Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-28 · Civilinė byla Nr. 2-1054/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-28
Bylos Nr.
2-1054/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1054/2011Procesinio sprendimo kategorija 126.5.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (kreditorės) J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų kreditoriniai reikalavimai civilinėje byloje Nr. B2-5148-603/2010 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Nomino“ bankroto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi UAB „Nomino“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Bankrovita“.

Šalies argumentai

BUAB „Nomino“ administratorius pateikė teismui prašymą dėl UAB „Nomino“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi BUAB „Nomino“ administratoriaus prašymą tenkino, patvirtino BUAB „Nomino“ kreditorių sąrašą bei jų finansinius reikalavimus.

Teismas konstatavo, kad pateiktas BUAB „Nomino“ administratoriaus prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, nes pateiktus tvirtinti kreditorinius reikalavimus administratorius pripažįsta, todėl jie tvirtintini Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu tretysis asmuo (kreditorius) prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai į BUAB „Nomino“ kreditorių sąrašą įtraukė kreditorių AB SEB banką bei patvirtino jo kreditorinį reikalavimą 9 836 801,73 Lt sumai, motyvuodamas tuo, kad administratorius pateiktus tvirtinti kreditorinius reikalavimus pripažįsta. Apeliantė nurodo, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas privalo inter alia tikrinti ir bankroto administratoriaus neginčijamus (pripažįstamus) kreditorinius reikalavimus bei, esant pagrindui, atitinkamai juos sumažinti arba netvirtinti. Apeliantės nuomone, šiuo atveju neaišku kodėl patvirtintas būtent toks kreditorinio reikalavimo dydis, bei kokiu būdu jis apskaičiuotas. Apeliantė nurodo, kad dalį šio teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo sudaro BUAB „Nomino“ pagal 2006 m. spalio 31 d. kreditavimo sutartį mokėtina 2 procentų, t.y. 164 000 Lt dydžio bauda nuo uždelsto grąžinti kredito dydžio. Apeliantės teigimu, bankroto administratorius, teikdamas teismui pareiškimą dėl kreditorių sąrašo sudarymo bei kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, nepagrįstai nekvestionavo AB SEB banko kreditorinio reikalavimo dalies dėl minėtos baudos. Apeliantės nuomone, tvirtinant kreditoriaus AB SEB banko kreditorinį reikalavimą buvo ir yra visi pagrindai sutartinių netesybų mažinimui, t.y. kreditorinio reikalavimo mažinimui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Nomino“ nurodo, kad su trečiojo asmens (kreditorės) J. S. atskiruoju skundu nesutinka, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą atskirojo skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo teigimu, apeliantė nesutinka tik su kreditorinio reikalavimo dydžiu, bet neprieštarauja kreditorinio reikalavimo pagrįstumui, tačiau savo teiginiams pagrįsti nenurodė jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo patvirtinti AB SEB banko kreditorinį reikalavimą 9 836 801,73 Lt sumai. Bylos duomenys patvirtina, kad minėtas kreditorinis reikalavimas yra kildinamas iš 2006 m. spalio 31 d. kreditavimo sutarties Nr. 0460611011258/03 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais. Minėtos kredito sutarties specialiosios dalies 3.1 punktas patvirtina, kad šalys susitarė, jog delspinigių dydis yra 0,03 procento, bauda už uždelstą grąžinti kreditą ar jo dalį – 2 procentai. Sutartis įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyta ir nėra ginčijama. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė atskirajame skunde neginčija paties kreditorinio reikalavimo buvimo, tačiau nesutinka tik su kreditorinio reikalavimo dydžiu dėl netinkamai apskaičiuotų netesybų. Teisėjų kolegijos nuomone, minėto kredito sutartyje numatyto netesybų dydžio nėra pagrindo pripažinti aiškiai per dideliu. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė nenurodė argumentų, kodėl ir kiek turėtų būti mažinamos netesybos, kartu sumažinant ir patį kreditorinį reikalavimą. Į bylą taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad administratorius neturėjo pagrindo sutikti su AB SEB banko kreditorinio reikalavimo dydžiu ir turėjo jį ginčyti teisme Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio trečiosios dalies 8 punkto pagrindu, kad kreditorinio reikalavimo dydis paskaičiuotas bei nustatytas neteisingai. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nėra pagrindo ex officio konstatuoti minėtos sutarties ar sutarties dalies negaliojimą, kad kreditoriaus AB SEB banko kreditorinio reikalavimo dydis paskaičiuotas teisingai ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį patvirtino.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėjai Artūras DriukasKazys KailiūnasEgidijus Žironas