Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. S. ir R. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

R. J. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šios paskirtos bausmės bei Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintos ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Civiliniam ieškovui S. U. pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos išieškojimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. S. 2007 metų gruodžio 22 dieną, laikotarpiu tarp 10.30 val. ir 16.14 val., tiksliai nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto, kilusio tarp R. J. ir V. K., metu tyčia peiliu vieną kartą smogė V. K. į nugarą – krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus kairę pusę, taip padarydama durtinę-pjautinę krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus kairės pusės žaizdą su plaučio pažeidimu, dėl ko, įvykus komplikacijai – ūmiam vidiniam ir išoriniam nukraujavimui, V. K. mirė ir taip tyčia nužudė V. K. .

R. J. nuteistas už tai, kad 2007 metų gruodžio 22 dieną, laikotarpiu tarp 10.30 val. ir 16.14 val., tiksliai nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, girtaujant kilusio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą – tyčia sudavė apie devynis smūgius kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam V. K. į veidą ir kūną, taip padarydamas V. K. odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, dešinės plaštakos pirmame piršte, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, R. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

R. J. tiksliai nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 669 ml aguonų ir jų dalių ekstrakto ir šias narkotines medžiagas neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė dviejuose 2 litrų talpos plastikiniuose buteliuose savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2007 metų gruodžio 22 d., 17 val. 20 min., kol policijos pareigūnai dėl V. K. nužudymo apžiūrėdami įvykio vietą šiuos du plastikinius butelius su narkotinėmis medžiagomis surado ir paėmė.

Apeliantas skunde ginčija jo nuteisimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tvirtina, kad teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes – muštynes pradėjo pats nukentėjusysis, šis jį puolė ir pradėjo spardyti, - turėjo taikyti jam BK 28 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytas nuostatas ir pripažinęs, jog jis veiką padarė esant būtinosios ginties situacijai, jį išteisinti.

Be to, kas išdėstyta, apeliantas skunde taip pat laikosi pozicijos, kad teismas, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, turėjo jam į bausmę įskaityti Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjos 2008 m. balandžio 25 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 73-1-00236-08) jam paskirto suėmimo laiką (du mėnesius). Kadangi to nepadarė, neteisingai jam subendrino bausmes.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistieji ir jų gynėjai prašo tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus, prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. S. ir R. J. apeliaciniai skundai atmestini.

Nuteistoji D. S. skunde nurodo, kad V. K. nužudė dėl išgąsčio ir susijaudinimo, norėdama apginti savo sugyventinį R. J., kuris, kilus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo, su pastaruoju susimušė, ir prašo jos veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 130 straipsnį. Pagal šį straipsnį kaltininko veika kvalifikuojama tada, kai nukentėjusiam asmeniui gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį, ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgis. Veikos kvalifikavimą pagal BK 130 straipsnį lemia: 1) neteisėtas ar itin įžeidžiantis poelgis; 2) staiga kilęs didelis kaltininko susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų (afektinės tyčios buvimas); 3) nedelsiant įvykdytas atsakas – nužudymas. Veika kvalifikuojama kaip nužudymas, padarytas labai susijaudinus, tik esant šių sąlygų visumai. Taigi, veika kvalifikuotina pagal BK 130 straipsnį tik nustačius, kad nukentėjusiojo poelgis atitinka dispozicijoje apibrėžtas sąlygas ir kad dėl šio poelgio staiga labai susijaudinęs (būdamas fiziologinio afekto būsenos) kaltininkas nužudė nukentėjusįjį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje paaiškino, kas šioje byloje pašalina galimybę taikyti BK 130 straipsnį. Teismas nurodė, kad D. S., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, padarė V. K. mirtį sukėlusį sužalojimą konflikto, kilusio tarp R. J. ir V. K., metu. D. S. teigė, kad dūrė V. K. siekdama apginti savo sugyventinį R. J. Tačiau iš R. J. parodymų matyti, kad konflikto metu V. K. D. S. nesudavė, o ginti jo nuo V. K. nereikėjo, nes jis su V. K. nebuvo labai stipriai susimušęs. D. S. smogė V. K. peiliu priėjusi prie V. K. iš nugaros. Teismas iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių padarė išvadą, kad D. S. nužudė V. K. tyčia, konfliktinėje situacijoje siekdama palaikyti savo sugyventinį ir dėl apsvaigimo nuo alkoholio realiai neįvertinusi situacijos, nesant būtinosios ginties situacijos ir pati nebūdama labai susijaudinusi. Matyti, kad nuteistosios teiginiai, kad ji V. K. nužudė dėl išgąsčio ir susijaudinimo, norėdama apginti R. J., nėra nauji, jie ištirti pirmosios instancijos teisme ir paneigti bylos įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu, kuomet D. S. prisipažino priėjusi iš nugaros ir peiliu dūrusi V. K. į nugarą po mente, ji parodė, kad norėjo apginti savo sugyventinį R. J. konflikto tarp jo ir V. K. metu (t. 2, b. l. 73, 75). Parodymų patikrinimo vietoje metu ji parodė, kad R. J. ir V. K. stovėdami tarpusavyje stumdėsi ir konfliktavo, R. J. neleido V. K. išeiti iš kambario, R. J. spyrė V. K., kur pataikė, ji nematė. Norėdama apginti sugyventinį R. J., paėmė nuo stalo peilį, priėjo prie V. K. iš nugaros ir užsimojusi iš šono peiliu dūrė V. K. į nugarą po kaire mente. Sužalojusi V. K., peilį padėjo ant stalo, V. K. sukniubo prie lovos (t. 2, b. l. 75). Nuteistasis R. J. viso bylos proceso metu ir teisiamajame posėdyje parodė, kad D. S. nereikėjo jo užstoti, nes jis nebuvo labai stipriai susimušęs su V. K. (t. 3, b. l. 69). Jis konfliktą apibūdino taip: abu su V. K. pradėjo stumdytis ir muštis, V. K. pirmas jam spyrė į šoną, jis V. K. spyrė atgal ir dar sudavė kelis smūgius kumščiu į veidą. Byloje nėra jokių duomenų, kad konflikto metu R. J. būtų sužalojimų padaręs V. K. . Iš specialisto išvados Nr. M 278/07(13) matyti, kad konflikto metu sužalojimai buvo padaryti vienam V. K. (t. 1, b. l. 65-72). V. K. kūne, be D. S. padarytos durtinės-pjautinės krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus kairės pusės žaizdos su kairio plaučio pažeidimu, kuris komplikavosi ūmiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu ir buvo mirties priežastis, nustatyti ir kiti sužalojimai, kuriuos padarė R. J. , panaudodamas fizinį smurtą, ne mažiau kaip devyniais smūgiais kumščiais ir kojomis V. K. į veidą ir kitas kūno dalis, padarydamas odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, dešinės plaštakos pirmame piršte, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose. Nuteistosios teiginys, kad tai padarė siekdama apginti savo sugyventinį, susijaudinusi dėl nukentėjusiojo prieš jį panaudoto smurto, atmestinas, kadangi byloje nenustatyta aplinkybių, lemiančių tokį susijaudinimą, – neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiojo poelgio. Kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu, kuomet D. S. prisipažino tyčia peiliu dūrusi į nugarą V. K., teigė taip padariusi norėdama apginti savo sugyventinį R. J. R. J. viso bylos proceso metu nepatvirtino, kad jam tokia pagalba buvo reikalinga. Priešingai, iš jo parodymų matyti, kad D. S. veiksmai jam buvo netikėti. Tuomet teisiamajame posėdyje D. S. parodė kiek kitaip: kad su peiliu V. K. dūrė į nugarą dėl išgąsčio ir susijaudinimo, norėdama apginti R. J. Iš D. S. parodymų matyti, kad net ir ji pati, pasakodama apie įvykį, susidariusios situacijos neapibūdino kaip grėsmingos ir V. K. poelgio kaip pavojingo R. J. ar įžeidžiančio jį arba ją. Priešingai, nei teigia D. S. apeliaciniame skunde, V. K. ji smogė peiliu į nugarą tuo metu, kai jį mušė R. J., todėl teismo nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad smurtą panaudojo konfliktinėje situacijoje siekdama palaikyti R. J. Netenkintinas ir kitas alternatyvus D. S. prašymas, nesant pagrindo pakeisti veikos kvalifikaciją, sušvelninti jai bausmę. Skirdamas bausmę už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, teismas vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat esminėmis susiformavusiomis teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis. D. S. skunde jos asmenybę apibūdinantys duomenys (turėjimas keturių nepilnamečių vaikų), labai reikšmingi, tačiau į juos apygardos teismas atsižvelgė visų kitų aplinkybių, apibūdinančių D. S. asmenybę, kontekste ir savaime tie duomenys negali nulemti nuosprendžio pakeitimo ir švelnesnės bausmės už nužudymą paskyrimo. Teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, kuriais paaiškino, kodėl D. S. skiria dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Iš jų matyti, kad teismas atsižvelgė į tai, kad ji padarė labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė neatitaisomus padarinius – žmogaus mirtį, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, į atsakomybę lengvinančios (prisipažino padariusi nužudymą ir nuoširdžiai gailisi) bei atsakomybę sunkinančios (veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nužudymo padarymui) aplinkybių buvimą, į tai, kad praeityje teista du kartus (teistumai išnykę), bausta administracine tvarka, charakterizuojama kaip piktnaudžiaujanti alkoholiu, nedirbanti, turi keturis mažamečius vaikus, tačiau jų neaugina. 2002 m. teismo sprendimu D. S. buvo laikinai dvejiems metams apribota motinos valdžia dviem vaikams. 2006 metais neterminuotai apribota motinos valdžia trims vaikams. 2008 m. rugpjūčio 22 d. D. S. pagimdė ketvirtą vaiką, kuris kaip tėvų neprižiūrimas 2008 m. spalio 8 d. apgyvendintas vaikų globos namuose (t. 2, b. l. 116-130). Teismas, įvertinęs visumą šių aplinkybių, nusprendė D. S. skirti BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę, artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka šiuo aspektu nieko naujo nepaaiškėjo. Kolegija privalo laikytis reikalavimo vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudimo iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ,,Teismų praktikos“ biuletenis Nr. 28, 2008 m., 318 psl.).

Teismo išvada, kad R. J. tyčia nežymiai sužalojo V. K. asmeninio konflikto metu, priešingai, nei tvirtina apeliantas, pagrįsta ne prielaidomis ir spėjimais, bet išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu ir byloje esančių įrodymų viseto įvertinimu: nuteistųjų R. J., D. S. parodymais, specialisto išvada Nr. M278/07(13) (t. 1, b. l. 65-72). Nuteistojo R. J. teiginys, kad tai jis padarė būdamas būtinosios ginties situacijoje, atmestinas, kadangi byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų padaryti tokią išvadą. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje R. J. savo kaltę tyčia nežymiai sutrikdžius V. K. sveikatą pripažino ir neneigė, tik teisiamajame posėdyje suabejojo dėl suduotų smūgių skaičiaus, tačiau viso bylos proceso metu apie būtinąją gintį nekalbėjo. Jis teigė, kad su V. K. susipyko, pradėjo stumdytis ir muštis. Konflikto metu V. K. jam pirmas spyrė į šoną, jis (R. J.) V. K. spyrė atgal, paskui dar V. K. sudavė kelis smūgius kumščiu į veidą. Abu su V. K. nebuvo stipriai susimušę. Iš jo parodymų matyti, kad, konflikto metu prasidėjus abipusėms muštynėms (abiem pasistumdžius, V. K. vieną kartą nestipriai įspyrus jam į šoną nepaliekant jokių žymių), R. J. toliau vienas naudojo smurtą ir ne gynybos, o puolimo tikslais jis spyrė atgal V. K., sudavė smūgius kumščiais. Iš specialisto išvados Nr. M278/07(13) matyti, kad sužalojimai V. K. veide ir galvoje padaryti ne mažiau kaip 8 trauminiais poveikiais, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje padarytas 1 trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 65-72). Tokiose abipusėse muštynėse V. K. nutraukus puolimo veiksmus, R. J. toliau tęsė savo veiksmus, naudojo smurtą ne gynybos, o puolimo tikslais, jam neiškilo teisė į būtinąją gintį. Jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismas taip pat pagrįstai pripažino kaltu ir nuteisė R. J. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo R. J. versija, kad įgydamas ir laikydamas bute aguonų ir jų dalių ekstraktą nežinojo, kad tai narkotinė medžiaga, ją naudojo teptukams plauti ir dviračio detalėms valyti, teismo nuosprendžiu įvertinta ir vadovaujantis bylos duomenimis atmesta. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad bute rastas aguonų ir jų dalių ekstraktas buvo tamsios pilkai žalios spalvos, turintis specifinį kvapą ir visiškai nepanašus į acetoną ar kitokį skiediklį, buvo laikomas virtuvėje ant stalo dviejuose plastikiniuose buteliuose. Nuteistojo R. J. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia tokių teismo išvadų apie jo kaltumą. Skirdamas R. J. bausmes už padarytus nusikaltimus teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nuosprendžiu motyvuotai parinko bausmių dydžius pagal abu straipsnius. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka neatsirado jokių naujų pagrindų paskirtai bausmei sušvelninti. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas 2009 m. kovo 25 d. nutartimi išsprendė prokuroro prašymą nuosprendį subendrinti su kitais dėl R. J. priimtais nuosprendžiais (t. 3, b. l. 98-99). Šioje nutartyje į bausmę įskaitė suėmimo laiką. Iš teismo pranešimo matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00236-08 ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas, todėl teismas pagrįstai nurodė R. J., jog suėmimo laikas negali būti įskaičiuotas į Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką (t. 3, b. l. 108).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų D. S. ir R. J. apeliacinius skundus atmesti.