Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-31 · Civilinė byla Nr. 2-1921/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-31
Bylos Nr.
2-1921/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė
Ieškovas
UAB „Smulkus urmas“
Atsakovas
Biržų „Aušros“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Smulkus urmas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Smulkus urmas“ ieškinį atsakovui Biržų „Aušros“ vidurinei mokyklai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir pirkimo metu priimtų sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl atsakovo Biržų „Aušros“ vidurinės mokyklos vykdomo viešojo pirkimo „Mokinių maitinimas“ sąlygų ir šio pirkimo metu priimtų sprendimų teisėtumo. Ieškovas UAB „Smulkus urmas“ prašo pripažinti kai kurias pirkimo sąlygas negaliojančiomis, panaikinti atsakovo sprendimus atmesti ieškovo pasiūlymą ir nustatyti pirkimo laimėtoją, taip pat įpareigoti atsakovą nutraukti pirkimo procedūras. Kartu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčo pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovui sudaryti pirkimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad galima atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti, jeigu šių priemonių taikymas pažeistų arba pažeidžia viešąjį interesą, tai pat nurodė, jog ieškovo klausimą sprendžia vadovaudamasis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Teismas nustatė, kad ginčo pirkimu siekiama sudaryti mokinių maitinimo paslaugų sutartį. Šiuo atveju viešajam interesui reikšminga ta aplinkybė, kad sutartis būtų sudaryta numatytu laiku ir vykdoma, tai yra, kad mokiniai gautų maitinimą. Atsakovas, vykdydamas pirkimą, veikia ne tiek savo interesais, kiek gindamas viešuosius interesus – siekia užtikrinti mokinių maitinimą, kai tuo tarpu ieškovas gina savo turtinius interesus. Taikant prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kyla grėsmė pažeisti viešuosius interesus, tai yra, kad prasidėjus mokslo metams mokiniams iš viso nebus teikiamos maitinimo paslaugos, kas sukeltų moksleivių, tėvų, pedagogų nepasitenkinimą. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju tikslinga netaikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo pažeistų teisių gynimas galimas pasinaudojant žalos atlyginimo institutu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas UAB „Smulkus urmas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai apsiribojo konstatavimu, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeis viešąjį interesą, tačiau visiškai nenagrinėjo, ar jų nepritaikymas pažeis viešąjį interesą ir kuriuo atveju viešajam interesui kils didesnė grėsmė.

2. Teismas nevertino, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeistas viešasis interesas. Nesustabdžius pirkimo procedūrų ir vėliau tenkinus ieškinį, būtų patvirtintas neteisėto paslaugų teikimo atsakovui faktas. Tokia situacija prieštarautų viešajam interesui, nes reikštų, kad paslaugos buvo suteiktos ir lėšos jų apmokėjimui naudotos neteisėtų aktų pagrindu. Nesustabdžius pirkimo procedūrų taip pat būtų pažeistas principas, kad iš ne teisės negali kilti teisė, nebūtų užtikrintas teismo sprendimo vykdytinumas. Jei ir būtų laikoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą, nekyla pagrįstų abejonių, jog tokiu atveju būtų pažeistas apibrėžtos visuomenės dalies – konkrečios mokyklos mokinių, jų tėvų, pedagogų interesas, kai tuo tarpu šių priemonių nepritaikymas pažeistų visos visuomenės interesą, kad savivaldybės lėšos būtų naudojamos racionaliai.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeis viešąjį interesą. Ginčo pirkimas nėra susijęs su Europos Sąjungos lėšų naudojimu. Atsakovas pirkimo procedūrų sustabdymo metu paslaugas galėtų įsigyti naudodamasi kitais pirkimo būdais: apklausa, neskelbiamomis derybomis. Be to, paslaugos galėtų būti teikiamos trumpalaikės sutarties su ankstesniu jų teikėju pagrindu. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra.

4. Teisė į nuostolių atlyginimą viešųjų pirkimų bylose nėra tinkamas ieškovo teisių užtikrinimas, nes nuostolių išsiieškojimas susijęs su naujais teisminiais ginčais ir pastarųjų sąlygotomis išlaidomis ir laiko sąnaudomis. Be to, nagrinėjimu atveju apeliantas ir negalėtų pasinaudoti aptariamu gynybos būdu, nes tenkinus ieškinį, pirkimo sutartis nebūtų sudaryta, o apeliantas tik įgytų teisę dalyvauti naujame pirkime.

Šalies argumentai

Atsakovas Biržų „Aušros“ vidurinė mokykla atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčuose, kylančiuose ir viešųjų pirkimų teisinių santykių, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu; teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai mokinių maitinimą susiejo su svarbiu visuomenės poreikiu, kuriam nagrinėjame situacijoje turėtų būti suteiktas prioritetas. Galima sutikti, kad teisėtumo ginčo pirkime laikymasis, racionalus pirkimo lėšų naudojimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas taip pat susiję su viešuoju interesu, tačiau grėsmė šiam interesui atsirastų tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodytų savo reikalavimų pagrįstumą. Tuo tarpu prima facie įrodymų, pagrindžiančių ieškinį, byloje nėra.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tinkamas pirkimo procedūrų vykdymas, taip pat jų sustabdymas yra perkančiosios organizacijos pareiga. Būtent perkančiajai organizacijai tenka jos priimtų sprendimų galimų neigiamų padarinių rizika. Šiuo atveju atsakovui nusprendus nestabdyti procedūrų, neįsigyti paslaugų naudojantis kitais būdais, teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovą imtis tokių veiksmų. Kartu pažymėtina, kad verslo riziką dėl galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo ir jo sukeliamą teisinių pasekmių prisiima ir ginčo pirkimo sutartį sudarantis tiekėjas.

Apelianto argumentai dėl galimai neefektyvių kitų jo teisių gynybos būdų negali paneigti šioje byloje egzistuojančio viešojo intereso, todėl jie nėra pakankami laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė Bukavinienė Gintaras Pečiulis Vigintas Višinskis