Kadangi neįrodyta, jog R. K. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė kaltinamasis P. K., vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p., jis išteisintinas, o 2390 Lt ieškinys dėl R. K. gydymo išlaidų priteisimo atmestinas (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – du peiliai, fotelio užvalkalas, sunaikintini kaip beverčiai, nes to prašė ir kaltinamasis, kuriam priklauso šie daiktai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–306 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti P. K. panaikinti.

Prokuroro ieškinį dėl 2390 litų R. K. gydymo išlaidų priteisimo Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM atmesti.

Du peilius ir fotelio užvalkalą sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.