Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs):

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. A. 2025 m. birželio 19 d., (duomenys neskelbtini), esančiame miškelyje, tyčia delnu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai L. S. per veidą, po to savo galva vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į veidą bei kumščiais ne mažiau 3 kartus sudavė jai į rankas bei kojas, padarydamas nukentėjusiajai nosies kaulų lūžimą, poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, dilbio srityje, abiejose šlaunyse, tokiu būdu nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją L. S., nes dėl nosies kaulų lūžimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Šiais veiksmais D. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis D. A. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, nurodė, kad nuvažiavo į miškelį, buvo išgėręs, susipyko su nukentėjusiąją dėl to taip ir įvyko. Viskas vyko tą dieną ir toje vietoje kaip ir nurodyta kaltinime. Buvo išgėręs degtinės butelį. Tą dieną jo blaivumo netikrino, jautėsi neblaivus, to blaivus nebūtų padaręs. Neatsimena, dėl ko įvyko konfliktas. Su nukentėjusiąją apsipyko žodžiais, jis buvo išgėręs, sudavė delnu į veidą. Dešine ranka į veidą sudavė, vėliau iš galvos sutrenkė į jos galvą, taikė į veido sritį. Už pečių pasitampė. Pripažįsta, kad sudavė vieną kartą į skruostą, iš galvos į veidą. Tiksliai neatsimena, kaip ją buvo suėmęs, bet tampė ją už abiejų rankų, nuo alkūnės iki peties, tiksliai neatsimena. Galėjo nuo jo suduotų veiksmų lūžti nosis. Kraujosruvas pripažįsta, viską pripažįsta. Nurodė, kad neprisimena, bet atrodo, kad krito ji, dėl to šlaunyse buvo kraujosruvų. Gal gali būti, kad spardė, neatsimena. Nukentėjusioji verkė po įvykio, neatsimena, kaip dar reagavo. Po įvykio pabuvo ir išėjo namo. Nukentėjusioji irgi išvažiavo. Tą pačią dieną atsiprašė ir šiandien atsiprašo. Nurodė, kad jų santykiai draugiški, atsiprašė jos. Su civiliniu ieškiniu sutinka, žalos dar neatlygino. Šiuo metu 345 Eur socialinę pašalpą gauna. Nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, ketina grįžti į „(duomenys neskelbtini)“ po naujų metų. Išlaikytinių neturi. Skolų neturi, įsipareigojimų neturi. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Dėl alkoholio problemų neturi. Vieną kartą teistas, daugiau ikiteisminių tyrimų neturi.

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji L. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prieš ją buvo naudotas smurtas 2025 m. birželio 19 d. Gali pasakyti, kad 2025 m. birželio 19 d. apie 10.00 val. iš jos namų kartu su D. A. vyko pas jos draugę S. O., kuri tuo metu buvo adresu (duomenys neskelbtini) miškelyje, esančiame už pastato Nr. 6. Pas draugę atvyko apie 12.00 val. Nuvykę pas draugę D. A. su ten buvusiais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus, ji tuo metu alkoholio nevartojo, jie visi tiesiog buvo gamtoje, bendravo, viskas klostėsi gerai, nebuvo jokių piktumų ar nesutarimų. Tuo metu buvo ir daugiau jai nepažįstamų asmenų, kurie gyvena palapinėse, kurie vartojo alkoholinius gėrimus. Po to S. draugas su kitais ten buvusiais asmenimis nuėjo į parduotuvę nupirkti alkoholinių gėrimų. Liko jie trise, ji, S. ir D.. Sėdint, bekalbant D. atsistojo ir pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais „bledė ir pan.“ ir tuomet, jis priartėjo prie jos, pradėjo ją tampyti už rūbų, jam sakė „kodėl tu mane tampai?“, ir tuo metu jis jai trenkė per veidą iš delno, ir trenkė iš galvos jai į veidą. Jai pradėjo svaigti galva. Tuomet D. paėmė lentą ir užsimojęs bandė trenkti, tuo metu S. pasakė „padėk lentą“, jis tą lentą padėjo. Ji buvo šoke, patyrė fizinį skausmą, patyrė sužalojimus. Po visko D. apsiramino ir pasakė, kad ji pati jį išprovokavo. S. buvo labai išsigandus. Pasakė S., kad paskambintų savo draugui. Ji bandė išeiti iš ten, tačiau D. jos neišleido, neleido jai pasiimti kuprinės, ji jam pasakė, kad leistų jai išeiti namo pas vaikus, tačiau jis nekreipė dėmesio. Laukė, kol ateis, koks vyras ir išgelbės ją. Pamena, kai grįžo S. draugas N., su kitais jai nežinomais asmenimis, jie sulaikė D., kadangi D. toliau bandė ją pulti. Po to D. iš ten pasišalino. Ji liko pas savo draugę. Visas įvykis vyko apie 16.00 val. Į policiją tuo metu bijojo kreiptis, buvo šoke, galvojo, kad jis kerštaus. Bijo ir iki dabar, bijo dėl savo vaikų, kadangi jis žino, kur ji gyvena. Patirti sužalojimai yra veido srityje, dešinėje, kairėje rankoje taip pat abiejose kojose. Visą įvykį matė jos draugė S.. D. pažįsta apie pora metų, jis buvo geras draugas, padėdavo prie buities, bendro ūkio nevedė, kartu negyveno (b. l. 29-32).

Liudytoja S. O., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. birželio 19 d. buvo kartu su draugu namuose, paskambino L. S., kuri jau nuo senų laikų yra draugė, pasakė, kad atvažiuos į svečius. Apie 12.30 val. ji kartu su D. A. atvyko į svečius. Su D. ji susipažino per ją, su D. susipažino nakvynės namuose. Paskui, prie jų prisijungė kaimynas E.. Visi sėdėjo lauke. Ji su L. nevartojo alkoholinių gėrimų, tačiau vyrai gėrė ir alų, ir degtinę. Iš pradžių visas jų pasisėdėjimas buvo draugiškas, paskui į vakarą, tiksliai valandos neprisimena, gal apie 17 val., jos draugas su kaimynu išėjo į parduotuvę, liko tik ji, L. ir D.. D. kažką pasakė L., ką tiksliai pasakė, neprisimena, kiek prisimena, ji yra garsiakalbė, D. kažką griežčiau jai pasakė, kad ji tyliau šnekėtų. D. buvo stipriai neblaivus, pradėjo tapti labai agresyvus. Paskui L. paėjo nuo jo toliau, prie medžio, D., atsistojo, priėjo prie jos ir stipriai pagriebė jai už marškinėlių, pradėjo ant jos rėkti, kad ji nerėktų, jo neerzintų, paskui paėmė ją už plaukų, ji pradėjo ant jo rėkti, kad jis neturi teisės jos taip tampyti, kad ją paleistų, kiek matė, už plaukų jis paėmė stipriai. Ji stovėjo toliau, nes jo išsigando, kiek prisimena, D. delnu vieną kartą trenkė L. į kairės pusės žandikaulio sritį. Paskui abu priėjo prie pavėsinės, L. verkė. L. sakė paskui, kad jai skaudėjo. Išeidama iš kiemo pamatė, kaip D. iš galvos vieną kartą trenkė jai į nosį. Daugiau kitokių smūgių nematė. Šitą įvykį matė tik ji, daugiau kitų žmonių nebuvo. D. kai blaivas, būna kaip žmogus, tačiau kai išgeria, palieka agresyvesnis (b. l. 48-51).

Liudytojas N. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. birželio 19 d. apie 17 val. į svečius atvyko L. kartu su D., kurie pasiūlė išgerti alkoholio. Pavėsinėje pradėjo vartoti alkoholį. Prie jų prisijungė ir kaimynas E.. Vartojo degtinę. Kol vartojo alkoholį, tarp L. ir D. nebuvo kilęs joks konfliktas. Išgėrus vieną butelį degtinės nusprendė su kaimynu E. nueiti nupirkti dar vieną butelį. Jiems grįžus po maždaug pusvalandžio S., L. ir D. toliau sėdėjo pavėsinėje. Ant L. jokių sužalojimų nematė. D. taip pat elgėsi tvarkingai. Vėliau pabaigus vartoti nupirktą degtinės butelį visi pradėjo skirstytis. L. išvažiavo su taksi, o po maždaug pusvalandžio D. taip pat išėjo. Kol jis buvo kartu, prie jo jokio konflikto nebuvo. Jam grįžus iš parduotuvės taip pat viskas buvo tvarkoje, ji net nežinojo, kad buvo kilusios muštynės. Kitą dieną jam sugyventinė S. papasakojo, kad buvo konfliktas ir, kad D. trenkė L. (b. l. 54-57).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2025 m. birželio 19 d. apie 16.00 val. prieš L. S., smurtavo pažįstamas asmuo D. A.. Moteris patyrė fizinį skausmą yra likę smurto žymių. Įvykis vyko miškelyje, už (duomenys neskelbtini) pastato. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama (b. l. 1-2).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis D. A. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. S. sveikatą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. A. kaltę pripažino, nurodė, jog įvykio dieną buvo išgėręs, susipyko su nukentėjusiąją, dešine ranka sudavė delnu nukentėjusiajai į veidą, vėliau iš galvos sutrenkė į jos galvą, taikė į veido sritį, už pečių tampė. Pripažįsta, kad sudavė vieną kartą į skruostą, iš galvos į veidą. Teigė, kad galėjo nuo jo suduotų smūgių lūžti nosis, atsirasti kraujosruvos. Nurodė, kad tą pačią dieną atsiprašė nukentėjusiosios, taip pat nebūtų pasielgęs, jei būtų buvęs blaivus. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios L. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2025 m. birželio 19 d. su D. A. nuvyko pas S. O., ten buvusiais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus, ji alkoholio nevartojo. Sėdint, bekalbant D. atsistojo ir pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, pradėjo ją tampyti už rūbų, trenkė per veidą iš delno, trenkė iš galvos jai į veidą. Jai pradėjo svaigti galva. Ji buvo šoke, patyrė fizinį skausmą, sužalojimus. Nurodė, kad patirti sužalojimai yra veido srityje, dešinėje, kairėje rankoje taip pat abiejose kojose (b. l. 29-32). Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai sutampa su liudytojų S. O. ir N. Š. parodymais. Šių liudytojų parodymai taip pat patvirtina aplinkybes dėl kaltinamojo D. A. suduotų smūgių L. S. bei, kad buvo sutrikdyta nukentėjusiosios L. S. sveikata. O būtent liudytojos S. O. parodymais nustatyta, jog 2025 m. birželio 19 d. į svečius atvyko L. S. kartu su D. A.. Visi kartu sėdėjo lauke. Ji su L. nevartojo alkoholinių gėrimų, tačiau vyrai gėrė ir alų, ir degtinę. Apie 17 val., jos draugas su kaimynu išėjo į parduotuvę, liko tik ji, L. ir D.. D. kažką pasakė L., jis buvo stipriai neblaivus, pradėjo tapti labai agresyvus. D. atsistojo, priėjo prie jos ir stipriai pagriebė jai už marškinėlių, pradėjo ant jos rėkti, paskui paėmė ją už plaukų, kiek prisimena, D. delnu vieną kartą trenkė L. į kairės pusės žandikaulio sritį. L. verkė, sakė, kad jai skaudėjo. Išeidama iš kiemo pamatė, kaip D. iš galvos vieną kartą trenkė L. į nosį. Daugiau kitokių smūgių nematė (b. l. 48-51). N. Š. parodymais nustatyta, kad 2025 m. birželio 19 d. apie 17 val. į svečius atvyko L. kartu su D.. Pavėsinėje jie vartojo alkoholį. Prie jų prisijungė ir kaimynas E.. Kol vartojo alkoholį, tarp L. ir D. nebuvo kilęs joks konfliktas. Grįžus iš parduotuvės taip pat ant L. jokių sužalojimų nematė. Jam grįžus iš parduotuvės viskas buvo tvarkoje, ji net nežinojo, kad buvo kilusios muštynės. Kitą dieną jam sugyventinė S. papasakojo, kad buvo konfliktas ir, kad D. trenkė L. (b. l. 54-57).

Įvykio aplinkybės, o būtent kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, buvo sužalota nukentėjusioji patvirtina ir 2025 m. birželio 21 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolas, kuriame pareiškėja L. S. nurodė, kad 2025 m. birželio 19 d., (duomenys neskelbtini), įvyko jos užpuolimas. 2025 m. birželio 19 d. prieš ją D. A. panaudojo fizinį smurtą. Jis be jokios priežasties jai smogė iš galvos į veidą, buvo smūgiai suduoti iš rankos į galvą. Po smūgio liko matoma mėlynė veido srityje. Dėl to patiria fizinį skausmą ir stiprų emocinį stresą (1 t., b. l. 9-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1343/2025 (02) nustatyta, kad L. S. konstatuota nosies kaulų lūžimas, poodinės kraujosruvos žasto srityje, dilbio srityje, abiejose šlaunyse. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje ir galėjo gautis suduodant smūgi kumščiu, spiriant koja, ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. birželio 19 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimai nebūdingi griuvimui (1 t., b. l. 43-45). Tokią išvadą patvirtina objektyvūs byloje esantys įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, medicininiai dokumentai, liudytojų parodymai, pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nustatyta, kad 2025 m. birželio 19 d. apie 16.00 val. prieš L. S., smurtavo pažįstamas asmuo D. A.. Moteris patyrė fizinį skausmą yra likę smurto žymių. Įvykis vyko miškelyje, už (duomenys neskelbtini) pastato. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama (1 t., b. l. 1-2).

Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Be kita ko, byloje esantys rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokole, pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, specialisto išvadoje, pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole, neginčitinai patvirtina kaltinamojo neteisėtus veiksmus.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo, liudytojų parodymais dėl analizuojamo įvykio ir vertina juos kaip objektyvius ir patikimus, nes nukentėjusioji nuo pat bylos tyrimo pradžios nuosekliai nurodė visų jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes (kas, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo, kokiais veiksmais), jos parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, be to prieš duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o pateikiant pareiškimą nukentėjusioji buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Nukentėjusioji L. S. esmines sveikatos sutrikdymo aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pateikdama pareiškimą. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, tuo labiau, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusioji būtų susižalojusi kitomis aplinkybėmis ir kitu laiku. Įvertinus aukščiau išvardintus liudytojų parodymus, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, sugretinus juos su nukentėjusiosios parodymais, kurie yra nuoseklūs, teismas sprendžia, kad kiti byloje surinkti duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir nustatyta, kad kaltinamasis vis tik smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu.

Atsižvelgiant į aptartų įrodymų visumą, nukentėjusiosios parodymus, pačio kaltinamojo parodymus, kad jis iš esmės pripažino naudotą smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu neginčijo ir aplinkybės dėl kilusios konfliktiškos situacijos, liudytojos S. O. parodymus, kuri iš arti matė įvykusį konfliktą ir kaltinamojo atliktus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad po įvykio nukentėjusiajai buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sudaro pagrindą spręsti, kad D. A. nusikalstami veiksmai šioje byloje yra įrodyti byloje surinktų įrodymų visuma.

Teismas, įvertinęs D. A. panaudoto fizinio smurto pobūdį ir intensyvumą, L. S. padarytų sužalojimų vietą, neabejoja tuo, kad kaltinamasis D. A. veikė tyčia. Taigi pripažintina, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad D. A., 2025 m. birželio 19 d., (duomenys neskelbtini), esančiame miškelyje, tyčia delnu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai L. S. per veidą, po to savo galva vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į veidą bei kumščiais ne mažiau 3 kartus sudavė jai į rankas bei kojas, padarydamas nukentėjusiajai nosies kaulų lūžimą, poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, dilbio srityje, abiejose šlaunyse, tokiu būdu nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją L. S., nes dėl nosies kaulų lūžimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiu, dėl ko D. A. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo D. A. veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka visus objektyviuosius bei subjektyviuosius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

IV. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamųjų asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Kaltinamasis D. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, tai yra vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis D. A. anksčiau teistas Lietuvos Respublikoje, paskutinį kartą 2008 m. balandžio 22 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, teistumas išnykęs. Taip pat teistas užsienyje, du kartus Ispanijoje, šešis kartus Vokietijoje, paskutinį 2020 m. liepos 16 d. už neteisėtą patekimą į privačią valdą (b. l. 81-95). Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis nustatyta, kad administracine tvarka D. A. baustas daug kartų (1 t. b. l. 96-112). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale nesilankė dėl konsultacijos (1 t., b. l. 118), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 119), todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra. Teismas, skirdamas bausmę D. A., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (veikiant tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – D. A. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę pašalpą, išlaikytinių neturi, skolų neturi, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas, praeityje baustas administracine tvarka, dalis paskirtų baudų nėra sumokėta, teistas.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad D. A. už BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą skirtina – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas).

Manytina, kad būtent tokios bausmės rūšys ir jų dydžiai yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir D. A. skirtina sumažinta bausmė – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas).

V. Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2025 m. rugpjūčio 1 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 117,75 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios L. S. gydymą (b. l. 65-67). D. A. su civiliniu ieškiniu sutiko.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą asmeniui, privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y., fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamosios veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamosios veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa pareiškė 117,75 Eur civilinį ieškinį. Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su L. S. gydymu. Kaip nurodyta ieškinyje, nukentėjusioji buvo gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, už jai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Už pacientės gydymą Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 117,75 Eur sumą. Civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo D. A. civiliniam ieškovui 117,75 Eur žalą.

VI. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo.

D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. 1. 139-142), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Proceso išlaidų nenustatyta. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Nukentėjusioji L. S. civilinio ieškinio nepareiškė.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį, 4) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64? straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. A. paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį, 4) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.

D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio, bausmę vykdančios institucijoje gavimo dienos.

Civilinės ieškovės Valstybinė ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš kaltinamojo D. A. 117,75 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 75 ct) turtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti kaltinamajam D. A., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Išaiškinti kaltinamajam, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.