Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-08-23 · Byla Nr. N-62-5525-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-23
Bylos Nr.
N-62-5525-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-5525/2010Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.2; 45.4.7. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutarimo L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2010 m. balandžio 11 d. surašė L. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2010 m. balandžio 11 d., 02.50 val., Šiaulių rajone, Kuršėnuose, Vytauto – Papilės gatvių sankryžoje, vairavo E. V. priklausantį automobilį pakartotinai per metus būdama neblaivi (įvertinus paklaidą nustatytas 1,53 promilių girtumo laipsnis), neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė vairuoti buvo atimta, nepateikė transporto priemonės registracijos dokumentų ir transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, 16 punkto ir 238 punkto reikalavimus. Tokiais veiksmais L. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutarimu L. K. už ATPK 130² straipsnyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skyrė 3 000 Lt baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad ji augina du nepilnamečius vaikus. Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė L. K. prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytų pažeidimų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Administracinio arešto neskyrimą teismas motyvavo tuo, kad, vadovaujantis ATPK 29 straipsnio 2 dalimi, administracinio arešto nuobauda L. K. negali būti taikoma, nes ji augina vaiką iki 12 m. amžiaus. Teismas neskyrė transporto priemonės konfiskavimo remdamasis tuo, jog automobilio savininkė E. V. nebuvo atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Švelnesnė nei numatyta sankcijoje nuobauda pažeidėjai buvo skirta pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

II.

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Mano, kad teismas netinkamai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir tai turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Nurodo, kad L. K., vairuodama transporto priemonę, kuri priklausė kitam asmeniui, būdama neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, sąmoningai pažeidė ATPK normas ir tai darė tyčiniais veiksmais. Pažymi, kad pažeidėja savo tyčiniais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai jos laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas, nes įstatymo yra numatyta, jog pažeidimo įrankis konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas. Teigia, kad nutarimą priėmęs teismas plečiamai aiškino administracinę atsakomybę nustatančius teisės aktus ir priėmė neteisėtą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu L. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimų, numatytų ATPK 130² straipsnyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad teismas, skirdamas nuobaudą, plečiamai aiškino administracinę atsakomybę nustatančius teisės aktus, ir šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 130² straipsnis numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, jog KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, – užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. ATPK 123 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu – užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų.

ATPK 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, tai yra vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau 30¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda.

L. K. buvo skirta 3 000 Lt bauda – nuobauda, kuri nėra numatyta nei vieno straipsnio, už kuriuos pažeidėja patraukta administracinėn atsakomybėn, sankcijoje. Pažymėtina, kad ATPK neįtvirtinta galimybė sumažinti ar neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas neskyrė L. K. vairuotos transporto priemonės konfiskavimo, nustatęs, jog automobilio savininkė E. V. leido pažeidėjai pasinaudoti automobiliu ir nuvažiuoti į vaistinę nupirkti vaistų vaikui, tačiau nežinojo, kad L. K. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones ir kad ji vairavo automobilį būdama neblaivi, todėl laikė, jog transporto priemonės savininkė nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu. Vadovautis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, daiktai, buvę ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso. Transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju turi būti taikomas nepriklausomai nuo to, jog transporto priemonę vairavo ne savininkas (nutartys administracinėse bylose Nr. N62-5359/2008, Nr. N62-2854/2008 ir kt.). Darytina išvada, jog Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimu skirta nuobauda individualizuota netinkamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad transporto priemonės konfiskavimas irgi gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3213/2010). Šioje byloje tokia situacija nustatyta nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra aiškiai per švelni – L. K. neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės ir pakartotinai per metus būdama neblaivi vairavo transporto priemonę ir taip padarė vieną šiurkščiausių administracinės teisės pažeidimų, sukeliančių grėsmę visuomenės ir transporto eismo saugumui bei žmonių gyvybėms (ATPK 130² straipsnis).

Dėl išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius