- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-29
- Bylos Nr.
- e2YT-1177-405/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00046-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- J. K.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėja Nijolė Lisauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. (T. K.) ieškinį atsakovei J. K. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. M. prašo išaiškinti, ar butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas J. K. asmenine nuosavybe.
Prašyme nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2002 m. spalio 11 d. išnagrinėjo civilinę bylą (Nr. 2-862-02-2002) pagal T. K. ieškinį J. K. dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas T. K. nurodė, kad su atsakove J. K. kartu negyvena jau šešerius metus, vaikų neturi, bendro turto taip pat neturi. Prašo išaiškinti, ar minėtas butas, kuris buvo privatizuotas J. K. vardu pagal 1992 m. lapkričio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas J. K. asmenine nuosavybe, remiantis LR butų privatizavimo įstatymo nuostatomis, CK normomis bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktika. J. K. ir T. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri minėtu teismo 2002 m. spalio 11 d. sprendimu nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nusprendė nepasisakyti dėl nuosavybės teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini) 1-4. J. K. 1992 m. lapkričio 5 d. privatizavo butą pagal LR butų privatizavimo įstatymo nuostatas, pasinaudodama valstybės vienkartine išmoka. (duomenys neskelbtini) J. K. mirė, 2014 m. vasario 10 d. jis (pareiškėjas) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 3-iąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimo procesas buvo sustabdytas kilus neaiškumams dėl po J. K. mirties likusio privatizuoto buto teisinio režimo, atsižvelgus pasekmes, kilusias teismo sprendimu nutraukus J. K. ir T. K. santuoką. LR CK 3.89 str. nustatyta, kad sutuoktinio asmenine nuosavybe laikomas turtas, įgytas asmeninėmis lėšomis ar pagal įstatymo suteiktą teisę (pvz. privatizacijos pagrindu, pasinaudojant valstybės vienkartine išmoka). Tačiau LR CK 3.88 str. reglamentuojama, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip, todėl, siekiant nustatyti turto teisinį režimą, būtinas teismo išaiškinimas. Pagal LR butų privatizavimo įstatymo nuostatas, privatizavimas galėjo būti vykdomas konkretaus nuomininko vardu. Valstybės vienkartinė išmoka buvo suteikiama individualiai, todėl buto privatizavimas laikytinas asmeniniu teisiniu veiksmu. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad turtas, privatizuotas sutuoktinio vardu naudojant valstybės vienkartines išmokas, pripažįstamas jo asmenine nuosavybe (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2003).
Prašymas netenkinamas.
Iš pareiškėjo pateiktos Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2024 m. spalio 28 d. išduotos teismo sprendimo kopijos nustatyta, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje ( Nr. 2-862-02-2002) pagal T. K. ieškinį J. K. dėl santuokos nutraukimo 2002 m. spalio 11 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), atmetė ieškovo reikalavimą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1996 m. gegužės 1 d., kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu.
Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarės 2014 m. vasario 10 d. liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 3-iajame notaro biure 2014 m. vasario 10 d. užvesta paveldėjimo byla po J. K. mirties (duomenys neskelbtini), J. K. palikimą priėmė mirusiosios sūnus J. M. (nagrinėjamoje byloje pareiškėjas).
LR CPK 278 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu sprendimas neaiškus, jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 str. įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1068-464/2016).
Nagrinėjamu atveju Švenčionių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 11 d. sprendimo aprašomojoje, motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse pasisakyta dėl ieškovo reikalavimų – santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms teisinių pasekmių sukėlimo, rezoliucinė dalis nesuformuluota nesuprantamai ar dviprasmiškai (CPK 5 d. 1 p.). Teismo sprendime nenurodoma, kad ieškovas būtų reiškęs reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kad toks klausimas būtų sprendžiamas nagrinėjant bylą. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo turiniu akivaizdžiai patvirtinama, kad ginčo dalykas buvo santuokos nutraukimas ir santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms teisinių pasekmių sukėlimo datos nustatymas.
Kaip minėta, teismas, aiškindamas savo procesinį sprendimą, neturi teisės keisti jo turinio ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, sprendimą priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą – išaiškinti, ar butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas J. K. asmenine nuosavybe, nes šalys bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu teismui nenurodė ir nereiškė reikalavimų dėl tam tikro jiems ar tik vienam iš sutuoktinių priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo ar jo teisinio režimo nustatymo. Taip pat pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas sprendimas dėl santuokos nutraukimo būtų neaiškus ar dviprasmiškas, prieštarautų sprendimo aprašomojoje bei motyvuojamojoje dalyse nurodytoms aplinkybėms (LR CPK 178 str.). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl sprendimo išaiškinimo netenkinamas.
Iš prašyme nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad pareiškėjas siekia įgyvendinti savo, kaip J. K. įpėdinio pagal įstatymą, teises ir priimti palikimą, tačiau, kaip minėta, Švenčionių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje (Nr. 2-862-02-2002) nebuvo sprendžiama dėl nekilnojamojo turto padalijimo ar pripažinimo vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, todėl pareiškėjas turi teisę savo materialines subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus ginti kitomis įstatyme numatytomis priemonėmis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. M. prašymo netenkinti.
Atsisakyti išaiškinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje (Nr. 2-862-02-2002) pagal ieškovo T. K. (T. K.) ieškinį atsakovei J. K. dėl santuokos nutraukimo.
Nutartis per 7 d. nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.