- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-23
- Bylos Nr.
- 2A-3005-345/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16334-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- E. L.
- Ieškovas
- V. L.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 587,16 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimus grindė tuo, kad šalys pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimu, susitarė, jog atsakovas prisiima visus įsipareigojimus Danske Bank A/S pagal 2001 m. lapkričio 22 d. kredito sutartį Nr. BPL2501245, o butas, įkeistas užtikrinant prievolių Danske Bank A/S įvykdymą, atitenka ieškovei. Ieškovė pažymėjo, kad bijodama prarasti butą iki 2012 m. kovo mėn. kreditą su atsakovu dengė per pusę – iš viso sumokėjo 2 376,24 Lt. Kadangi atsakovas nebemokėjo kredito, ieškovė buvo priversta su banku sudaryti laidavimo sutartį. Kaip laiduotoja ieškovė Danske Bank A/S sumokėjo 3 210,92 Lt kredito įmokų. Ieškovės manymu, atsakovas turi atlyginti jai Danske Bank A/S dengiant kreditą pervestas sumas.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovo teigimu jis su ieškove žodžiu buvo susitarę, jog po santuokos nutraukimo kredito įmokas mokės ieškovė. Tačiau pasirašius santuokos nutraukimo sutartį, ieškovė persigalvojo ir savo įsipareigojimo – dengti paskolą, nebevykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo 5 587,16 Lt skolos, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, jog ieškovei įrodė, kad už atsakovą Danske Bank A/S sumokėjo 2 376,24 Lt kaip trečiasis asmuo ir 3 210,29 Lt kaip laiduotoja. Atsižvelgdamas į tai, bei remdamasis CK 6.50, 6.83 straipsniais, teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą yra pagrįstas. Atsakovo argumentus, kad šalys buvo sutarę žodžiu, jog ieškovė grąžins paskolą Danske Bank A/S, teismas atmetė kaip neįrodytus ir prieštaraujančius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimo turiniui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą ir grąžinti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Skundas grindžiamas tuo, jog šalys buvo sudariusios žodinius susitarimus dėl buto paskolos sutarties sąlygų pakeitimo. Nors pagal šalių susitarimus atsakovas turėjo išsikelti iš buto, tačiau jis daugiau nei metus padėjo ieškovei mokėti paskolos įmokas. Apie laidavimo sutartį atsakovas sužinojo tik iškėlus šią bylą. Sumažėjus atsakovo pajamoms, ieškovė atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus, duotus žodžiu. Teismas į faktą, jog ieškovė ieškinį pareiškė tik iš keršto, sistemingai meluoja, nekreipė dėmesio. Bylą nagrinėjusi teisėja buvo akivaizdžiai šališka ir demonstravo palankumą ieškovei, žemino atsakovą, tyčiojosi iš jo. Teisėja taip pat neleido iškviesti buvusio „Danske bank“ darbuotojo į posėdį bei pateikti papildomų dokumentų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. L. prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą.
Atsiliepime teigiama, kad atsakovas siekia apgaulės būdu pasisavinti dalį turto ir išvengti savo įsipareigojimų už jam priklausančią buto dalį. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią butas atiteko ieškovei, o atsakovas įsipareigojo padengti dalį kredito, atsakovas sudarė laisva valia. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byla buvo išnagrinėta objektyviai ir nešališkai. Atsakovas posėdžio metu elgėsi nepagarbiai, nereagavo į teismo perspėjimus, jam buvo suteiktos visos sąlygos teikti papildomus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinio proceso objektą sudaro apeliaciniame skunde iškelti teisės ir fakto klausimai.
Dėl teisėjos šališkumo.
Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. R. v. O. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-12/2013).
Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka – rodė palankumą ieškovei, trukdė atsakovui naudotis jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir kt. Teismo nešališkumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis, pvz., nušalinimu, nusišalinimu (CPK 64-66, 71 straipsniai). Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas pasinaudojo jam suteikta procese teise pareikšti bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą, tačiau atsakovo pareiškimas dėl nušalinimo buvo pripažintas nepagrįstu.
Susipažinusi su bylos medžiaga (priimtais tarpiniais procesiniais sprendimais, teismo posėdžių protokolais), teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta, kad bylą nagrinėjusi teisėja būtų turėjusi išankstinį nusistatymą bylos šalių ar ginčo atžvilgiu, atlikusi atsakovo atžvilgiu tendencingus procesiniu požiūriu nepagrįstus veiksmus. Aplinkybė, jog atsakovas nesutinka su jo atžvilgiu priimtais procesiniais sprendimais, pati savaime nereiškia, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka ar suinteresuota konkrečia bylos baigtimi. Atsakovo subjektyvi nuomonė dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo objektyvaus stebėtojo požiūriu yra nepagrįsta bei nekelia jokių abejonių, jog bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo nešališka. Įrodymų, galinčių suponuoti bylos nagrinėjimo metu egzistavus objektyvias teisėjos šališkumą patvirtinančias aplinkybes, atsakovas nepateikė. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovui buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl ginčo esmės, teikti paaiškinimus bei įrodymus, o bylą nagrinėjusi teisėja tinkamai vedė procesą, užtikrino abiems bylos šalims vienodas galimybes naudotis joms įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Taigi atsakovo subjektyvūs samprotavimai, jog jam nebuvo užtikrinta teisė į nešališką teismą, negali būti pagrindas konstatuoti atsakovo teisės į teisingą ir objektyvų teismą pažeidimą.
Dėl ginčo esmės.
Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Ši taisyklė reiškia, jog asmuo reikšdamas ieškinį turi pareigą pagrįsti jo faktinį pagrindą, o atsakovas – pareigą pagrįsti savo atsikirtimus.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 12. punkte nustatyta „Visi sutartiniai įsipareigojimai (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) pagal E. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) su Danske Bank A/S Lietuvos filialas (įm. k. 301694694, Saltoniškių g. 2, LT-08500 Vilnius) sudarytą 2001-11-22 Kreditavimo sutartį Nr. BPL2501245 - po santuokos nutraukimo pasilieka E. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) Taigi aplinkybę, jog atsakovas yra asmeniškai atsakingas už prievolių Danske Bank A/S pagal 2001 m. lapkričio 22 d. kreditavimo sutartį vykdymą, patvirtina teismo sprendimu patvirtinta bylos šalių sudaryta sutartis. Ieškovės pateikti mokėjimo dokumentai (b. l. 16-37) patvirtina, kad ji Danske Bank A/S po Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimo priėmimo dengdama kreditą pagal 2001 m. lapkričio 22 d. kreditavimo sutartį sumokėjo 5 587,16 Lt, t. y. įvykdė prievolę už atsakovą. Paminėti faktai patvirtina ieškinio faktinio pagrindo pagrįstumą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė iš esmės vienintelį atsikirtimą – kad jis su ieškove buvo sudarę žodinį susitarimą, jog ji grąžins kreditą Danske Bank A/S asmeniškai. Įrodymų, galinčių patvirtinti tokio susitarimo egzistavimą (neskaitant atsakovo asmeninių teiginių), atsakovas nepateikė. Atitinkamai pirmoriosios instancijos teismas, remdamasis vien tik subjektyviais samprotavimais, neparemtais jokiais kitais faktais, išvadų dėl atsakovo nurodomų aplinkybių negalėjo padaryti. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teismas priimdamas sprendimą vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, bet ne subjektyviais samprotavimais. Pažymėtina, kad atsakovo atsikirtimų dėl šalių žodinio susitarimo egzistavimo nepatvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai (CPK 185 straipsnis). Kadangi atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, t.y. nepagrindė, jog šalys tarpusavio susitarimu pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 12. punkto sąlygas – nustatant, jog kredito grąžinimas Danske Bank A/S pagal 2001 m. lapkričio 22 d. kreditavimo sutartį yra asmeninė ieškovės prievolė, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės pareikštus reikalavimus ir pagrįstai juo tenkino, konstatuotina, jog pakeisti ar panaikinti iš esmės pagrįsto teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.