- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-22
- Bylos Nr.
- 1-250-1054/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05952-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Kaltinamasis
- K. J.
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J. 2020 m. vasario 8 d. apie 10.30 gyvenamosios sodybos kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė artimam giminaičiui, broliui J. J., į dešinę veido pusę, ties dešine akimi, vieną kartą į kairės pusės galvos sritį ir ne mažiau kaip tris kartus į krūtinės sritį, ties kairiu pečiu. K. J. taip mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą artimam giminaičiui, broliui J. J..
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino visiškai, teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino, sutiko teisiamojo posėdžio metu duoti parodymus.
Kaltinamasis K. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. J. yra jo brolis, jų santykiai yra konfliktiški. Kaltinamasis parodė, kad 2020 m. vasario 8 d. brolis J. J. atvažiavo į sodybą, kurią kartu su broliu yra paveldėję ir kurioje jis gyvena. Brolis norėjo pasiimti po mamos mirties likusį stiklą iš garažo. Kaltinamasis parodė, kad tarp jo ir brolio Juozo įvyko konfliktas, kurio metu brolis jam paėmė už kaklo, vėliau liko kakle žymės, pateikė teismui nuotrauką dėl sužalojimų, jis gindamasis su broliu susistumdė. Kaltinamasis K. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl J. J. padarytų sužalojimų.
Nukentėjusysis J. J. parodė, kad K. J. yra jo brolis, jų santykiai yra konfliktiški. Parodė, kad 2020 m. vasario 8 d. atvažiavo į sodybą, kurioje gyvena jo brolis K. pasiimti ten likusio savo stiklo. Sodybą yra paveldėjęs kartu su broliu. Nukentėjusysis parodė, kad vėliau su broliu kilo konfliktas, kurio metu jis suėmė broliui už kaklo, o brolis jam daužė vieną kartą kumščiu į galvą, vėliau vieną kartą kumščiu į dešinę akį bei tris kartus kumščiu į kairį petį. Jam po įvykio skaudėjo galvą, nuvyko pas medikus, kur jį apžiūrėjo, jo sužalojimus po įvykio matė draugas L. J..
Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta J. J., patvirtino, kad šiais metais yra sutikęs J. Skuodo turguje.
Liudytoja L. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. J. yra jo draugas. Parodė, kad J. J. buvo sutikęs jo sužalojimo dieną, matė J. galvoje guzus, J. jam pasakojo, kad jį sužalojo brolis.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis, J. J. parodė, kad 2020 m. vasario 10 d. apie 10.30 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). pasiimti šiltnaminį stiklą iš garažo. Atvykus jį pasitiko brolis K. J., atrakino garažo duris, leido pasiimti stiklą. Bekraudamas į automobilį stiklą jis pradėjo konfliktuoti dėl po mamos mirties palikto paveldėto turto. Jis ramiai stovėjo ir krovė stiklą, kai jis priėjo ir pradėjo muštis. Jis su rankos kumščiu trenkė jam vieną kartą į kairės pusės krūtinės sritį, vieną kartą į kairės pusės galvos sritį ir vieną kartą į dešinę akį, dėl ko patyrė stiprų fizinį skausmą. Po muštynių jis pradėjo gąsdinti, kad nušaus jį jeigu dar kartą prisiartins prie namo. Namas pagal paveldėjimą priklauso jam 1/3 dalis, o broliui 2/3 dalys. Jis 3 kartus įbėgdavo į namą sakydamas, jog atsineš šautuvą, tačiau jokio šautuvo nematė, suprato jog jis jį gąsdina (1-4, 17 b. l.).
2020 m. vasario 19 d. nukentėjusiojo J. J. papildomos apklausos protokolo duomenimis, jis pas savo brolį K. J. į gyvenamąją sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo 2020 m. vasario 8 d. apie 10.30 val. Tai buvo šeštadienio diena, gerai tai atsimena, nes prieš važiuodamas pas brolį į sodybą, buvo užvažiavęs į Skuodo miesto turgų. Jis iš brolio sodybos norėjo pasiimti šiltnaminį stiklą iš garažo. Atvykus į sodybą, jį pasitiko brolis K. J.. Jis gyvena šioje sodyboje. Jis jam davė garažo durų raktus, kurias pats atsirakino. Jis stiklą krovė į savo automobilį, tada ir įvyko su broliu žodinis konfliktas dėl palikto turto po mamos mirties. Jis ramiai stovėjo ir krovė stiklą į automobilį, į žodinį konfliktą su broliu nesivėlė. Kai brolis jam vieną kartą rankos kumščiu sudavė į dešinę veido pusę, pataikydamas tiesiai į dešinę akį, jis ramiai stovėjo, nieko prieš tai jam nebuvo padaręs, rankomis nesimosikavo, konflikto nepradėjo. Brolis pirmas pradėjo jį mušti. Tada gavęs tą smūgį į veido sritį, jis kaire ranka įsikibo broliui į rūbus ties kaklo sritimi ir ta ranka brolį traukė arčiau savęs, kad jis nebegalėtų jam smūgiuoti daugiau ir jo sužeisti. Tada visu kūnu pasisuko kairiau, atsuko jam kairę kūno pusę, ir jam brolis rankos kumščiu sudavė vieną kartą į kairę galvos pusę bei kokius tris kartus rankos kumščiu sudavė į krūtinės sritį, labiau pataikydamas ties kairiu pečiu. Brolis pats nustojo jį mušti ir jis jį paleido. Jis broliui jokių smūgių nei ranka nesudavė, nei koja spyrė. Tik ką padarė, kad jam ranka buvo suėmęs už rūbų ties kaklo sritimi ir prisitraukė jį arčiau savęs, norėdamas išvengti smūgio rankos kumščiu (33-36 b. l.).
2020 m. kovo 12 d. nukentėjusiojo J. J. papildomos apklausos protokolo duomenimis, jis 2020 m. vasario 8 d. atvykdamas pas brolį į Skuodą, lankėsi Skuodo miesto turgavietėje, bendravo su senu pažįstamu V. V. apie 70 metų, tikslaus amžiaus nežino, telefono numerio neturi, žino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš kreipdamasis į ligoninę, atvyko pas draugą, kuris turi ginklų parduotuvę priešais policijos komisariatą, adreso tikslaus nežino. Jo draugas L. J.. Jis pametęs jį, kad yra sumuštas (pamušta akis), jam pasiūlė kreiptis į ligoninę, po draugo pasiūlymo taip ir padarė (39-41 b. l.).
2020 m. vasario 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 326/2020 (03) nurodyta, kad J. J. padaryta poodinė kraujosruva veide, kliniškai nustatyta galvos, veido ir kairio peties sumušimo diagnozė. Poodinė kraujosruva padaryta ne mažiau kaip vienu trauminiu kontaktiniu smūginiu poveikiu kietu buku, turinčiu ribotą paviršiu daiktu. Sužalojimas padarytas 1-3 paros iki objektyvios apžiūros, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku. J. J. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (64 b. l.).
K. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2020 m. vasario 8 d. apie 11.00 val. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvažiavęs jo brolis J. J.. Jis išėjo į lauką iš namo, nes ketino vykti automobiliu. Pamatė, kad brolis vaikščioja aplink garažą, nes žino, kad jis norėjo pasiimti stiklą, nes prieš tai dieną buvo atvykęs irgi vežėsi jį. Stiklas priklausė mirusiai jų mamai. Kadangi jis nenori konfliktuoti su broliu, todėl jis jam atnešė garažo raktą ir pasakė, kad įeik kaip žmogus ir pasiimsi tą stiklą. Jis jam atsakė, kad pasiims viską ką norės ir kada norės, nes esą jam čia viskas priklauso. Brolis jį iškeikė necenzūriniais žodžiais, jam rankomis suėmė už rūbų ties kaklo sritimi. Jis broliui priešinosi, liepė jam nusiraminti. Jis nuo brolio traukėsi ir ėjo atbulas, iš jo išsivadavo, liepė jam apsiraminti. Brolį atstūmė rankomis nuo savęs, jam jokių smūgių niekur nesudavė, jo nesužalojo (95-98 b. l.).
Akistatos tarp J. J. ir K. J. protokolo duomenimis, J. J. parodė, kad jį sužalojo brolis K. J., pirmasis smūgis buvo į dešinę akį, tai yra rankos kumščiu, po to jis vieną kartą rankos kumščiu jam sudavė į kairės galvos pusę, po to jis 3 kartus sudavė rankos kumščiu į petį ir krūtinės sritį. K. J. parodė, kad jis nuo brolio gynėsi, pirmas ant jo pradėjo pulti brolis Juozas, jis pirmas jį abiem rankomis suėmė už rūbų ties krūtinės, kaklo sritimi, jis buvo megztiniu, aukštu kaklu ir striuke, ant kurių yra užtrauktukai, brolis taip stipriai suėmė, kad jam nubraižė kaklą, jis jam norėjo suduoti smūgius, kuriuos ir sudavė. Jis rankos kumščiu sudavė į smakrą, galvą, o jis stengdamasis išvengti jo muštynių, gynėsi, atsitraukdamas nuo jo, rankomis atstumdamas jį nuo savęs (46-49 b. l.).
Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. J. pažįsta iš seniai, daug jau laiko su juo yra tik pažįstami ir viskas, ne giminaičiai. Datos jis neįsidėmėjo, todėl negali pasakyti, kada J. J. buvo sutikęs Skuodo turguje, bet tai buvo šiais metais. Jis su juo susitiko, pasikalbėjo 2-3 ar 5 minutes ir išsiskirstė. Jis tada nematė ant J. J. veido ir kūno jokių sužalojimo žymių (55-57 b. l.).
Liudytojas L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. J. pažįsta seniai, nuo vaikystės, yra buvę klasiokai, tarpusavio santykiai draugiški. J. J. buvo sutikęs jo sužalojimo dieną. Žino, kad J. turi (duomenys neskelbtini) sodybą, kad po mamos mirties, vaikai yra ją pasidaliję. Tą šeštadienį J. užėjo pas jį toks išsigandęs ir liepė jam pažiūrėti, tai jis pažiūrėjo į J. ir pamatė kaktoje bei galvoje guzus. J. pasakojo, kad čia per jo brolį K. J. jam pasakojo, kad esą nuvažiavo į savo sodybą (duomenys neskelbtini) pasiimti daiktų ir išpuolė jo brolis K. ir jie pradėjo kažkaip stumdytis ir jo brolis jam sudavė kelis kartus, o J. brolį tik laikė. Kad J. buvo paėmęs broliui už skverno, laikė taip ištiesęs ranką, kiek jis suprato, kad brolis J. mušė rankomis (58-60 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
dėl veikos kvalifikavimo
LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, t. y. tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis K. J., tarpusavio konflikto metu tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavęs artimam giminaičiui, broliui J. J., į dešinę veido pusę, ties dešine akimi, vieną kartą į kairės pusės galvos sritį ir ne mažiau kaip tris kartus į krūtinės sritį, ties kairiu pečiu ir taip nežymiai sutrikdęs sveikatą broliui J. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be kaltinamojo prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo, liudytojų teisiamajame posėdyje duotų parodymų, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 1) nukentėjusiojo J. J. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, pagal kurį J. J. parodė, jog 2020 m. vasario 10 d. apie 10.30 val. K. J. su rankos kumščiu trenkė jam vieną kartą į kairės pusės krūtinės sritį, vieną kartą į kairės pusės galvos sritį ir vieną kartą į dešinę akį, dėl ko patyrė stiprų fizinį skausmą (1-4, 17 b. l.); 2) 2020 m. vasario 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 326/2020 (03), kurios duomenimis J. J. padaryta poodinė kraujosruva veide, kliniškai nustatyta galvos, veido ir kairio peties sumušimo diagnozė. Poodinė kraujosruva padaryta ne mažiau kaip vienu trauminiu kontaktiniu smūginiu poveikiu kietu buku, turinčiu ribotą paviršiu daiktu. Sužalojimas padarytas 1-3 paros iki objektyvios apžiūros, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. J. J. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (64 b. l.); 3) nukentėjusiojo J. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos K. J. su rankos kumščiu trenkė jam vieną kartą į kairės pusės krūtinės sritį, vieną kartą į kairės pusės galvos sritį ir vieną kartą į dešinę akį, dėl ko patyrė stiprų fizinį skausmą (33-36, 39-41 b. l.); 4) K. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos 2020 m. vasario 8 d. apie 11.00 val. tarp jo ir pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavusio brolio J. J. kilo konfliktas, kurio metu brolis jam rankomis suėmė už rūbų ties kaklo sritimi, jis priešinosi broliui, iš jo išsivadavo, brolį atstūmė rankomis nuo savęs (95-98 b. l.); 5) akistatos tarp J. J. ir K. J. protokolo duomenys, pagal kurį J. J. parodė, kad jį sužalojo brolis K. J., K. J. parodė, kad jis nuo brolio gynėsi, pirmas ant jo pradėjo pulti brolis J. (46-49 b. l.); 6) Liudytojų V. V. bei L. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (55-57, 58-60 b. l.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis K. J. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. nežymų artimo giminaičio sveikatos sutrikdymą, ir kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lr BK 140 straipsnio 2 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko
Teismui pateiktas nukentėjusiojo J. J. ir kaltinamojo K. J. susitaikymo protokolas, kuriuo nukentėjusysis kaltinamajam atleidžia ir su juo susitaiko, jokių pretenzijų jam nebereiškia (187 b. l.), civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis J. J. atsisakė (184-185 b. l.).
Kaltinamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu su pateiktu prašymu sutiko, nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.
Prokuroras su pateiktu prašymu sutiko, nurodė, kad yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius sąlygos.
BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad K. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri, vadovaujantis LR BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.
Nors savo kaltės apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio pradžioje kaltinamasis nepripažino, tačiau vėliau posėdyje kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Vertinant tokį K. J. prisipažinimą LR BK 38 straipsnio kontekste, pažymėtina, jog nors komentuojamo straipsnio nuostatos ir reikalauja kaltininko prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau tai, kurioje proceso stadijoje šis prisipažinimas turi būti išreikštas, nedetalizuoja, kas leidžia pagrįstai manyti, jog sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju klausimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadija, kurioje kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, esminės reikšmės neturi. Svarbu tai, jog kaltininkas prisipažįsta savanoriškai, nieko neverčiamas, apie tiriamo įvykio aplinkybes teikia parodymus teisme. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų buvęs verčiamas prisipažinti, nenustatyta požymių, kad kaltinamasis nesuvoktų, kuo yra kaltinamas, kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė esmines įvykio aplinkybes, kurios atitiko kituose byloje surinktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas faktines aplinkybes, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, taigi teismas vertina, kad šiuo atveju kaltinamojo prisipažinimas buvo savanoriškas.
Aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo elgesio, pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis K. J. susitaikė su nukentėjusiuoju J. J., nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisako.
Kaltinamasis anksčiau nėra teistas, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėtų (79 b. l.), yra baustas administracine tvarka, tačiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (80-82 b. l.). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Anksčiau kaltinamasis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad K. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, su tuo sutiko ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras bylos nagrinėjimo teisme metu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, K. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (LR BK 38 straipsnis), baudžiamąją bylą nutraukiant.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atleisti K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą LR BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Priimti J. J. civilinio ieškinio atsisakymą. Bylą šioje dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Išaiškinti K. J., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, LR BK 38 straipsnio 3 dalies nuostatas numatančias, kad „Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ Taip pat LR BK 38 straipsnio 4 dalies nuostatas numatančias, kad „Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.