- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- e1-1898-1138/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36605-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. sausio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė 8 mėnesiai viešųjų darbų per mėnesį dirbant 30 valandų visuomenės labui, 2019 m. sausio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d., paskirta galutinė bausmė 20 parų arešto, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, bei konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 404 Eur, 2019 m. liepos 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 165 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė 6 mėnesiai viešųjų darbų per mėnesį dirbant 30 valandų visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. P. 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 8.09 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,77 prom.), namuose, konflikto metu, tyčia šeimos nariui – sugyventinei G. M. pasuko kairės rankos riešą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. M. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. P. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Be to jis, 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 8.09 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,77 prom.), namuose, konflikto metu, matant mažametei dukrai G. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), tyčia atbėgusiam ginti mamos mažamečiui sūnui E. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), suspaudė dešinę ranką ir vieną kartą sudavė galva į kaktą, tuo sukėlė nukentėjusiajam E. P. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
3. Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad su G. M. gyvena apie 13 metų, veda bendrą ūkį, turi 2 bendrus vaikus. Gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 7 val. ryto, atsikėlė, išgėrė alaus ir išėjo į balkoną parūkyti. Išgirdo kaip suskambo jo telefonas, tuo momentu G. pačiupo jo telefoną, išbėgo į kitą kambarį ir paslėpė telefoną. Kodėl ji taip padarė, pasakyti negali, gal pagalvojo, kad jis išeis kur gerti, nežino. Jis pabaigė rūkyti, grįžo į kambarį, į kambarį grįžo ir G.. Jis pamatė jos chalato kišenėje telefoną, pagalvojo, kad tai jo telefonas ir įkišo ranką. G. taip pat sukišo abi savo rankas į chalato kišenę, prispaudė telefoną, jis ją parvertė ant lovos, kad atimtų telefoną. Jis suspaudė telefoną ir iš visų jėgų jį traukė, bei pasuko jai kairę ranką ir, mano, tuo momentu galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Kol jis atiminėjo telefoną, G. jam įkando į kairįjį šoną, liko mėlynė, jam skaudėjo. Ji tai padarė besigindama nuo jo. Pas teismo medicinos ekspertą nevyko, pretenzijų neturi. Viską matė vaikai. Kiek prisimena, dukra G. sakė jam liautis. Įvykio metu buvo neblaivus. Sūnus gynė mamą ir jis jam suspaudė ranką, kurią nepasakys, bei su savo galva jam trenkė į kaktą, kad nelįstų ir daugiau nesikištų. Tuo metu buvo labai susinervinęs ir jį išvedė iš pusiausvyros. Savo veiksmais galėjo sukelti sūnui fizinį skausmą. Nepastebėjo, ar sūnus verkė. Ant sugyventinės ir sūnaus sužalojimų nematė, galbūt greit paraudimas išnyko, nežino. Telefoną atėmė ir sėdėjo ant sofos, žiūrėjo televizorių. G. išėjo į kitą kambarį, jai iš paskos išėjo vaikai. Kaltu prisipažįsta visiškai, kad G. pasuko kairės rankos riešą, bei sudavė sūnui į kaktą ir suspaudė jo dešinę ranką. Pripažįsta, kad savo veiksmais išgąsdino ir savo dukrą G.. Dėl viso šito jis labai gailisi. Pažada, daugiau ateityje taip nepasikartos. Savo kaltės nepripažino, nes manė išvengs bausmės. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas į namus negrįžta, gyvena pas draugą, adresu (duomenys neskelbtini). Ar toliau gyvens su G. M., šiuo momentu nežino. Sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Yra teistas, bausmę atlikęs, registruotas užimtumo tarnyboje, nedirbantis (t. 1, b. l. 157-158, 167-170).
4. Nukentėjusi ir įstatyminė atstovė G. M. parodė, kad ji su sugyventiniu A. P. gyvena apie 13 metų. Gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), apie 2 metus. Kartu turi du bendrus mažamečius vaikus, tai yra E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir G. P., gimusi (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 8.09 val., (duomenys neskelbtini), buvo savo bute, einant iš balkono į miegamojo kambarį pradėjo skambėti sugyventinio mobiliojo ryšio telefonas. Jis tuo metu buvo balkone ir rūkė cigaretę. A. P. išgirdęs, kad skamba mobiliojo ryšio telefonas, pagalvojo, kad skambina jai kažkas, ir nieko nesakęs puolė ant jos, parvertė ją ant lovos ir užlaužęs kairės rankos riešą bandė atimti mobiliojo ryšio telefoną, kuris buvo chalato kairės pusės kišenėje ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Išgirdę jų konfliktą iš kito kambario atbėgo jų vaikai dukra G. P. ir sūnus E. P., puolė jos ginti. A. P., kad sūnus nesikištų į jų konfliktą, galva vieną kartą trenkė sūnui į kaktą, taip sūnui sukėlė fizinį skausmą. Ji sugyventiniui atidavė mobiliojo ryšio telefoną, kad daugiau nemuštų sūnaus. G. P. į konfliktą nesikišo tik stebėjo. Tada ji su sūnumi nuėjo į kitą kambarį ir paėmusi vyro telefoną paskambino telefonu 112 ir pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje ir laukė atvykstant policijos pareigūnų. Medikų pagalbos atsisakė, nes nebuvo poreikio. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Pageidauja, kad sugyventinis būtų iškeldintas iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir neieškotų ryšių su ja ir jos vaikais. A. P. prieš ją ir jos vaikus smurtauja ne pirmą kartą, dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai (t. 1, b. l. 12-13).
5. Liudytojas E. P. parodė, kad jam yra 11 metų. Mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Įvykis įvyko vasarą, tiksliai neprisimena, koks buvo paros laikas, tačiau buvo šviesu. Jis prisimena, kad mama su tėčiu mušėsi. Atbėgo sesuo G. jo pakviesti. Jis tuo metu buvo savo kambaryje ir žiūrėjo savo telefone programėles. Sesuo šaukė padėti mamai. Jis atbėgęs į kambarį matė kaip tėtis muša mamą. Už kaklo griebė, mušė rankomis. Jis matė kaip mamai tėtis suko ranką. Matė, kad ranką suko, tačiau kurią ranką suko, jis nematė. Tėtis mamą pastūmė ir nugriuvo ant lovos. Ar šaukė mama, kada tėtis suko mamai ranką, jis neprisimena. Jis su G. padėjo atitraukti tėtį nuo mamos. Tėčiui jis nieko nesakė, kada atitraukinėjo jo rankas. Ar mama sakė, kad skauda neprisimena, tačiau atrodė, kad mamai skaudėjo. Tėtis atliko mamai veiksmą kaip dilgėlę, riešą pasukdamas. Jis mamą gynė nuo tėčio ir jis jam prispaudė dešinę ranką uždėjęs savo ranką ir suspaudė stipriai. Buvo paraudimas. Jis apsiverkė, nes labai skaudėjo. Jis skausmą įvertintų 9 balais. Kodėl tėtis suspaudė ranką, jis nežino. Su tėčiu susitrenkė galvomis, atrodo. Sesuo tuo metu buvo tame pačiame kambaryje ir ji daugiau viską matė. Sesuo tikriausiai buvo išsigandusi. Jis taip pat buvo išsigandęs. Tėtis buvo neblaivus, dažniai geria. Dažnai barasi ir mušasi. Dažniau mamą muša. Mušė pirmą kartą. Tėčio bijo, kada yra išgėręs. Mama jam nieko nesakė, ką kalbėti apklausoje (t. 1, b. l. 124-127).
6. Liudytoja G. P. parodė, kad jai yra 9 metai. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokykloje, trečioje klasėje. Ji laiko neprisimena, lyg buvo vasara, ar šilta buvo, neprisimena. Laikas buvo diena. Tėtis buvo balkone ir tėčiui pradėjo skambinti. Paskui mama ėjo pasiimti savo telefoną ir tėtis pagalvojo, kad mama paėmė jo telefoną. Tėtis puolė prie mamos. Tėtis mamą metė ant lovos, paskui mama paėmė tėčio telefoną. Tėtis mamai norėjo išsukti ranką. Ar mama sakė, kad skauda, ji neprisimena. Ji tuo metu buvo tarpduryje ir po to atbėgo brolis iš kito kambario. Brolis bandė tėtį atitraukti nuo mamos. Tėtis dėjo su savo galva broliui į galvą. Tėtis tai darė tyčią, kad brolis nelįstų prie mamos. Ji matė, kaip tėtis gulinčiai ant lovos mamai pradėjo sukti ranką. Kurią ranką suko, lyg dešinę. Ar mama sakė tėčiui, kad paleistų ar šaukė, ji neprisimena. Ji tėčiui sakė, kad baigtų. Ji neprisimena, ar broliui dėjo per rankas. Ji tai matydama pradėjo verkti. Verkė, nes išsigando, kai tėtis mamai suko ranką. Ji išsigando tėčio veiksmų. Tėtis buvo neblaivas. Tėtis gėrė namuose vienas. Jis geria dažnai. Ji tėčio bijo, kada jis būna „visoks“, kada neišgėręs būna labiau piktesnis. Tėtis dažnai pykstasi su mama. Ant E. kaktos ir mamos riešo buvo paraudimai. Brolis ar verkė, neatsimena, lyg nelabai. Mama jai nieko nesakė, ką sakyti apklausoje, liepė sakyti tai, ką atsimena (t. 1, b. l. 132-135).
7. Liudytojas E. S. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., 8.09 val., dirbant kartu su L. J. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu, namuose pasitiko, kaip jam dabar žinoma, G. M., kuri paaiškino, kad ką tik sugyventinis A. P. miegamajame ranka pastūmęs ant lovos pargriovė, užlaužęs kairės rankos riešą bandė atimti mobiliojo ryšio telefoną, kuris buvo chalato kairės pusės kišenėje. Taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Konfliktas įvyko dėl telefono. Konfliktą išgirdę namuose buvę vaikai E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir G. P., gimusi (duomenys neskelbtini), atbėgo į miegamąjį, kur vyko konfliktas. E. pamatęs, kad tėvas užgulęs mamą, puolė ją ginti. Vaikas bandė išskirti tėvus. Vaikui puolus skirti tėvus, A. P. E. vieną kartą su savo galva trenkė į galvą ir pataikė į kaktą, taip E. P. buvo sukeltas fizinis skausmas. G. M. matėsi susijaudinusi, vaikai buvo išsigandę, tačiau neverkė. Mergaitė į konfliktą nesikišo, tačiau ji matė, kaip mamai ir broliui buvo sukeltas fizinis skausmas. Moteriai išorinių sužalojimų nesimatė, paraudimų nebuvo. Vaikui taip pat kaktos srityje gumbo nebuvo, paraudimų nepastebėjo. G. M. medikų pagalbos atsisakė, nes nebuvo poreikio. Pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė. Moteris teigė, kad A. P. prieš ją ir jos vaikus smurtauja ne pirmą kartą, dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. G. M. nuo vasaros gyvena kartu su A. P., nors prieš tai kartu negyveno, susituokę nėra, turi du bendrus vaikus. Įvykio metu A. P. buvo nustatytos 1,77 promilės. A. P. neneigė, kad tarp jo ir sugyventinės buvo konfliktas, o apie smurtavimą prieš šeimos narius nieko nesakė (t. 1, b. l. 110-113).
8. Liudytoja L. J. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 8.09 val., dirbo kartu su Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK RS vyr. patruliu E. S. ir iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), atėjęs neblaivus buvęs vyras prašomas neišeina, žodžiu konfliktuoja, atėjo lankyti vaikų, paėmė telefoną, raktus. Nuvykus minėtu adresu namuose pasitiko kaip jai dabar žinoma G. M., kuri paaiškino, kad tarp jos ir buvusio vyro įvyko konfliktas dėl telefono. G. M. buvo paklausta, ar jos buvęs vyras jos nemušė, ji atsakė, kad vyras puolė, vertė ant lovos ir iš jos chalato kišenės bandė atimti telefoną, kurio metu nukentėjusiajai buvo pasuktas kairės rankos riešas. G. M. rodė, kaip jai buvo pasuktas kairės rankos riešas, tačiau ar buvo paraudimų, ji nepastebėjo. A. P. aiškino, kad G. M. vertė ant lovos norėdamas pasiimti savo telefoną, tačiau kairės rankos riešo nesuko ir jos nemušė. A. P. aiškino, kad savo sūnaus nemušė, bei nemušė G. M.. Būnant visiems kartu kambaryje ir aiškinantis aplinkybes, atėjo berniukas, kuris pasakė, kad tėtis mamą vertė ant lovos ir tuoj pat išėjo į kitą kambarį. G. M. teigė, kad jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Kolega E. S. paprašė kartu su G. M. nueiti į kitą kambarį nuo A. P. pasikalbėti. Ji jų ir vaikų pokalbio negirdėjo, nes pasiliko būti su A. P. kitame kambaryje. Ant berniuko ji jokių sužalojimų ar paraudimų nepastebėjo. G. M. norėjo rašyti pareiškimą dėl jai ir jos vaikui sukelto fizinio skausmo, nekilo jokių abejonių dėl smurto artimoje aplinkoje. Buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. G. M. atrodė pasimetusi, ašarotos akys. Vaikai, kiek matė, neverkė. A. P. buvo nustatytas neblaivus, po ko sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių areštinę. A. P. teigė, kad pas G. M. gyveno laikinai, jų vaikai yra bendri. (1 t., b. l. 140-143).
9. 2020 m. rugsėjo 12 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (t. 1, b. l. 24-35).
10. 2020 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, foto lentelėje užfiksuotos kūno vietos, kuriose nukentėjusiesiems G. M.(ant kairės rankos riešo) ir E. P. (kaktoje) buvo sukeltas fizinis skausmas. Nurodoma, kad A. P. nustatytas 1,77 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 36-40).
11. 2020 m. spalio 20 d. objektų apžiūros protokole užfiksuoti apžiūrėti trys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad G. M. nurodė, kad A. P. sukdamas jai ranką sukėlė fizinį skausmą, mažametis nurodė, kad tėvas sudavė jam į galvą ir prispaudė ranką, tai darė tyčia, kad nelįstų prie mamos (t. 1, b. l. 75-77).
12. 2020 m. spalio 12 d. akistatos protokole matyti, kad G. M. patvirtino 2020 m. rugsėjo 12 d. nurodytas įvykio aplinkybes, tuo tarpu akistatos metu A. P. savo kaltę neigė (t. 1, b. l. 103-107).
Motyvuojamoji dalis
13. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. P. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo A. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino. Teismas, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis A. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei G. M., o būtent 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 8.09 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,77 prom.), namuose, konflikto metu, tyčia šeimos nariui - sugyventinei G. M. pasuko kairės rankos riešą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. M. fizinį skausmą.
14. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. P. įvykdė ir kitą jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo A. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino. Teismas, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 3 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis A. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui sūnui E. P., o būtent 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 8.09 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,77 prom.), namuose, konflikto metu, matant mažametei dukrai G. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), tyčia, atbėgusiam ginti mamos mažamečiui sūnui E. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), suspaudė dešinę ranką ir vieną kartą sudavė galva į kaktą, tuo sukėlė nukentėjusiajam E. P. fizinį skausmą.
15. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, įstatymo ginamas vertybes, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
16. Kaltinamojo A. P. atsakomybę abiejų nusikalstamų veikų atžvilgiu lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę abiejų nusikalstamų veikų atžvilgiu sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
17. Teismas skirdamas bausmę įvertintina tai, kad kaltinamojo A. P. padaryti nusikaltimai yra priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, padaryti tyčia, kaltinamasis teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 179-185, 186-188), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 189-198), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 199-200), nurodė, kad į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas.
18. Prokurorė siūlo A. P. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo, o pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, skirti 51 MGL, t. y. 2 550,00 Eur baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir galutinę bausmę skirti 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo, bei 51 MGL, t. y. 2 550,00 Eur baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo, bei 34 MGL, t. y. 1 700,00 Eur, baudą. Teismas iš esmės pritaria prokurorės siūlomoms bausmės ir jų dydžiams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, prokurorės siūlomą skirti įpareigojimą tikslina, įpareigojant A. P. dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
19. Kaltinamasis A. P. neprieštaravo prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme sutiko, sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Prašo išdėstyti baudos mokėjimą kuo ilgesniam laikui, nes turi santaupų, bet jos nėra didelės (t. 2, b. l. 5-7).
20. Nukentėjusioji ir įstatyminė vaikų atstovė apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuota raštu (2 t., b. l. 9-10).
21. Kaltinamasis A. P. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
22. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų (t. 1, b. l. 171-172, 174-178) paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.
23. Kaltinamajam į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (t. 1, b. l. 146-150) nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. 8.40 val. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. 8.40 val. (dvi paros).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo.
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 51 MGL, t. y. 2 550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų 0 ct) dydžio baudą, nustatant, kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo, ir 51 MGL, t. y. 2 550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų 0 ct) dydžio baudą, nustatant, kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo, ir 34 MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 0 ct) dydžio baudą, nustatant, kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į A. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. 8 val. 40 min. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. 8 val. 40 min. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad 4 (keturias) laisvės apribojimo bausmės dienas jau yra atlikęs.
Iki bausmės vykdymo pradžios A. P. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Kompaktinius diskus (4 vienetai) esančius prie baudžiamosios bylos medžiagos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos.
Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą privaloma mokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai) Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB „SEB bankas“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB „Šiaulių bankas“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius (buvęs AB „DNB bankas“), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 6801 (mokėjimo paskirtyje nurodant bylos numerį). Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.