- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-18
- Bylos Nr.
- 2-1159/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stogava ir Ko“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Glastika“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stogava ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Stogava ir Ko“ iškelta bankroto byla Nr. B2-1685-254/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Glastika“ ieškinį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Glastika“ kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Stogava ir Ko“ bankroto bylą ir administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. sausio 15 d. patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią ieškovui iš atsakovo buvo priteista 81 080,63 Lt suma. Ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas, tačiau minėta suma iš atsakovo neišieškota. Ieškovo manymu, atsakovas yra nemokus, todėl jam keltina bankroto byla.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Stogava ir Ko“, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nutartį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, panaikino ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, neturėdamas patikimų įrodymų apie jo finansinę būklę. Teisėjų kolegija nesivadovavo byloje esančia UAB korporacija „Matininkai“ 2009 m. vasario 14 d. nekilnojamojo turto (pastato sandėlio ir inžinerinių statinių) vertinimo ataskaita, kuria atsakovo nekilnojamasis turtas buvo įvertintas 654 000 Lt, nes ataskaita sudaryta 2009 m, todėl yra pasenusi. Pažymėjo, kad šis turtas yra įkeistas ir jau keturis kartus areštuotas. Atsakovas į balansą įtraukė lizinguojamus automobilius, nors to daryti neturėjo teisės. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagrindiniai atsakovo turto objektai – atsargos ir pirkėjų skolos – sudaro ne 43 proc. atsakovo nuosavo turto, pirmosios instancijos teismas nepadarė išvadų, susijusių su atsakovo veiklos perspektyva.
Kauno apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bankroto bylos atsakovui UAB „Stogava ir Ko“ iškėlimo klausimą, 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Teismas nustatė, kad ieškovas 2009 m. rugsėjo 1 d. įspėjimu nustatė atsakovui terminą iki 2009 m. spalio 1 d. sumokėti skolą, tačiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi praėjus daugiau kaip 30 dienų nuo pranešimo atsakovui išsiuntimo dienos, todėl ieškovas nepažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų. Teismas nurodė, kad pagal atsakovo 2010 m. kovo 31 d. balanso duomenis atsakovo turtas sudarė 1 265 625 Lt, iš kurio ilgalaikis turtas – 675 840 Lt, trumpalaikis turtas – 589 785 Lt. Trumpalaikį turtą sudarė 421 351 Lt atsargos, kurių sudėties atsakovas neįrodė, ir 120 736 Lt debitoriniai įsiskolinimai, reiškiantys tik turtinių teisių turėjimą, bet negarantuojantys įmonės mokumo. Teismas pažymėjo, kad atsargos ir debitoriniai įsiskolinimai sudaro net 43 proc. atsakovo turto. Atsakovo kasoje yra tik 11 974 Lt, o 2010 m. atsakovas patyrė 28 422 Lt nuostolių. Atsakovo materialus turtas sudaro 667 720 Lt, kurį faktiškai sudaro įkeisti pastatai ir statiniai (498 000 Lt). Teismas pažymėjo, kad pagal 2010 m. kovo 31 d. ataskaitą pastatų ir statinių priverstinio pardavimo vertė būtų tik 349 000 Lt. Atsakovas nuosavybės teise valdo 7 automobilius 2 734 – 13 179 Lt vertės ir pagal lizingo sutartis naudoja 3 automobilius bendros 134 805,72 Lt vertės. Šie automobiliai yra areštuoti. Per laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. atsakovo trumpalaikio turto vertė sumažėjo beveik 200 000 Lt, o ilgalaikio turto vertė – 314 116 Lt, padėjėjo nuostoliai nuo 284 205 iki 577 310 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo skola kreditoriams pagal atsakovo pateiktą kreditorių sąrašą sudarė 625 075,49 Lt, tačiau faktiškai skola kreditoriams bankroto bylos iškėlimo dieną sudarė 644 629,38 Lt. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, teismas padarė išvadą, kad atsakovo pradelstos skolos viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Stogava ir Ko“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo UAB „Glastika“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas bankroto bylos iškėlimo klausimą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovui, nors atsakovas prieš posėdį buvo pateikęs prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, motyvuodamas tuo, kad atsakovo direktorius susirgo, o atsakovo darbuotojas (teisininkas), atstovavęs atsakovą ankstesniame teismo posėdyje, sulaikytas teisėsaugos institucijų. Teismas atsakovo nurodytas nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis nepagrįstai įvertino nesvarbiomis (CPK 246 str. 2 d.). Apie tai, kad atsakovo teisininkas yra sulaikytas, atsakovas sužinojo likus kelioms dienoms iki posėdžio. Per tokį trumpą laiką atsakovas negalėjo pasirūpinti kvalifikuota teisine pagalba, juolab, kad atsakovo vadovas sirgo. Liga ir teisėsaugos institucijų veiksmai laikytinos pakankamai svarbiomis priežastimis atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas turėjo atsižvelgti į šios konkrečios bylos specifiką, t. y. pakankamai sudėtingas ir painias faktines bylos aplinkybes, taip pat įvertinti, kad nemažai aplinkybių būtų paaiškėjusios tik apklausus atsakovo vardu turinčius teisę veikti asmenis. Atsakovo manymu, teismas pernelyg formaliai taikė CPK normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindus, todėl nepagrįstai netenkino prašymo atidėti teismo posėdį.
2. Dėl įmonės nemokumo. Teismas nevertino VĮ Registrų centras 2010 m. kovo 31 d. turto vertės nustatymo pažymoje nurodytos atsakovo nekilnojamojo turto rinkos vertės, tačiau atkreipė dėmesį į tame pačiame dokumente nurodytą šio turto priverstinio pardavimo vertę. Teismas nepagrįstai rėmėsi nuostata, kad atsakovo turimos turtinės teisės negali būti vertinamos kaip realus turtas. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neįrodė trumpalaikio turto – atsargų sudėties, nes atsakovas negali vaizdinėmis priemonėmis užfiksuoti visų savo turimų atsargų, kurios nėra sandėliuojamos tam tikroje vietoje. Pažymėtina, kad įmonės vadovas, pasirašydamas ir teikdamas teismui finansinės atskaitomybės dokumentus, žino, jog yra atsakingas už šiuose dokumentuose esančių duomenų tikrumą. Kol nėra pripažinta, kad minėtuose dokumentuose esantys duomenys yra suklastoti, netikslūs ir pan., tokie duomenys laikytini teisingais. Teismo nurodytos aplinkybės, kad nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. sumažėjo atsakovo turto vertė bei padidėjo patirti nuostoliai, jog atsakovo turas yra įkeistas ar/ar areštuotas, neturi teisinės reikmės vertinant atsakovo (ne)mokumą. Įmonės nemokumą apibrėžia vienintelis juridinis faktas, t. y. kai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ nenustato atsakovo pareigos įrodyti, kad į įmonės balansą įrašytas turtas privalo garantuoti įmonės mokumą. Todėl teismas nepagrįstai pareikalavo pateikti įrodymus, kad į balansą įrašytas atsakovo turtas, įkeistas turtas, neįvardintos sudėties atsargos bei debitoriniai įsiskolinimai gali garantuoti įmonės mokumą. Remiantis atsakovo tarpinių balansų už 2009 m. III ketvirtį ir 2010 m. I ketvirtį duomenimis, atsakovo pradelsti įsipareigojimai vos keliais tūkstančiais litų viršijo į jos balansą įrašyto turto vertę ir tai nesudaro pagrindo pripažinti atsakovą nemokia įmone. Teismo konstatuotas bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas – atsakovo nemokumas – nėra paremtas kruopščia atsakovo ūkinės finansinės veiklos analize ir objektyviu vertinimu. Atsakovas turėjo laikinų finansinių sunkumų, tačiau nėra nutraukęs ūkinės komercinės veiklos, priešingai, intensyviai plėtoja savo veiklą ir grąžina skolas. Atsakovas nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. kovo 31 d. yra padengęs 254 877,55 Lt skolų. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. vasario 10 d. ir 2009 m. lapkričio 30 d. atsakovas sudarė susitarimus dėl kredito linijos sutarčių sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriais „Swedbank“, AB sutiko pratęsti atsakovui suteikto kredito grąžinimo terminą. Pagal teismų praktiką teismas privalo atsižvelgti į įmonės finansinės būklės pasikeitimus per laikotarpį nuo ieškinio gavimo iki bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-708/2010). 2010 m. balandžio 22 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina, kad atsakovas susitarė su savo didžiausiu kreditoriumi UAB „Rehau“ dėl dalies skolos mokėjimo atidėjimo, tokiu būdu atsakovo pradelstas įsiskolinimas šiam kreditoriui sumažėjo nuo 154 888,90 Lt iki 132 791,56 Lt. Todėl šiuo metu atsakovo pradelsti įsipareigojimai (602 978,15 Lt atsakovo finansinės apskaitos duomenimis ir 622 532 Lt teismo nustatytais duomenimis) neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės (1 265 625 Lt). Atsižvelgiant į šias naujas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsakovą laikyti nemokia įmone, todėl jam negali būti iškelta bankroto byla.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Glastika“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir atsisakyti priimti prie atsakovo atskirojo skundo pridėtus dokumentus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovo neatvykimas dėl ligos nėra laikoma svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi (CPK 246 str. 2 d.). Iš atsakovo pateikto nedarbingumo pažymėjimo matyti, kad atsakovo vadovas susirgo likus trims dienoms iki teismo posėdžio. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovo vadovo liga būtų susijusi su galimybės judėti ir kalbėti apribojimu, atvirkščiai, paties atsakovo vadovo veiksmai (prašymo teismui parengimas ir pateikimas) paneigia minėtų apribojimų egzistavimą ir įrodo, kad jis turėjo galimybę įgalioti kitą atsakovo darbuotoją atstovauti atsakovą teismo posėdyje. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę dėl atsakovo teisininko sulaikymo. Be to, ši civilinė byla nagrinėjama 7 mėnesius, todėl atsakovas turėjo galimybę ir pareigą pateikti visus dokumentus bei paaiškinimus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios.
2. Dėl įmonės nemokumo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką teismas, kiekvienu atveju spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai negu atskirajame skunde akcentuoja atsakovas, negali apsiriboti tik aritmetiniu atsakovo balanse nurodytų pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykio nustatymu. Teismas privalo nustatyti realią atsakovo turtinę padėtį, t. y. nustatyti, ar atsakovo balanse nurodytos pradelstų įsipareigojimų sumos bei turto vertė atitinka tikrovę. Šiam tikslui pasiekti teismas įpareigoja atsakovą pateikti įrodymus, kurie pagrįstų minėtus atsakovo balanso duomenis. Pirmosios instancijos teismas du kartus buvo įpareigojęs atsakovą pateikti įrodymus dėl ilgalaikio materialaus ir trumpalaikio turto vertės, taip pat įrodymus, pagrindžiančius atsakovo vykdomą komercinę ūkinę veiklą, atsakovo debitorių galimybes grąžinti skolas atsakovo naudai, darbų, kuriems atlikti atsakovas yra gavęs išankstinius apmokėjimus, atlikimą arba atlikimo terminų nepradelsimą. Atsakovas nepagrindė savo balanso duomenų atitikimo tikrovei, t. y. nepateikė minėtų įrodymų. Atsakovo pateiktoje 2010 m. kovo 31 d. nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto priverstinio pardavimo vertė yra 349 000 Lt, kuri laikytina realia turto verte. Be to, šis turtas yra įkeistas ir 5 kartus areštuotas. Atsakovas nepateikė įrodymų dėl ilgalaikio turto, t. y. įrangos, prietaisų, įrankių ir įrenginių vertės pagrindimui. Šio turto vertė pagal balanso duomenis sudaro 124 250 Lt (9,8 proc. viso atsakovo turimo turto). Atsakovas nepateikė įrodymų dėl atsargų sudėties ir vertės. Balanse nurodoma, kad atsargos sudaro 421 351 Lt (33,3 proc. viso atsakovo turimo turto). Atsakovo balanse nurodoma, kad atsakovo turtinės teisės, t. y. debitoriniai įsiskolinimai, sudaro 120 736 Lt (9,5 proc. viso atsakovo turimo turto). Tačiau 2010 m. kovo 10 d. teismui pateiktame debitorių sąraše nurodomi 25 debitoriai, o 2010 m. balandžio 7 d. pateiktame sąraše – tik vienas debitorius. Nei vienu, nei kitu atveju atsakovas nepateikė debitorių sąrašuose nurodytų asmenų galimybes grąžinti skolas atsakovui patvirtinančių dokumentų. Atsakovo balanse nurodyta, kad atsakovas yra gavęs 27 510 Lt išankstinių apmokėjimų, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad darbai, dėl kurių atsakovas yra gavęs išankstinius apmokėjimus, yra atlikti arba darbų atlikimo terminai nėra pradelsti. Todėl ši suma turi būti įtraukta į atsakovo pradelstus įsipareigojimus (ĮBĮ 2 d. 8 p.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepagrindė mažiausiai 52,6 proc. į 2010 m. kovo 31 d. balansą įrašyto turto vertės (666 377 Lt), šia suma mažintina į balansą įrašyto atsakovo turto vertė. Atėmus minėtą sumą iš į atsakovo balansą įrašyto turto vertės ir prie teismo nustatytos atsakovo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams sumos (644 629,38 Lt) pridėjus atsakovo neatliktų darbų, už kuriuos gauti avansiniai mokėjimai, sumą (27 510 Lt), akivaizdu, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija viso į atsakovo balansą įrašyto turto vertę. Atsako teiginiai, kad jis vykdo komercinę ūkinę veiklą yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais. Atsakovo su atskiruoju skundu pateikti dokumentai yra neaktualūs, t. y. aprašantys 2009 m. ir senesnius įvykius, netikslūs ir neatitinkantys tikrovės. Kreditorių sąraše nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui yra 74 448,63 Lt, nors iš tikrųjų yra 81 816,33 Lt. Be to, kreditorių sąraše nurodoma, kad atsakovo įsiskolinimas kreditoriams 2010 m. kovo 31 d. sudaro 479 983,58, nors 2010 m. balandžio 7 d. teismui pateiktame kreditorių sąraše atsakovas pripažįsta, kad pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai yra 625 075,49 Lt. Šiuos dokumentus atsakovas galėjo pateikti teismui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl pagal CPK 314 straipsnį, minėti dokumentai negali būti laikomi įrodymais nagrinėjamoje byloje, todėl juos atsisakytina priimti. Atsakovo teiginius dėl vykdomos komercinės ūkinės veikos ir gebėjimo atkurti mokumą paneigia pirmosios instancijos teismo konstatuoti faktai, kad atsakovo nuostoliai nuolat didėja, taip didėja ir atsakovo skolos. Pabrėžtina, kad atsakovas per 2010 m. privalės grąžinti kreditoriams beveik 1,4 mln. Lt sumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovo atstovams. Apelianto teigimu, atsakovo direktorius prieš posėdį susirgo, o atsakovo darbuotojas – teisininkas, kuris dalyvavo ankstesniame teismo posėdyje, buvo sulaikytas teisėsaugos institucijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas yra privatusis juridinis asmuo, kuris turi geresnes galimybes už fizinį asmenį pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje. Jeigu įmonės vadovas negali dalyvauti posėdyje, jis gali įgalioti įmonėje dirbantį teisininką, kitą darbuotoją atstovauti įmonės interesus pirmosios instancijos teisme arba sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ar advokato padėjėju. Nepasirūpinęs tinkamu atstovavimu, asmuo negali tikėtis teigiamų teisinių padarinių savo atžvilgiu. Tuo pačiu pastebėtina, kad liga paprastai nėra priežastis atidėti bylos nagrinėjimą, juo labiau bankroto bylos, kuriai įstatyme nustatyti trumpi išnagrinėjimo terminai (CPK 156 str.). Be to, nei pirmosios instancijos teismui, nei Apeliaciniam teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys apelianto nurodomą aplinkybę dėl jo atstovo teisininko sulaikymo teisėsaugos institucijų. Todėl teismas pagrįstai klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjo iš esmės atsakovo atstovui neatvykus į teismo posėdį.
Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.
Pagal teismų praktiką teismas (įskaitant apeliacinės instancijos teismą) privalo atsižvelgti į įmonės finansinės būklės pasikeitimus per laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo gavimo iki bankroto bylos iškėlimo (iškėlimo pagrįstumo patvirtinimo). Tai paaiškintina turtinių santykių tarp atsakovo ir kontrahentų dinamika, kuri savo ruožtu lemia, kad atsisakius iškelti bankroto bylą naujas to paties kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo nesudarys bylų tapatumo. Kitaip tariant, atsakovui bet kada galima inicijuoti naują civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-708/2010). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija buvo įpareigojusį atsakovą pateikti aktualius duomenis apie atsakovo pradelstus įsipareigojimus kreditoriams ir vykdomą veiklą.
Pagal atsakovo teismui pateiktą kreditorių sąrašą 2010 m. liepos 31 d. atsakovo pradelsti įsipareigojimai, lyginant su į bylą 2010 m. balandžio 7 d. pateiktu kreditorių sąrašu (t. 2, b. l. 36-38), sumažėjo ir 2010 m. liepos 31 d. sudarė 606 637,75 Lt. Tai įrodo, kad atsakovas ieško galimybių atsiskaityti su kai kuriais kreditoriais, iš esmės su tais, iš kurių šiuo metu perka prekes (t. y. UAB „Reimpex Kaunas“, UAB „Bodesa, UAB „Rehau“). Tačiau pradelstas įsiskolinimas darbuotojams per minėtą laikotarpį išaugo nuo 36 889 Lt iki 59 500 Lt, taip pat nežymiai padidėjo skolos Sodros ir valstybės biudžetams.
Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, negalima apsiriboti tik aritmetiniu atsakovo balanse nurodytų pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykio nustatymu – teismas privalo nustatyti realią įmonės turtinę padėtį, t. y. nustatyti, ar atsakovo balanse nurodytos įmonės pradelstų įsipareigojimų sumos bei turto vertė atitinka tikrovę. Šiam tikslui teismas įpareigoja atsakovą pateikti įrodymus, kurie pagrįstų atsakovo balanso duomenis. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atsakovui iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, atkreipė dėmesį į atsakovo balanse nurodytas didelės apimties atsargas, kurių atsakovas nepagrindė dokumentais. Atsakovo 2010 m. kovo 31 d. balanso duomenimis, atsargos sudarė 421 351 Lt (t. 2, b. l. 33). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytų atsargų vertė sudaro net 33,3 proc. viso atsakovo balanse nurodyto viso turto vertės. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų dėl balanse nurodomų atsargų sudėties bei vertės, todėl šis turtas negali būti vertinamas kaip realus įmonės turtas.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovo balanse nurodytas debitorinis įsiskolinimas (120 736 Lt) taip pat negali būti vertinamas kaip realus įmonės turtas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad atsakovo 2010 m. kovo 10 d. teismui pateiktoje skolų suvestinėje nurodomi mažiausiai 25 skolininkai (visi skolininkai suvestinėje nenurodyti). Pagal šią suvestinę atsakovo debitorinis įsiskolinimas sudarė 129 750 Lt. Tačiau atsakovo 2010 m. balandžio 7 d. teismui pateiktoje skolų suvestinėje nurodomas jau tik vienas skolininkas su 120 736 Lt skola. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių šį debitorinį įsiskolinimą. Aplinkybė, kad per vieną mėnesį iš mažiausiai 25 atsakovo skolininkų liko tik vienas su beveik tokiu pat skolos dydžiu, leidžia pagrįstai abejoti šios įmonės turto (debitorinio įsiskolinimo) realumu.
Įvertinus aplinkybę, kad atsargų ir debitorinio įsiskolinimo, dėl kurių atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių šio turto realumą, vertė sudaro net 42,8 proc. viso atsakovo balanse nurodyto turto vertės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo kreditorių sąraše nurodyti pradelsti įsipareigojimai (606 637,75 Lt) viršija pusę jo turto vertės, t. y. atsakovas atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytus nemokumo kriterijus. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis bei susiklosčiusia teismų praktika, pagrįstai atsakovui iškėlė bankroto bylą.
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų apie atsakovo šiuo metu vykdomą veiklą nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo vykdoma veikla galėtų atstatyti įmonės mokumą ir galimybę efektyviai padengti pradelstus įsipareigojimus. Per laikotarpį nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo (2010 m. spalio 19 d.) iki 2010 m. liepos 31 d. atsakovo pradelsti įsipareigojimai sumažėjo nežymiai, tačiau padidėjo nuostoliai, auga skolos darbuotojams, Sodros ir valstybės biudžetams. Sprendžiant iš atsakovo nurodomų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jo vykdoma veikla neišsprendžia susidariusio įsiskolinimo padengimo klausimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimui svarbias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo iškelti bankroto bylą. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.