Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 10 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad jis veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupėje, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas panaudoti bei panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą, bei atimdamas laisvę, iš savanaudiškų paskatų atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė nukentėjusįjį perduoti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

1.1. jis naktį, iš 2020 m. sausio 7 d. į 2020 m. sausio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas pirties, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu D. R. ir D. S. (D. S.), pastariesiems panaudojus nukentėjusiojo I. K. (I. K.) atžvilgiu fizinį smurtą – D. R. tyčia vieną kartą sudavus rankos kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, o D. S. du kartus sudavus rankos kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį, bei D. R. panaudojus psichinę prievartą – grasinant sužaloti ar sumušti, jeigu nukentėjusysis bėgs, be pagrindo teigiant, jog nukentėjusysis nepagrįstai apkaltino jo „draugus“ pinigų vagyste ir išvadino „krysomis“ (žiurkėmis), todėl už tai reikia susimokėti ir reikalaujant, kad jiems (D. S. ir D. R.) ir kitiems bendrininkams iki 2020 m. sausio 8 d. 12.00 val. butų perduotas didelės vertės turtas – 15 000 eurų.

1.2. Po ko jis (M. M.), tą pačią dieną – 2020 m. sausio 8 d. apie 7 – 8 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. O. (A. O.), D. R. ir D. S., pastarajam pareiškus, kad nukentėjusysis (I. K.) yra skolingas 15 000 eurų ir namo nevažiuos, o D. R. surišus nukentėjusiojo rankas lipnia juosta ir prievarta įsodinus į BMW modelio automobilį (valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), kurį vairavo A. O., ir D. S. grasinant panaudoti I. K. atžvilgiu fizinį smurtą – įdurti peiliu, jeigu šis bėgs ar rėks. Taip atėmę nukentėjusiajam laisvę ir galimybę priešintis, nuvežė I. K. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) mieste, kur D. S. liepė nukentėjusiajam galvoti, iš kur gali gauti pinigų bei grasindamas toliau smurtauti – užsimojo spirti koja į I. K. ir draudė šiam kreiptis į policiją, nes tuomet pastarojo „lauks laiptinėje ir jį papjaus“. Po ko, įbaugintam nukentėjusiajam neturint reikalaujamos 15 000 Eur sumos ir nerandant kitos išeities, nukentėjusiajam pasisiūlius savo vardu paimti vartojimo kreditus, tačiau nesugebant to padaryti, D. R. pasinaudodamas I. K. mobiliuoju telefonu, siekdamas gauti 15 000 Eur kreditą, užpildė vartojimo kredito paraiškas: Bigbank AS filialo internetiniame tinklalapyje www.bigbank.lt; „NEO Finance“ AB internetiniame tinklalapyje www.paskoluklubas.lt; UAB „Moment credit“ internetiniame tinklalapyje www.momentcredit.lt ir „AS Inbank filialas“ internetiniame tinklalapyje www.mokilizingas.lt.

1.3. Po ko jis (M. M.), tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą prievartauti I. K. turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. S., D. R. ir A. O., pastarajam vairuojant BMW modelio automobilį (valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), nuvežė nukentėjusįjį I. K. į Lietuvos pašto 405-ojo klientų aptarnavimo skyrių, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur jis (M. M.), tęsdamas psichologinį spaudimą nukentėjusiajam ir šį lydint, kur I. K. 11.02 val. pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą su Bigbank AS filialu dėl 3130 Eur vartojimo kredito gavimo ir D. S. paliepus nukentėjusiajam I. K., kuris buvo įbaugintas dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ir psichinės prievartos, savo vardu sudaryti sutartis dėl prekių įsigijimo išsimokėtinai ir jų perdavimo jiems, o jam (M. M.) šį lydint, kad nukentėjusysis I. K. nepabėgtų ir nepraneštų policijai, pastarasis prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 11.11 val. iki 20.47 val., sudarė sandorius: UAB „Tele 2“ salone pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mobilaus ryšio telefono „Huawei P30 lite 128 GB“, IMEI (duomenys neskelbtini) – 379 Eur vertės įgijimo, kurį perdavė M. M.; UAB „Bitė Lietuva“ salone pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mobilaus ryšio telefono „Huawei P30 lite 128 GB“, IMEI (duomenys neskelbtini) – 260,21 Eur vertės įgijimo, kurį perdavė D. R.; UAB „Tele 2“ salone pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl garso kolonėlės „JBL Xtreme 2“, IMEI: (duomenys neskelbtini) – 299 Eur vertės įgijimo, kurią perdavė D. S., o D. S. lydint – Telia Lietuva, AB salone pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mobilaus ryšio telefono „Samsung S10E 128GB 4G++“, IMEI (duomenys neskelbtini)– 559 Eur vertės įgijimo, kurį perdavė D. S..

1.4. Po ko nukentėjusiojo I. K. vardu Bigbank AS filialui suteikus 3130 Eur vartojimo kreditą bei „AS Inbank filialas“ suteikus I. K. 2150 Eur vartojimo kreditą ir juos pervedus į pastarojo vardu atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB SEB banke, kurie šio banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo išgryninti M. M. surasto asmens – jo brolio R. Š., nežinančio apie nusikalstamą sumanymą, į kuriuos šis asmuo buvo vežiojamas A. O. vairuojamu BMW modelio automobiliu (valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas).

1.5. Tokiu būdu M. M., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. R., D. S., A. O., bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą, atimdamas nukentėjusiajam I. K. laisvę ir padarydamas šiam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose bei viršugalvyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, atvirai savo ir kitų bendrininkų naudai prievartavo didelės vertės turtą – vertė nukentėjusįjį I. K. perduoti pinigus – 15 000 Eur ir įgijo svetimą I. K. ne savo noru įgytą ir jam priklausantį bendros 6777,21 Eur vertės turtą (du mobilaus ryšio telefonus „Huawei P30 lite 128 GB“, garso kolonėlę „JBL Xtreme 2“, mobilaus ryšio telefoną „Samsung S10E 128GB 4G++“, grynuosius pinigus, gautus pagal vartojimo kredito sutartis, sudarytas su Bigbank AS filialas ir „AS Inbank filialas“). Šiais savo veiksmais M. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje.?

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. M. laikinai sulaikytas 2020 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartimi M. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

6. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. M. skundas atmetamas

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi kaltinamajam M. M. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.

8. Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo nagrinėjantis teismas byloje esančius duomenis vertina tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų D. S. ir D. R., nukentėjusiojo I. K., liudytojo R. Š. apklausų protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūrų protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos rašytinėje medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

9. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam M. M. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9.1. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

9.2. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Baudžiamosios bylos duomenimis M. M. kaltinamas padaręs vieną sunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už jam inkriminuojamo sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas nustato pakankamai griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų, o gresiančios bausmės griežtumas yra reikšmingas veiksnys vertinant suimtojo pabėgimo pavojų. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino ne tik inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą bei kaltinamajam gresiančios atsakomybės griežtumą, bet ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad kaltinamasis M. M. gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino pastarojo socialinius ryšius, asmenybę, ryšius užsienyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. M. yra nevedęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, iki suėmimo niekur nedirbo, paskutinėje darbovietėje išdirbo tik nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. sausio 29 d., oficialių pajamų negavo, registravosi užimtumo tarnyboje. Nors M. M. skunde nurodė, kad jo turimi socialiniai ryšiai – pastovi gyvenamoji vieta kartu su motina, kuria jis rūpinasi, (duomenys neskelbtini) gyvenantys sesuo ir brolis, bei draugė, su kuria ketina susituokti, yra stiprūs, tačiau šios aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu nėra pakankamos teigti, kad kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo teismo, siekdamas išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės. Juolab, kad M. M. inkriminuojamas nusikaltimas galimai buvo padarytas egzistuojant aplinkybėms, susijusioms su jo šeiminiais ryšiais, tačiau šie ryšiai kaltinamajam galimai nebuvo tokie svarbūs ir teigiamai neįtakojo jo apsisprendimo galimai nusikalsti. Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis taip pat nustatyta, jog M. M. Lietuvos Respublikoje anksčiau teistas devynis kartus (daugiausia už nusikaltimus nuosavybei). Nors paskutinį kartą Lietuvoje buvo teistas 2011 m. gruodžio 22 d., jam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo skirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams, tačiau po to jis buvo teistas po kartą Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje, paskutinį kartą 2019 m. rugsėjo 26 d. už vagystę. Be to, kaltinamasis yra gyvenęs ir dirbęs šiose valstybėse. Pastarosios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis gali turėti ryšių užsienyje. Taigi, aptartų aplinkybių visuma rodo, jog kaltinamasis M. M. nėra susaistytas itin tvirtais šeiminiais, darbiniais, ekonominiais ar kitais socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika, galimai turi ryšių užsienyje. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis gali bandyti pasislėpti, t. y. pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

9.3. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

9.4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. M. M. kaltinamas sunkios nusikalstamos veikos, kuri patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika galimai padaryta veikiant bendrininkų grupe. Kaip jau buvo minėta ankščiau, M. M. Lietuvos Respublikoje ankščiau buvo teistas devynis kartus (daugiausia už nusikaltimus nuosavybei), taip pat po vieną kartą Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje, paskutinį kartą 2019 m. rugsėjo 26 d. už vagystę. M. M. anksčiau ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir vėl nusikalsdavo. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti bei rodo, jog M. M. išvadų iš ankstesnių teistumų ir jo teisių suvaržymų nėra padaręs. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. M. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės gali daryti naujus nusikaltimus. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

10. Kaltinamasi M. M. skunde nurodo, kad suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu turėtų būti taikomas tik egzistuojant konkretiems duomenims apie tai, kad asmuo pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, kitus kaltinamuosius, ar gali sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus ar dokumentus, reikšmingus nagrinėjamai baudžiamajai bylai. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama nutartimi M. M. suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, kad jis trukdys procesui, nebuvo tęsiamas. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl šiame punkte nurodomų kaltinamojo M. M. argumentų.

11. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas M. M. taikoma metus laiko, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad byla yra pakankamai didelės apimties – ją sudaro devyni tomai, byloje teisiami penki kaltinamieji. Byla su kaltinamuoju aktu teisme buvo gauta 2020 m. spalio 30 d., teisiamajam posėdžiui byla buvo perduota 2020 m. lapkričio 24 d., nustatant teisiamųjų posėdžių grafiką. Nors dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos keletas posėdžių neįvyko, tačiau šiuo metu byla pradėta nagrinėti, numatyti šeši teismo posėdžiai. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą. Todėl švelnesnės kardomosios priemonės, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nebūtų pakankamos, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese.

12. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos duomenų visumą, M. M. asmenybę, galimus ryšius užsienyje, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai šiuo metu nebus pasiekti. Švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos priemonės užtikrinti, jog kaltinamasis dalyvaus baudžiamajame procese. M. M. paskirtos kardomosios priemonės taikymo trukmė pateisinama, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją kaltinamojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo M. M. skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi kaltinamajam M. M. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.