- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- 2YT-148-831/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- S. Š.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant pareiškėjui V. Š., pareiškėjo atstovui advokatui A. S., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui S. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo pareiškimą suinteresuotam asmeniui, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini)., Vilkaviškio r. sav., priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos, P. Š., a.k (duomenys neskelbtini) mirties 1998-09-06, pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.
Šio fakto nustatymas turės pareiškėjui juridinę reikšmę, kadangi jis siekia gauti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ir juridiškai įregistruoti palikimo priėmimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė bei teismo posėdžio metu jis ir jo atstovas papildomai paaiškino, kad 1998 m. rugsėjo 9 d. mirė pareiškėjo motina P. Š.. Pareiškėjas yra įstatyminis įpėdinis po savo motinos P. Š. mirties. Po P. Š. mirties liko palikimas, kurį sudaro (duomenys neskelbtini) užregistruotas gyvenamasis namas /1A1 m/, su ūkiniais pastatais, kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Šių pastatų teisinė registracija neatlikta. Todėl nustačius šį palikimo priėmimo faktą pareiškėjas galės įregistruoti šį turtą savo vardu. Taip pat liko namų apyvokos daiktai, indai, drabužiai ir kitas turtas. Pareiškėjas nori gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios P. Š. turtą, tačiau negali notarui pateikti įrodymų, kad palikimą po jos mirties priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti turtą. Pas notarą per įstatymo numatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ir tokiu būdu praleido įstatyme numatytą terminą palikimui priimti. Esant tokioms aplinkybėms faktą, kad palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti mirusiosios turtą, gali įrodyti tik teisme, todėl tokio fakto nustatymas turės juridinę reikšmę. Dokumentų, patvirtinančių faktą, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti turtą nėra ir jų gauti pareiškėjas negali. Faktą, kad pareiškėjas įgijo palikimą jį pradėdamas faktiškai valdyti, patvirtina tokios aplinkybės – mirus motinai pareiškėjas ir toliau liko gyventi tame pačiame name, kuriame gyveno kartu su motina, iki jos mirties. Mokėjo įvairius mokesčius. Po jos mirties naudojosi jai priklausančiais įvairiais namų apyvokos daiktais, buitine technika, drabužiais, kurie priklausė jo motinai P. Š.. Visais šiais daiktais jis naudojosi kaip savais - taip savo aktyviais veiksmais įgyvendino paveldėjimo teisę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. Š. atsiliepimų teismui nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo, apie paskirtą teismo posėdį jam pranešta tinkamai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodytas palikimo atsiradimo bei jo faktinio priėmimo aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir apklausta liudytojai: R. B. ir R. M..
Pareiškėjo teismo posėdyje paaiškintos bei liudytojų parodymais patvirtintos bylos aplinkybės yra grindžiamos ir rašytiniais įrodymais: mirties liudijimų kopijomis (b.l. 6, 7), gimimo liudijimo kopijomis (b.l. 8, 9), notaro liudijimais (b.l. 10, 11), pažyma apie pastatus ir jų priklausomybę (b.l. 12).
Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad įpėdiniai, šiuo atveju pareiškėjas V. Š., laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. To paties kodekso 5.51 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t.y. jį valdo, naudoja, prižiūri ir kt.
Kadangi teismo posėdyje nustatyta, jog V. Š. atliko CK 5.50 str. 1 d. ir 5.51 str. 1 d. numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus, teismas sprendžia, remdamasis nustatytomis teismo posėdyje aplinkybėmis, jog jis motinos P. Š. palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir pareiškėjas negali jų gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas visiškai ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CPK 444, 445 ir 448 str.str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 8 p. už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas keturiasdešimt vieno euro žyminis mokestis.
Kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 4 d. mokėjimo kvito už pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pareiškėjas sumokėjo 44 € žyminį mokestį, t.y. 3 €, daugiau, negu numato įstatymas. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d., permokėta žyminio mokesčio dalis grąžintina žyminį mokestį sumokėjusiam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 str.str., teismas
nusprendė:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 1998 m. rugsėjo 8 d., mirties, palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatomas nuosavybės teisės paveldėjimo tikslu.
G. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) permokėtą žyminio mokesčio dalį – 3 €, (tris eurus) (2015 m. gruodžio 4 d. mokėjimo kvitas).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.