- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-16
- Bylos Nr.
- 2-918-266/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00792-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- V. M., Anykščių rajono savivaldybės I-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Darius Karvelis
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant tretiesiems asmenims V. M. ir Anykščių rajono savivaldybės I-ojo notarų biuro notarei ,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareikšimą atsakovui V. M., tretiesiems asmenims V. M., Anykščių rajono savivaldybės I-ojo notarų biuro notarei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. S. su pareiškimu atsakovui V. M. kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po senelės B. M. mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti ir prašė panaikinti atsakovui V. M. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo jis paveldėjo visą B. M. turtą. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas paaiškino, jog jos tėvai K. M. ir G. R., būdami ne santuokoje, susilaukė dukters, tai jos. Tėvas mirė 1971m. gegužės 19d. Tėvo motina , jos senelė B. M. mirė 2009 m. kovo 19d. Dar prieš mirtį senelė išreiškė norą, kad ji su vaikais liktų gyventi jo namuose ir apie tai rašė savo laiškuose. Po senelės mirties ji iš karto su vaikais apsigyveno jos namuose ir gyvena iki šiol. Ji naudojasi visu senelės turtu, namų apyvokos daiktais, senelės asmeniniais daiktais, moka mokesčius. Prie namo yra žemės sklypas, tai ji sodina daržą, naudojasi sodu. Darė remontą name, prižiūri aplinką. Rengiant dokumentus teismui, iš notarų gavo atsakymą, jog senelės sūnus V. M. – jos tėvo K. M. brolis- priėmė palikimą po jo motinos, jos senelės B. M. mirties ir jam išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Kadangi ji priėmė dalį senelės turto , pradėdama jį faktiškai valdyti , tai prašo panaikinti notaro atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į senelės B. M. turtą. Apie tai, jog atsakovas kreipėsi į notarą ir priėmė palikimą, ji sužinojo tik 2013m. liepos 17d. Iki to laiko ji nežinojo, todėl nepraleido įstatymo nustatyto termino kreiptis į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Prašė ji panaikinti, nes pagal įstatymą ir jai priklauso jos tėvui K. M. tenkančio turto dalis. Po senelės mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ji nesikreipė, nes nežinojo, jog yra nustatytas toks terminas. Įsikėlus gyventi į senelės namus ji ir gyveno. Atsakovas tam neprieštaravo, tačiau paskutiniu metu pradėjo jai grasinti, jog namus parduos, ir jai reikės išsikelti. Tada ji suruošė pareiškimą į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kitas tėvo brolis V. M. jai pretenzijų neturi .
Atsiliepimas
Atsakovas V. M. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame jis nesutiko su pareiškėjos prašymais. Mano, jog pareiškėja neturi jokios teisės prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą , kad ji po senelės mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, nes neatliko jokių veiksmų, kurie leistų tokį faktą nustatyti. Ji nesirūpino senele iki mirties, jos nelankė, netvarkė jos namų , aplinkos. Po senelės mirties jis ir brolis leido jai apsigyventi jų motinos namuose ir atsakovė ten gyvena, tačiau namais nesirūpina. Pareiškėja nevengia alkoholio, todėl į namus pradėjo rinktis visokie asmenys, dėl to tarp jo ir pareiškėjos kildavo konfliktai. Mirus motinai jis laiku kreipėsi notarų biurą ir jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijamas į motinos turtą. Kitas brolis V. M. palikimo atsisakė. Prašė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl paveldėjimo teisės liudijimo naikinimo, nes jis praleido įstatymo vienerių metų terminą šiam dokumentui ginčyti. Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su pareiškėjos prašymais visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Paaiškino, jog pareiškėja R. S. tą pačią dieną, kai buvo palaidota jo motina B. M., apsigyveno jos namuose ir iki šiol gyvena. Jis su broliu tam neprieštaravo , leido, nes jos vaikui buvo arčiau mokykla. Be to, manė , jog prižiūrės namus , mokės už elektrą , šiukšlių išvežimą. Apie motinos rašytus laiškus jis nieko nežinantis. Juos pirmą kartą pamatė gavęs su pareiškimu . Nurodė, jog motina sirgo , ji labai mylėjo pareiškėją R. S.. Motinos laiškuose išreikštos valios jis neginčija. Mano, jog pareiškėjai niekas nepriklauso. Jei būtų gyvas brolis K. M. – pareiškėjos tėvas, tai, jam dalis motinos turto po jos mirties priklausytų, o jo dukrai R. S. nepriklauso, nes ji gyveno netinkamą gyvenimo būdą. Šiuo metu ji irgi netinkamai prižiūri namus. Pas notarą jis nurodė visus įpėdinius. Kad reikia nurodyti ir įpėdinę R. S., jis nežinojo . Nepamena ar notarė jo klausė apie įpėdinius. Apie tai, jog jis priims palikimą po motinos mirties , pareiškėją informavo žodžiu ir ji apie tai žinojo. Prašė pareiškimą atmesti.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo V. M. į teismo posėdį neatvyko. Teismui pateikė pareiškimą, jog jis pretenzijų pareiškėjai neturi ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. .
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Anykščių rajono notarų biuro notarė J. V. į teismo posėdį neatvyko. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą , notarė nurodė, jog pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo nesikreipė. Paveldėjimo teisės liudijimas po B. M. mirties buvo išduotas jos sūnus V. M. . Kitas sūnus V palikimo atsisakė. Apie mirusiosios vaikaitę R. S. ji duomenų neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos medžiaga, pareiškėjos, jos atstovo, atsakovo paaiškinimais , liudytojų parodymais nustatyta, kad pareiškėjos tėvas K. M., atsakovo brolis, mirė 1971m. gegužės 19d. 2009m kovo 19d., mirė pareiškėjos senelė , o atsakovo, trečiojo asmens V. M. ir pareiškėjos tėvo K. M. motina B. M. , gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko turtas – dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei dalis žemės sklypo, kuriame stovi šie statiniai. B. M. nebuvo surašiusi testamento, tik paliko 2008-08-03 rašytą laišką, kuriame ji nurodė savo valią, jog po jos mirties jos namuose liktų gyventi pareiškėja R. S.. (b.l. 11-12) Po B. M. mirties, iš karto ją palaidojus, jos namuose apsigyveno R. S. su vaikais ir gyvena iki šiol. A. V. M. 2009m. balandžio 30d., notarui pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą ir jam 2009m. liepos 20d., buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį jis paveldėjo motinos B. M. turtą- dalį žemės sklypo, dalį gyvenamojo namo , ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). (b.l. 15) Šiuo metu pareiškėja norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau yra praleidusi terminą kreiptis į notarų biurą, tai ji kreipėsi į teismą ir prašo jo pareiškimą tenkinti. Atsakovas su tokiu prašymu nesutiko.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pagal LR Civilinio kodekso 5.51
straipsnio 1 dalį , įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kaip paveldimą turtą naudoja, juos disponuoja, ji prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą . Byloje nustatyta, jog pareiškėja R. S., iš karto, po senelės B. M. mirties, tą pačią dieną, kai ją palaidojo, su vaikais apsigyveno B. M. namuose ir gyvena iki šiol. Ji naudojasi visais B. M. namų apyvokos daiktais, jos asmeniniais daiktais, moka mokesčius už elektrą, šiukšles, remontavo kambarius , sodina daržą, prižiūri paliktą šiltnamį, jame sodina daržoves, tvarko aplinką. Iš to matyti, jog ji , per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą , atliko aktyvius veiksmus, išreikšiančius jos valią įsigyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti senelės B. M. turtą kaip savo. Pareiškėja įgyvendino savo senelės B. M. valią, nurodyta laiške savo sūnums, kad po jos mirties , jos namuose gyventų ir juos prižiūrėtų jos anūkė R. S.. Šių aplinkybių nepaneigė ir atsakovas. Jis patvirtino, jog pareiškėja motinos namuose apsigyveno iš karto, palaidojus motiną, ir jis su broliu tam neprieštaravo. Jo manymu, ji prižiūri namus, rūpinasi, bet nepakankamai ir dėl to tarp jų nuolat kyla ginčai. Atsakovas teismui patvirtino, jog jei būtų gyvas jo brolis K. M., pareiškėjos tėvas, tai jam priklausytų dalis turto po motinos mirties, o šiuo atveju jo dukrai pareiškėjai R. S. niekas nepriklauso ir jis dėl to prašė jos pareiškimo netenkinti. Teismas dėl šio pareiškėjos prašymo daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, jog palikimą priėmusi, faktiškai pradėjusi valdyti senelės B. M. turtą, pareiškėja R. S. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą, todėl jos prašymas tenkintinas ir juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja R. S. priėmė savo senelės B. M. palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti , nustatytinas teismine tvarka.
Dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo. Byloje nustatyta, jog
2009 m. kovo 19d., mirus B. M., atsakovas 2009m. balandžio 30d., Anykščių rajono notarų biurui pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą.(b.l. 22) Jame jis nurodė tik vieną įpėdinį, tai tretįjį asmenį – savo brolį V. M.. Šis notarui pateikė pareiškimą apie palikimo atsisakymą . (b.l. 23) Tuo pagrindu Anykščių rajono notarų biuro notaras 2009m. liepos 20d. atsakovui išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą , kuriuo jis paveldėjo visą motinos turtą, tame tarpe ir dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kur gyvena pareiškėja ir dalį žemės sklypo, kuriame yra tie pastatai. (b.l. 15) Pareiškėja ginčija šį liudijimą, nes apie atsakovo , kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo nenurodė jos kaip senelės turto įpėdinės. LR Civilinio kodekso 5.8 straipsnis numato, kad ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja R. S. yra mirusios B. M. sūnaus K. M. dukra ir ji pretenduoja į senelės palikimą, todėl ji turi teisę ginčyti atsakovui išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį , nes pareiškėja praleido įstatymo nustatytą vienerių metų terminą kreiptis į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo. Teismas, išklausęs šalis, bei ištyręs pateiktus byloje rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog pareiškėja šio termino nepraleido. Kaip matyti ir atsakovo pareiškimo notarui, tai jis nurodydamas įpėdinius, nurodė tik savo brolį V. M., o mirusio brolio K. M. dukters –R. S., jis nenurodė, todėl notaras , atlikdamas veiksmus apie pareiškėją nieko nežinojo ir ji pas notarą nebuvo kviečiama. Apie tai, jog atsakovas V. M. priėmė motinos palikimą ir jam išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas , pareiškėja sužinojo tik 2013m. liepos mėnesį, kai pareiškėjos advokatas, ruošdamas pareiškėjos dokumentus teismui, užklausė notarą ir gavo atsakymą apie atsakovo priimtą palikimą. (b.l. 13) Kitokių duomenų, jog pareiškėja ankščiau žinojo apie atsakovą priimtą palikimą , byloje nėra. Nepateikė jų ir atsakovas, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėją įstatymo nustatyto vienerių metų termino paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimo ginčijimui nėra praleidusi. Be to, pažymėtina, jog kasacinis teismas yra formuoja praktiką, kad ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to , kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių , įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto. Tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47str.), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tuo tarpu CK 5.8 straipsnyje sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą. Šioje byloje pareiškėja turėdama teisę paveldėti privalomąją palikimo dalį , faktiškai priėmė palikimą ir tapo atitinkamos turto dalies savininkė, todėl jo ir atsakovo ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas dėl teisių į turtą, kuriam taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas. (LR Aukščiausiojo teismo nutarties 3K-3-560/2009, 3K-3-434/2013) Šiuo atveju pareiškėja turėdama teisę į senelės palikimo dalį, negalės gauti paveldėjimo teisės liudijimo, nes atsakovas pagal jam išduotą paveldėjimo teisės liudijimą yra paveldėjęs visą B. M. turtą, todėl pareiškėjos prašymas ir šioje dalyje tenkintinas, naikintinas atsakovui išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į B. M. turtą.
3.Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjai 2013m. liepos 5 d. Panevėžio valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu buvo paskirta antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 400 litų advokato užmokestis. Kadangi pareiškėjos pareiškimas patenkintas visiškai, tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 400 litų . Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 21,45 litai teismo turėtų pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444str.8 d., CPK 259 str., 260 str.,268str.,270 str,-
nusprendė:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. S. po senelės B. M. mirties 2009 m., kovo 19d., priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Panaikinti 2009 m. liepos 20d., Anykščių rajono notarų biuro notarės J. V. V. M. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal kurį V. M. paveldėjo B. M. , mirusios 2009m. kovo 19d., turtą.
Išieškoti iš V. M. į valstybės biudžetą 400 litų už pareiškėjai suteiktą antrinę teisinę pagalba. ( sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630) ir 21,45 litus teismo turėtų pašto išlaidų. (sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300 , įmokos kodas 5660)
Faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.