Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-363-81/2010

2010 m. lapkričio 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Vilmai Marčiukaitytei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam V. Š., gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, civilinio ieškovo atstovui Vaidotui Dauskurdui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 191 str. 1 d. padarymą 50 MGL (6250 Lt) bauda.

Civiliniams ieškovams G. K., Rūtai K. K., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pačiolis“ pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą ir civilinių ieškinių dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 191 str. 1 d., padarymą, nes dirbdamas Viešosios įstaigos (toliau – Všį) (duomenys neskelbtini) vadybininku, kaip atstovas įmonės, dalyvaujančios(duomenys neskelbtini) bandomajame projekte Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2005 m. gegužės mėnesio, projekto koordinatorei Bulgarijos pilietei V. D. pateikė mokymo modulio (duomenys neskelbtini) 1-ąją temą: (duomenys neskelbtini) , 2-ają temą: (duomenys neskelbtini) , 4-ąją temą: (duomenys neskelbtini) , tikslu viešai skelbti internete, neatlygintinai platinti, bei 2005-02-01 iš savo naudojamo elektroninio pašto, kurio adresas (duomenys neskelbtini) , elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) V. D., turėdamas tikslą viešai paskelbti, nurodė, kad 1 tema ir 2 tema parengtos V. Š., 3 tema parengta R. V., 4 tema, parengta R. M., dėl to nuo 2005 m. kovo mėnesio iki 2006-08-22, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, viešai - laisvai prieinamame interneto tinklapyje(duomenys neskelbtini) , per V. D., savo, kaip autoriaus, vardu paskelbė mokymo modulio I (duomenys neskelbtini) 1-ają temą: (duomenys neskelbtini) ir 2-ają temą: (duomenys neskelbtini), kuriuose yra svetimo, G. K. ir R. K., autorinio kūrinio (duomenys neskelbtini) , išleisto UAB(duomenys neskelbtini) 2003 metais (penktoji laida), dalys, esančios knygos 16 puslapyje, paragrafas (duomenys neskelbtini), 17-18 puslapiuose, paragrafas(duomenys neskelbtini) , 34-37 puslapiuose, paragrafas (duomenys neskelbtini) , 38-40 puslapiuose, paragrafas (duomenys neskelbtini) , 42-50 puslapiuose, paragrafai(duomenys neskelbtini) , 51-56 puslapiuose, skyrius (duomenys neskelbtini) , 195-196 puslapiuose, paragrafas (duomenys neskelbtini) , 196-197 puslapiuose, paragrafas (duomenys neskelbtini) , 197-198 puslapiuose, paragrafas (duomenys neskelbtini) , 199-200 puslapiuose, paragrafas (duomenys neskelbtini) , 199 puslapio schema (duomenys neskelbtini) ir visą kūrinį 1-oji temą: (duomenys neskelbtini) , 2-oji temą: (duomenys neskelbtini) , kartu su panaudotomis svetimo kūrinio dalimis viešai, interneto elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini) , paskelbė savo, kaip autoriaus, vardu.

Inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo pradžioje galiojo 2004-01-29 įstatymu Nr. IX-1992 suformuluota LR BK 191 str. 1 d. redakcija, galiojusi nuo 2004-02-14. Nuo 2009-07-23 įsigaliojo nauja Baudžiamojo įstatymo redakcija, nustatyta 2009-07-09 įstatymu Nr. XI-330. Nuosprendžio priėmimo metu galiojo baudžiamasis įstatymas, kurio redakcija skyrėsi nuo veikos padarymo metu galiojusios redakcijos. Teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje privalėjo nurodyti, pagal kurį baudžiamąjį įstatymą V. Š. pripažintas kaltu. Teismas šio reikalavimo nesilaikė ir pažeidė BPK 307 str. 1 d. 3 p. reikalavimą rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodyti baudžiamąjį įstatymą, dėl kurio pažeidimo kaltinamasis pripažintas kaltu.

Bylos parengimo nagrinėti arba jos nagrinėjimo teisme metu buvo pagrindas bylą nutraukti nutartimi, nes yra LR BK 3 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas. LR BK 191 str. 1 d. numatytas nusikaitimas yra nesunkus. LR BK 95 str. 1 d. 1 p. b) papunktyje šiam nusikaltimui nustatytas penkių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo.

V. Š. nusikalstamą veiką galėjo padaryti 2005-02-01, nes kitų asmenų, tame tarpe ir V. D., vėliau atlikti veiksmai su V. Š. parengtomis mokymo modulio I(duomenys neskelbtini) temomis nepriklausė nuo nuteistojo valios.

Teismas neteisingai nurodė, jog V. Š. padarė trunkamą nusikaltimą. Nusikalstama veika - autorystės pasisavinimas neturi trunkamajam nusikaltimui būtinų požymių. Autorystės pasisavinimas yra paprastas pavienis nusikaltimas, kada vienu veiksmu sukeliami LR BK 191 str. 1 d. numatyti padariniai.

Kadangi buvo suėjęs senaties terminas, apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti priimtas.

V. Š. buvo inkriminuota viena iš dviejų veikų - svetimo kūrinio dalies viešas paskelbimas savo vardu. LR BK 191 str. 1 d. numatytas nusikaltimas laikomas baigtu, kai kūrinio viešo paskelbimo metu kaltininkas pateikia klaidinamą informaciją apie save kaip kūrinio autorių. V. Š. viešai paskelbė svetimą mokslo kūrinį kaip savo 2005-02-01, kai elektroniniu paštu į V. D. klausimą, kas yra jų mokymo modulio autoriai, atsakė, jog pirmą temą (duomenys neskelbtini) ir antrą temą (duomenys neskelbtini) parengė V. Š..

V. Š., niekur netvirtino, jog jis sukūrė iš G. K. ir R. K. parašytos knygos(duomenys neskelbtini) paimtas dalis. Apkaltinamajame nuosprendyje rašoma apie tai, kad V. Š. identifikavo save kaip rengėją, o ne kaip tų dalių autorių. Teismui derėjo atriboti autoriaus bei rengėjo sąvokas. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 str. rašoma, kad autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo. Rengėjas skiriasi nuo autoriaus. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė atsiranda būtent tam, kas savo vardu viešai paskelbė dalį svetimo mokslo kūrinio. Savo vardu – reiškia, kad kūrinys arba jo dalis viešai paskelbiami ne tikrojo autoriaus, o kaltininko vardu. Bylos medžiaga neduoda pagrindo daryti išvadą, jog V. Š. siekė ir iš tikrųjų savo vardu viešai paskelbė svetimą mokslo kūrinį arba jo dalį.

V. Š. versija dėl literatūros sąrašo teisiamajame posėdyje nebuvo paneigta, o. liudytojai tvirtino, kad literatūros sąrašas buvo. Teismas nesistengė nustatyti šios aplinkybės, nes nebuvo apklausti visi liudytojai: R. M., V. D..

V. Š. buvo tik vienas iš mokymo moduly rengiančios grupės narių. Nors jo vardu buvo įforminta projekto rengimo formalioji pusė, tačiau pats V. Š. visų darbų neatlikinėjo. Kadangi mokymo modulis buvo susijęs su buhalterine apskaita, medžiagą rinko finansininkėmis dirbusios R. M. bei R. V., o ne buhalterinio išsilavinimo neturėjęs V. Š.. Byloje nebuvo nustatyta, jog V. Š. kopijavo ar skenavo atitinkamus G. K. ir R. K. parašytos knygos (duomenys neskelbtini) puslapius, kad tas kopijas pats sudėjo į jo parengtas temas. Visa tai patvirtina, kad byloje nebuvo nustatyta nusikaltimo subjektyvioji pusė, tai yra V. Š. suvokė, kad jo parengtose temose naudojamas svetimas mokslo kūrinys ir siekė, jog viešai jis būtų laikomas tų mokslo kūrinio dalių autoriumi, nes niekas teisme nepaliudijo, kad V. Š. buvo pranešta, jog tam tikrose temose yra naudojamos ištisai nukopijuotos svetimo mokslo kūrinio dalys.

LR BK 191 str. 1 d. (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia. Tiesioginės tyčios pasisavinti autorystę V. Š. veiksmuose nebuvo, todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymių. Apie tai galima spręsti ir iš to, jog V. Š. save laikė ne autoriumi, o rengėju. Nurodydamas, kad R. V. ir R. M. parengė kitas temas, buvo subjektyviai įsitikinęs, jog taip ir yra.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. yra nustatyta, kad be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodant, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį bei autoriaus vardą, leidžiama kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti nedidelius išleistus kūrinius ar trumpą išleisto kūrinio ištrauką rašytiniu, garso ar vaizdo pavidalu tiek, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto. Panaudotos G. K. ir R. K. parašytos knygos „Buhalterinės apskaitos pagrindai“ ištraukos leidžia manyti, jog toks šių autorių mokslo kūrinio panaudojimas atitiko Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo reikalavimus.

Jei ir buvo padaryti autorių teisių pažeidimai, tai jie negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, nes inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo ATPK 214¹⁰ str., kuris numatė ir administracinę atsakomybę už neteisėtą mokslo kūrinio naudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis siekiant turtinės naudos. Tik kai kitomis teisės normomis negalima užtikrinti visuomeninių santykių apsaugos, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, civilinio ieškovo atstovo, prokurorės, prašiusių apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas turi būti tenkinamas iš dalies

Dėl V. Š. kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 191 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad prie pateiktų temų buvo parengtas ir panaudotos literatūros šaltinių sąrašas. Šis teiginys pripažįstamas nepagrįsta gynybinė pozicija. Įtariamasis bei kaltinamasis yra proceso dalyvis ir turi teisę teikti ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui, bylą nagrinėjančiam teismui jį teisinančius įrodymus. Ikiteisminis tyrimas truko pakankamai ilgą laiką, tačiau nei jo metu, nei bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo pateiktas panaudotos literatūros šaltinių sąrašas rengiant temas. Literatūros šaltiniai, panaudotų kūrinių dalių autoriai nenurodyti ir parengtose mokymo modulio temose. Atsižvelgiant į tai, kad V. Š. aktyviai dalyvavo mokymo modulio rengimo projekte, pats rengė mokymo modulio temas, turėjo visas galimybės literatūros šaltinių sąrašą, jei toksai buvo, pateikti bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu.

Nepagrįstas ir kitas apeliacinio skundo teiginys, kad V. Š. nežinojo, jog tam tikrose mokymo modulio temose yra panaudotos ištisai nukopijuotos svetimo mokslo kūrinio dalys. Toksai teiginys nepagrįstas. Iš kompiuterio, paimto kratos metu iš V. Š. darbo vietos, 2008-01-31 apžiūros protokolo nustatyta, kad kompiuterio atmintyje išsaugoti tekstai su klaidomis, kurias paprastai daro teksto skenavimo ir atpažinimo kompiuterinės programos, o iš peržiūrėtų tekstų turinio ir juose esančių nuorodų į kitus puslapius ar schemas matyti, kad tai yra skanuotas G. K. bei R. K. knygos (duomenys neskelbtini) tekstas. Liudytoja R. V. teisme parodė, kad V. Š. buvo šio kūrinio vadovas, duodavo jai nurodymus. Liudytoja parodė, kad ji atlikto techninį darbą, kopijuodavo knygas, kitą literatūrą ir visa gauta informacija dalindavosi su darbo grupe. Šie bylos duomenys patvirtina, kad pas patį V. Š. buvo skanuotų svetimo kūrinio tekstų. V. Š. buvo kūrinio vadovas, duodavo nurodymus, tame tarpe techninį darbą atlikusiai R. V., R. M., kaip ekspertei, ką pastaroji patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl be abejonės žinojo, kad mokymo modulyje yra panaudoti ir svetimų kūrinių tekstai.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 214¹⁰ str., kuris numatė ir administracinę atsakomybę už neteisėtą mokslo kūrinio naudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis siekiant turtinės naudos, todėl jis turi būti patrauktas administracinėn, o ne baudžiamojon atsakomybėn. Priešingai nei teigia gynėjas, šis ATPK 214¹⁰ str. neužtraukia administracinės atsakomybės už svetimo literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio arba jo dalies paskelbimą savo vardu. Atsakomybė už svetimo kūrinio ar jo dalies paskelbimą savo vardu numatyta LR BK 191 str. 1 d. V. Š. veika kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas LR BK 191 str. 1 d., teisingai.

V. Š. veiką gynėjas apeliaciniame skunde bando pateisinti teiginiu, kad svetimos kūrinio dalys buvo panaudotos mokymo tikslais. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 22 str. 1 d. yra aiškiai nurodyta, kad be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo kūrinį ar jo dalis galima naudoti, tačiau būtina nurodyti, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą. Ši įstatymo nuostata įpareigoja nurodyti autorių ir panaudotą šaltinį net jei svetimas kūrinys buvo panaudotas mokslo tikslais, neleidžia svetimo kūrinio ar jo dalį paskelbti savo vardu. Neįmanoma nurodyti kūrinio autorių ar naudojamą šaltinį, kai jis nežinomas. Šiuo atveju V. Š. panaudojo žinomų autorių kūrinio dalis, literatūros šaltinis taip pat buvo žinomas, todėl privalėjo juos nurodyti parengtose mokymo modulio temose. V. Š. turėjo aiškią pareigą nurodyti panaudoto svetimo kūrinio dalių autorius ir iš kokio šaltinio jie paimti.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties.

V. Š. nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 191 str. 1 d. padarymą. Vadovaujantis šio straipsnio 1 d. dispozicijoje aprašytais nusikalstamos veikos sudėties objektyviais požymiais, veika yra formali ir ji laikoma padaryta nuo svetimo literatūros, mokslo, meno ar kito kūrinio arba jo dalies išleidimo arba viešo paskelbimo savo vardu. Tuo tarpu teismas 2010-03-09 nuosprendyje neteisingai nustatė, kad LR BK 191 str. 1 d. dispozicijoje nustatytos pavojingos veikos - išleidimas arba viešas paskelbimas yra trunkamos. Dėl šio nepagrįsto įstatymo aiškinimo teismas neteisingai konstatavo, kad veika buvo baigta 2006-08-22.

2010-03-09 nuosprendžiu V. Š. yra nuteistas už tai, kad nuo 2005 m. kovo mėnesio iki 2006-08-22, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, viešai - laisvai prieinamame interneto tinklapyje, per V. D., savo, kaip autoriaus, vardu paskelbė mokymo modulyje (duomenys neskelbtini) pirmojoje temoje (duomenys neskelbtini) ir antrojoje temoje (duomenys neskelbtini) panaudotas svetimo kūrinio dalis.

Iš 2010-03-09 nuosprendžio matyti, kad V. Š. inkriminuotas dispozicijoje nustatytas vienas iš alternatyvių pavojingos veikos požymių – viešas paskelbimas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p, 326 str. 1 d. 2 p, 327 str. 1 p,

nutaria:

nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendį panaikinti;

Vadovaujantis LR BK 3 str. 1 d. 2 punktu baudžiamąją byla prieš V. Š. nutraukti pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.