- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- e2YT-86-887/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., D. K., K. J., L. J., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, V. V., M. J., V. K., G. J., S. S.
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
dalyvaujant pareiškėjai D. J., jos atstovei advokatei R. K., suinteresuotiems asmenims V. J., D. K., jos atstovui advokatui K. J., K. J., suinteresuotų asmenų K. J., L. J., M. J. atstovui advokatui E. B.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, L. J., V. V., V. J., K. J., M. J., D. K., V. K., G. J., S. S. bei suinteresuotų asmenų K. J., L. J., M. J., S. S., D. K. pareiškimus dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. J. pareiškime (2024-04-10 CPB-1661) prašo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės O. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė palikimą, t. y. pradėdamas paveldimą turtą: 0,8000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais priklausiniais (garažas, ūkinis pastatas, ūkinis pastatas, kiemo rūsys, ūkinis pastatas, šulinys), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypus, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), valdyti.
Pareiškėja D. J. pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. J., po kurio mirties ji yra vienintelė įpėdinė. Ji po savo tėvo mirties pagal testamentą 2015 m. liepos 30 d. paveldėjo 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais priklausiniais (garažas, ūkinis pastatas, ūkinis pastatas, kiemo rūsys, ūkinis pastatas, šulinys), adresu: (duomenys neskelbtini). Visi statiniai yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise registruotas jos senelės O. J. vardu. O. J. su seneliu A. J. gyvendami santuokoje (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) užgyveno statinius, todėl tvarkant paveldėjimą po senelio A. J. mirties, jos tėvas J. J. priėmė tik 1/2 dalį turto, kuris priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise kaip sutuoktiniui. Byloje suinteresuotais asmenimis įtraukti visi jos giminaičiai: pusbroliai ir pusseserės bei jos brolis V. J.. O. J. mirė (duomenys neskelbtini), po mirties liko nesutvarkytas O. J. palikimo priėmimo klausimas. Šiai dienai VĮ Registrų centre O. J. vardu yra įrašas dėl 0.8000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Ji 2015 m. liepos 30 d. iš notarės S. V. gavusi liudijimą sužinojo, kad po O. J. mirties jos vardu nebuvo užvesta paveldėjimo byla. 2024 m. sausio 17 d. notaro liudijimas, išduotas Lazdijų r. sav. 3-ojo notaro biuro, taip pat patvirtina, kad po O. J. mirties paveldėjimo byla nėra pradėta, terminas palikimui priimti praleistas. A. J. 2008 m. rugsėjo 3 d. sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį nekilnojamą ir kilnojamą turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko savo sūnui J. J., t. y. jos tėvui. A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties (duomenys neskelbtini) J. J. paveldėjo A. J. vardu registruotą turtą: 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais priklausiniais (garažas, ūkinis pastatas, ūkinis pastatas, kiemo rūsys, ūkinis pastatas, šulinys), adresu: (duomenys neskelbtini). Po senelės O. J. mirties, jos senelis A. J. pradėjo rūpintis 0.8000 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais priklausiniais (garažas, ūkinis pastatas, ūkinis pastatas, kiemo rūsys, ūkinis pastatas, šulinys): adresu: (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas yra po esamais pastatais, tai namų valdai skirtas žemės sklypas, nes dalis sklypo yra užsodinta sodu, yra ariamos žemės dalis. Visas žemės sklypas buvo ir yra prižiūrimas, šienaujamas. Po O. J. mirties liko žemės sklypai, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), jie yra O. J., tik neįregistruotos daiktinės teisės jos vardu. Po O. J. mirties šiais žemės sklypais rūpinosi jos sutuoktinis A. J. iki pat savo mirties. Šiai dienai ji negali pilnai realizuoti nuosavybės teisių į 0.8000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais priklausiniais (garažas, ūkinis pastatas, ūkinis pastatas, kiemo rūsys, ūkinis pastatas, šulinys), adresu: (duomenys neskelbtini) bei 4 žemės sklypus, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi nurodytas turtas po šiai dienai yra įregistruotas O. J. vardu. Juridinio fakto nustatymas jai reikalingas paveldėjimui užbaigti.
Pareiškėja D. J. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko pareiškimą. Paaiškino, kad A. J. po sutuoktinės mirties toliau liko gyventi jų namuose, mokėjo komunalinius mokesčius, turto draudimą, ūkininkavo, augino gyvulius, derlių, tvarkėsi dokumentus dėl miško. Tiek senelės asmeniniai daiktai, tiek visi namų ūkio daiktai ir baldai liko seneliui. Neprieštarauja suinteresuotų asmenų pareiškimams dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Pareiškėjos D. J. atstovė advokatė R. K. 2024 m. gruodžio 17 d. ir 2025 m. vasario 12 d. teismo posėdžiuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas. Pareiškėja priėmė palikimą pagal testamentą, paveldėjo ½ dalį pastatų, kurie randasi jos senelei priklausančiame žemės sklype. Po senelės mirties senelis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą, kadangi tai buvo jų bendra jungtinė nuosavybė. Po senelės mirties senelis tęsė turto valdymą, buvo aktyvus, jis liko gyventi tuose namuose, sudarė turto draudimo sutartis, mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi žemėmis, užsakė kadastrinių matavimų planus, rūpinosi einamaisiais remontais, pilnai suprato, kad jis vienintelis įpėdinis. Draudimo liudijimai, prašymas vykdyti kirtimus miške rodo, kad nepraleido trijų mėnesių termino palikimui priimti. Būdamas garbaus amžiaus, jis išnuomojo žemės sklypus. Svarbi į bylą pateikta Š. sen. pažyma, kurioje yra įrašas, kad senelis pasistatė pastatus ir juos valdė. Mano, jog A. J., būdamas garbaus amžiaus, manė, jog pastatai priklauso jam, nes registruoti jo vardu. Visi pastatai pastatyti santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nors daiktinės teisės į žemės sklypus nebuvo įregistruotos, tačiau A. J. formavo žemės valdą, kreipėsi į žemėtvarką, turėjo ūkininko pažymėjimą, užsiėmė bitininkyste, rūpinosi žemės sklypais, kad jie nebūtų apleisti.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys L. J., K. J., M. J. pateikė teismui pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl termino priimti palikimą atnaujinimo (2024-04-0 DOK-14440), kuriuo teismo prašo atnaujinti L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po senelės O. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys L. J., K. J., M. J. pareiškime nurodė, kad jų seneliai O. J. ir A. J. santuokoje susilaukė penkių vaikų: A., J., V., B. ir M. Jie yra V. J. vaikai, o tuo pačiu O. J. ir A. J. anūkai. Jų tėvas V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad V. J. mirė ((duomenys neskelbtini)) anksčiau nei jo motina O. J. ((duomenys neskelbtini)), todėl sprendžiant paveldėjimo klausimą po O. J. mirties, jie turi teisę lygiomis dalimis paveldėti tą dalį, kuri būtų priklausiusi jų mirusiam tėvui V. J. paveldint pagal įstatymą. Po O. J. mirties palikimo niekas nepriėmė bei paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos palikimą nėra išduotas. Atkreipė dėmesį į tai, kad po senelės O. J. mirties jiems kreiptis į notarą bei pateikti pareiškimą pradėti paveldėjimo bylą faktiškai nebuvo jokio pagrindo, kadangi palikėjos O. J. mirties dieną, jos vardu joks nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas. Bei gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo registruoti senelio A. J. vardu, ir kiek jiems buvo žinoma, senelis jam priklausantį nekilnojamąjį turtą testamentu buvo palikęs sūnui J. J.. Sužinoję, kad galimai egzistuoja paveldimas turtas bei supratę, kad po senelės mirties paveldėjimo klausimai nėra išspręsti, iš karto ėmėsi veiksmų, reikalingų palikimui priimti, t. y. kreipėsi į teismą siekdami įgyvendinti savo kaip įpėdinių teises. Jie neturi kitų teisinių galimybių realizuoti jų, kaip paveldėtojų teises, o taip pat jokių kitų žinomų kliūčių priimti palikimą nėra. Termino atnaujinimas reikalingas tikslu paveldėjimo bylai užvesti notarų biure ir realizuoti jų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą po O. J. mirties.
Suinteresuotų asmenų L. J., K. J., M. J. atstovas advokatas E. B. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko pareiškimą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad O. J. vardu nebuvo registruotas joks nekilnojamasis turtas. Suinteresuoti asmenys neturėjo žinių apie paveldėjimą. Seniūnijoje domėjosi ar O. J. turi kokio nors turto, buvo atsakyta, kad nekilnojamasis turtas registruotas senelio vardu. Nesant nekilnojamojo turto buvo nuspręsta į notarą nesikreipti. 2023 m. jie gavo pranešimą, kad senelės vardu yra nekilnojamojo turto – žemės sklypų, kuriuos jie pageidauja paveldėti. Pagal Nekilnojamojo turto registrą O. J. buvo tik žemės sklypų naudotoja, nebuvo savininkė. Tam, kad užbaigti procedūras dėl nuosavybės įteisinimo, trūko eilės veiksmų ir tai patvirtina, kad mirties momentu O. J. turto neturėjo. Jie neprieštarauja pareiškėjos D. J. pareiškimui.
Suinteresuotas asmuo K. J. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko savo pareiškimą jame nurodytais motyvais, taip pat sutinka su savo advokato paaiškinimais, papildymų neturi. Sutinka su pareiškėjos D. J. pareiškimu.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo D. K. pareiškimu (2024-06-05 CBP-4095, civilinė byla Nr. 2YT-5284-558/2024) prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po senelės O. J. mirties, priimti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos močiutė O. J.. Nė vienas iš įstatyminių įpėdinių, tame tarpe ir jos motina, O. J. dukra, M. S. (gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)), įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi ji yra O. J. mirusios dukros M. S. dukra, todėl turi teisę kartu su kitais įpėdiniais paveldėti senelės turtą pagal įstatymą. Mamai esant gyvai, buvo jos informuota, kad visas jos tėvų palikimas pagal testamentą bus paliktas jos vienam broliui, nors iš pradžių buvo žadėta dalį palikti jos mamai. Ji 2023 m. lapkričio mėn. gavo Lazdijų rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro 2023 lapkričio 8 d. raštą Nr. S-192 „Dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo”, kuriuo buvo informuota, kad po senelės O. J. mirties dėl jos turto paveldėjimo pagal įstatymą į notaro biurą kreipėsi Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Raštu taip pat buvo prašoma per 10 kalendorinių dienų nuo laiško gavimo informuoti Lazdijų r. sav. 3-iąjį notaro biurą, ar ji ketina pretenduoti į palikimą. Ji nedelsiant informavo Lazdijų rajono savivaldybės 3-iąjį notaro biurą, kad ji pretenduos į palikimą. 2024 m. balandžio 10 d. Lazdijų rajono savivaldybės 3-asis notaro biuras išdavė jai Liudijimą (notarinio registro Nr. 1346), kuriame nurodyta, kad po O. J. mirties Lazdijų rajono savivaldybės 3 -iajame notaro biure paveldėjimo byla iki 2024 m. balandžio 10 d. nėra pradėta ir kad terminas palikimui priimti yra praleistas. Ji turėjo valią palikimą priimti, tačiau negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, nes apie palikimo teisės atsiradimą sužinojo tik gavus Lazdijų rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro 2023 lapkričio 8 d. raštą Nr. S-192 “Dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo”. Atkreipė dėmesį, kad senelės vardu jos mirties dieną registruoto turto nebuvo. Bei mirus senelei, ji negalėjo būti teisėta įpėdinė pagal įstatymą, nes tuo metu dar buvo gyva jos mama M. S..
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens D. K. atstovas advokatas K. J. teismo posėdyje nurodė, kad mirus D. K. senelei, dar buvo gyva jos motina, todėl ji negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. D. K. sužinojo, kad yra palikimas, kuomet gavo pranešimą apie esamą turtą iš Žemės tarnybos. Tarp šalių ginčo nėra, D. K. sutinka su pareiškėjos D. J. pareiškimu bei kitų suinteresuotų asmenų pareiškimais.
Suinteresuotas asmuo D. K. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko savo pareiškimą jame nurodytais motyvais, sutinka su savo advokato paaiškinimais bei su pareiškėjos D. J. ir kitų suinteresuotų asmenų pareiškimais.
Suinteresuotas asmuo V. J. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su pareiškėjos D. J. pareiškimu. Paaiškino, kad senelis dirbo žemę, augino sodą, turėjo avilius, rūpinosi malkomis, augino daržoves. Visi senelės asmeniniai ir namų apyvokos daiktai liko seneliui. Taip pat sutinka su suinteresuotų asmenų pareiškimais, prieštaravimų neturi.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo S. S. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po senelės O. J. mirties, priimti (2024-05-28 CPB-3877, civilinė byla Nr. 2YT-5058-393/2024). Teisme 2024-12-16 gautas S. S. pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atsisakymas. Patvirtino, kad jam yra žinomos pareiškimo atsisakymo pasekmės. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra (2024-12-16 DOK-49430).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, nurodė, kad pareiškėjos D. J. pareiškimui neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškimus, nurodė, kad pareiškimams neprieštarauja, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš pareiškėjos, jos atstovės, suinteresuotų asmenų ir jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ginčo tarp šalių nei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nei dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, nėra.
Dėl pareiškimo atsisakymo.
Suinteresuotas asmuo S. S. pateikė teismui pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atsisakymą. Patvirtino, kad jam yra žinomos pareiškimo atsisakymo pasekmės.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Atsisakius ieškinio, teismas priima nutartį bylą nutraukti, o ją nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukia, jei nenustato, kad ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 1, 2 dalys).
Esant tokioms aplinkybėms, civilinė byla dalyje dėl suinteresuoto asmens S. S. pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Suinteresuotam asmeniui išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1–5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja D. J. kreipėsi į teismą prašydama paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis A. J. po savo sutuoktinės O. J. mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos seneliai A. J. ir O. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas (A. J. ir O. J. sūnus) J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po tėvo mirties pagal testamentą paveldėjo 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais priklausiniais (garažas, ūkinis pastatas, ūkinis pastatas, kiemo rūsys, ūkinis pastatas, šulinys), adresu: (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, minėti statiniai yra 0.8000 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise registruotas pareiškėjos senelės O. J. vardu. Po O. J. mirties taip pat liko žemės sklypai, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šių sklypų naudotojas yra O. J., daiktinės teisės neįregistruotos. Po O. J. mirties visais minėtais žemės sklypais rūpinosi jos sutuoktinis A. J. iki pat savo mirties: jis ir toliau liko gyventi tuose namuose, sudarė turto draudimo sutartis, mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi žemėmis, užsakė kadastrinių matavimų planus, rūpinosi einamaisiais remontais, ūkininkavo, augino gyvulius, derlių. A. J. perėmė tiek asmeninius O. J. daiktus, tiek visus namų ūkio daiktus ir baldus. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad A. J. po sutuoktinės O. J. mirties aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti sutuoktinės palikimą ir to siekė. Lazdijų r. sav. 3-ojo notaro biuro 2024 m. sausio 17 d. išduotas liudijimas patvirtina, kad po O. J. mirties paveldėjimo byla nėra pradėta.
Pripažintina, kad A. J. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios jo sutuoktinės O. J. turtą pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). A. J. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po jo sutuoktinės O. J. mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys L. J., K. J., M. J. yra palikėjos O. J., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnaus V. J. vaikai, o tuo pačiu O. J. ir A. J. anūkai. Jų tėvas V. J. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. anksčiau nei palikėja O. J. (mirė (duomenys neskelbtini)), todėl sprendžiant paveldėjimo klausimą po O. J. mirties, jie turi teisę lygiomis dalimis paveldėti tą dalį, kuri būtų priklausiusi jų mirusiam tėvui V. J. paveldint pagal įstatymą (CK 5.12 straipsnis). Suinteresuotas asmuo D. K. yra palikėjos O. J. dukters M. S., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra, todėl ji yra antros eilės įpėdinė, kuri paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Suinteresuoti asmenys nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes palikėjos O. J. mirties dieną, jos vardu joks nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas, apie palikimo teisės atsiradimą jie sužinojo tik gavę Lazdijų rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro 2023 lapkričio 8 d. raštą“ Dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo”.
Teismas, spręsdamas, ar šios bylos aplinkybėmis yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsižvelgia į šalių paaiškinimus, į tai, kad šalys neprieštarauja, jog terminas palikimui priimti būtų atnaujintas. Todėl, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės, dėl kurių jie praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, yra pakankamas pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti, todėl suinteresuotų asmenų pareiškimai tenkintini ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, ginčo tarp šalių dėl teisės į palikimą nėra.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 198,57 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų pareiškimai patenkinti, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pašto išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš pareiškėjos D. J., suinteresuotų asmenų L. J., K. J., M. J. ir D. K. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškėjos D. J. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės O. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Tenkinti suinteresuotų asmenų L. J., K. J., M. J. ir D. K. pareiškimus.
Atnaujinti suinteresuotiems asmenims L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po O. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Civilinę bylą dalyje dėl suinteresuoto asmens S. S. pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nutraukti.
Priteisti iš pareiškėjos D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš suinteresuoto asmens L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš suinteresuoto asmens K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš suinteresuoto asmens M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš suinteresuoto asmens D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Šis sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.