- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-08
- Bylos Nr.
- A-39-179-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Stasys Gudynas (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Selvaag Lietuva“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Kategorijos
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Laimučio Alechnavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Selvaag Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Selvaag Lietuva“ dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2006 m. rugpjūčio 17 d. išdavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Selvaag Lietuva“ statybos leidimą Nr. 999/05-1505 rekonstruoti prekybos patalpas (unikalusis Nr. 1097-0005-2017:0003), esančias Architektų g. 214, Vilniuje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti UAB „Selvaag Lietuva“ išduotą statybos leidimą Nr. 999/05-1505. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2006 m. gruodžio 28 d. sudarė su Vilniaus miesto savivaldybės taryba pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo boilerinės pastatą (unikalusis Nr. 1097-8024-9018), esantį Architektų g. 216, Vilniuje. Šiam pastatui yra priskirta dalis (120 kv. m.) bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo (2501 kv. m.; kadastro Nr. 0101/0038:48, unikalus Nr. 0101-0038-0048), esančio Architektų g. 214, Vilniuje. Tame pačiame bendro naudojimo žemės sklype yra pastatas, kuris priklauso UAB „Selvaag Lietuva“. Pareiškėjas, pradėjęs domėtis, ar yra galimybė atlikti įsigyto pastato rekonstrukciją (praplėsti pastato plotą), sužinojo, kad UAB „Selvaag Lietuva“ yra išduotas statybos leidimas, kuriuo šiai bendrovei leista rekonstruoti jai priklausantį pastatą iki tokio dydžio, jog tame pačiame žemės sklype esančių pastatų išplėtimas yra negalimas, t. y. sklypo užstatymo intensyvumas jau yra išnaudotas. Pareiškėjo nuomone, šis statybos leidimas išduotas pažeidžiant aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. Nr. 218 įsakymu patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2002. Šio reglamento 15.2 punkte numatyta, kad statytojas prieš gaudamas statybos leidimą turi pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Žemės sklypo savininkė yra valstybė, todėl pagal Žemės įstatymo 7 straipsnį – valstybinės žemės valdytojas yra apskrities viršininkas. Tačiau, nei apskrities viršininkas, nei savivaldybės administracija, kuri statybos leidimo išdavimo metu buvo žemės sklypo dalies, priskirtos pareiškėjo įsigytam pastatui, naudotoja, nedavė jokio sutikimo dėl minėto statybos leidimo išdavimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė atmesti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad UAB „Selvaag Lietuva“ pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 15 straipsnio reikalavimus pateikė visus reikalingus dokumentus. Žemės sklypas, esantis Architektų g. 214, Vilniuje (plotas – 0,2501 ha, unikalus Nr. 0101-0038-0048), priklauso valstybei. Iki 2006 m. rugpjūčio 11 d. visą žemės sklypą patikėjimo teise valdė Vilniaus apskrities viršininko administracija (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. 1/37814). Be to, iki 2006 m. rugpjūčio 11 d. joks kitas subjektas neturėjo daiktinių teisių į likusią 0,012 ha žemės sklypo dalį. Todėl UAB „Selvaag Lietuva“ turėjo pateikti tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimą dėl pastato, kurio unikalus Nr. 1097-0005-2017:0003, rekonstrukcijos. Toks sutikimas buvo duotas 2005 m. rugpjūčio 4 d. (Vilniaus apskrities viršininko administracijos leidimas Nr. (38)-22-2764-/3.31/ rekonstruoti pastatą, kurio unikalusis Nr. 1097-0005-2017:0003). Atsakovo nuomone, statybos leidimas buvo išduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Selvaag Lietuva“ prašė atmesti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad nors pareiškėjas ir sudarė su Vilniaus miesto savivaldybe pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau savininko teisių į boilerinę, esančią Architektų g. 216, Vilniuje, iki šiol įstatymo nustatyta tvarka neįgijo. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad parduota boilerinė nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto tarybai, o ne pareiškėjui. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ne kiekviena sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis pirkėjui sukuria nuosavybės teisę į sutartimi įgyjamą daiktą. Nuosavybės teisė pereina pirkėjui daiktą perdavus, jei sutartis arba įstatymas nenustato ko kita (Civilinio kodekso 4.49 str., 6.398 str.). Be to, sandorio, kuriam reikalinga teisinė registracija, neįregistravus, negalima jo buvimo fakto panaudoti prieš trečiuosius asmenis (Civilinio kodekso 1.75 str. 2d.). Pareiškėjas taip pat nėra žemės, esančios po boilerine, nuomininkas (naudotojas). Jokių žemės sklypo, esančio Architektų g. 214, Vilniuje (unikalus Nr. 0101-0038-0048), bendraturčių nebuvo ir nėra, kadangi šis žemės sklypas priklauso vieninteliam savininkui – valstybei ir jį patikėjimo teise valdo Vilniaus apskrities viršininko administracija. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005 m. rugpjūčio 4 d. (raštas Nr.(38)-22-2764-(3.31)) leido atlikti prekybos patalpų rekonstrukciją bei įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino 2006 m. rugpjūčio 17 d. statybos leidimą Nr. 999/05-1505 ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti UAB „Selvaag Lietuva“ 2006 m. birželio 24 d. prašymą išduoti statybos leidimą. Teismas sprendime nurodė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsniu ir aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 (toliau – Reglamentas) 15.2. punktu, išduodant statybos leidimą, statytojas privalo pateikti atsakovui žemės sklypo savininko, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimus. Todėl nagrinėjamu atveju statytojas UAB „Selvaag Lietuva“, pateikdama prašymą statybos leidimui gauti, turėjo pateikti žemės savininko Vilniaus apskrities viršininko ir boilerinės savininko Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sutikimus. Tačiau tokių sutikimų UAB „Selvaag Lietuva“ nepateikė (b.l. 72). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. rugpjūčio 4 d. raštas Nr. (31)-R2-2764-(3.31) negali būti laikomas sutikimu, nes jis yra sąlyginis – šiuo raštu Vilniaus apskrities viršininko administracija informavo UAB „Selvaag Lietuva“, kad neprieštaraus rekonstrukcijai, jei bus gautas ir pateiktas žemės sklypo bendraturčių ir naudotojų sutikimas (b.l. 28). Atsakovo atstovės paaiškinimas, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimą, davė ir bendraturčio sutikimą, yra nepagrįstas, kadangi pagal savivaldą reguliuojančias teisės aktų normas, savivaldybės turtą valdo savivaldybės taryba, o ne savivaldybės padalinys. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolo išvadoje nurodyta, jog statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus (b.l. 69-70), nors šiame žemės sklype detalusis planavimas nebuvo atliktas ir UAB „Selvaag Lietuva“ sklypo plano nebuvo pateikusi. UAB „Selvaag Lietuva“, siekdama gauti valdomų patalpų perplanavimo sąlygas, sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančius duomenis – nurodė, kad sklype esanti boilerinė yra neveikianti, ir nuslėpė, kad ji nėra boilerinės savininkė (Techninis projektas, b.l. 21, 48). Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – Centras) projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokole nurodė, kad prekybos patalpų įrengimo vietoj administracinių patalpų Medeinos g. 39 techninio projekto architektūrinė dalis neprieštarauja visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimams (Techninis projektas, b.l. 47), t. y. Centras darė ekspertizę apie prekybos patalpas Architektų g. 214, Vilniuje, o išvadą davė apie prekybos patalpas Medeinos g. 39. Todėl teismas padarė išvadą, kad statybos leidimas UAB „Selvaag Lietuva“ buvo išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio ir Reglamento 15.2 bei 16 punktų reikalavimus.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad kreipdamasis į teismą, asmuo turi nurodyti, kaip skundžiamas aktas ar veiksmas pažeidžia jo teises ar interesus. Nagrinėjamu atveju ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas 2006 m. rugpjūčio 17 d., o pareiškėjas boilerinės pastatą įsigijo tik 2006 m. gruodžio 28 d. tai yra praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po statybos leidimo išdavimo. Pareiškėjas, įsigydamas boilerinės pastatą, turėjo objektyvių galimybių žinoti apie minėto statybos leidimo egzistavimą, o tam tikrų aplinkybių egzistavimas prieš įgyjant atitinkamas teises negali būti vertinamas kaip tų įgytų teisių pažeidimas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl boilerinės pastato rekonstrukcijos ar atliko kitus veiksmus, reikalingus norint atlikti šio pastato rekonstrukciją. Pareiškėjas taip pat neįrodė, kad yra išnaudotas visas sklypo, esančio Architektų g. 214, Vilniuje, užstatymo intensyvumas. Teismas sprendime nepasisakė, ar pareiškėjas turi jo nurodytas teises ir kaip šios teisės buvo pažeistos. Atsakovas taip pat nurodo, kad UAB „Selvaag Lietuva“ pateikė visus reikiamus dokumentus, numatytus Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje ir Reglamento 15 punkte. Žemės sklypas, esantis Architektų g. 214, Vilniuje (plotas – 0,2501 ha, unikalus Nr. 0101-0038-0048), priklauso valstybei. Iki 2006 m. rugpjūčio 11 d. visą žemės sklypą patikėjimo teise valdė Vilniaus apskrities viršininko administracija (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. 1/37814). Iki 2006 m. rugpjūčio 11 d. joks kitas subjektas neturėjo daiktinių teisių į likusią 0,012 ha žemės sklypo dalį. Todėl UAB „Selvaag Lietuva“ turėjo pateikti tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimą. Toks sutikimas buvo duotas 2005 m. rugpjūčio 4 d. (Vilniaus apskrities viršininko administracijos leidimas Nr. (38)-22-2764-/3.31/ rekonstruoti pastatą, kurio unikalusis Nr. 1097-0005-2017:0003). Šis Vilniaus apskrities viršininko administracijos duotas sutikimas yra standartinis ir laikytinas tinkamu. Kilus abejonių dėl minėto sutikimo tinkamumo, teismas privalėjo įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kuri galėtų duoti paaiškinimus dėl 2006 m. rugpjūčio 4 d. rašto. Atsakovas taip pat nurodo, kad teisės aktai, reglamentuojantys statybos leidimų išdavimo tvarką, nenumato, kad kreipiantis dėl statybos leidimo išdavimo reikia pateikti ir statinių, esančių tame pačiame žemės sklype, savininkų sutikimus dėl rekonstrukcijos bei apskrities viršininko įsakymu patvirtintą žemės sklypo planą arba detalųjį planą. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Selvaag Lietuva“ turėjo pateikti ir boilerinės savininko sutikimą bei žemės sklypo planą. Atsakovo nuomone, ta aplinkybė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras savo 2006 m. liepos 21 d. projektavimo dokumentų Higieninės ekspertizės protokole Nr. 12-1612 padarė techninę rašybos klaidą ir vietoj adreso Architektų g. 214 įrašė adresą Medeinos g. 39, taip pat negali būti pakankamas pagrindas panaikinti 2006 m. rugpjūčio 16 d. statybos leidimą, kadangi iš minėto protokolo matyti, jog buvo analizuojamos ir išvada buvo teikiama būtent apie patalpas, esančias Architektų g. 214, Vilniuje.
Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Selvaag Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis yra vienintelis statinio, esančio Architektų g. 214, Vilniuje, savininkas. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad visas žemės sklypas priklauso valstybei. Šį sklypą patikėjimo teise valdo Vilniaus apskrities viršininko administracija. Žemės sklypo plotas yra 0,2501 ha, iš jų -0,2381 ha nuo 2000 m. rugpjūčio 2 d. priskirta ir išnuomota UAB „Selvaag Lietuva“. Paduodant prašymą dėl statybos leidimo išdavimo, jokių duomenų apie kitus sklypo savininkus, bendraturčius ar naudotojus Nekilnojamojo turto registro išrašuose nebuvo. Savivaldybei priklausė tik pastatas – boilerinė, kuri yra savarankiškas turtinis vienetas, esantis kitu adresu – Architektų g. 216, Vilniuje. Todėl, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pateikti savivaldybės sutikimą nebūtina. Vadovaujantis Reglamento nuostatomis, nagrinėjamu atveju reikėjo pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimą. Toks sutikimas buvo gautas ir pateiktas atsakovui (b.l. 28). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šis sutikimas yra netinkamas. Tai, jog Apskrities administracijos sutikimas yra sąlyginis, nereiškia, kad jis yra preliminarus, dalinis ar negaliojantis. Šiuo sutikimu išreiškiama valia pritarti patalpų rekonstrukcijai, papildomai statytojui nurodant gauti kitus reikiamus ir įstatymuose numatytus sutikimus. Tokia sąlyga yra įprasta, kadangi nuo to momento, kai kreipiamasi į Apskrities viršininko administraciją dėl leidimo rekonstrukcijai gavimo iki prašymo išduoti statybos leidimą savivaldybės administracijai pateikimo gali praeiti laiko tarpas, per kurį gali atsirasti tiek naujas žemės sklypo bendraturtis, tiek statinio bendraturtis. Kadangi be Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Selvaag Lietuva“ kitokių žemės sklypo Architektų g. 214, Vilniuje, naudotojų nebuvo, laikytina, kad minėtas sutikimas yra tinkamas. Tai, kad 2006 m. birželio 24 d. prašyme išduoti statybos leidimą pridedamų dokumentų sąraše (b.l. 72) nepažymėtas 2 punktas („Žemės sklypo ir statinių bendraturčių sutikimai“), vertintina kaip neesminis apsirikimas, nes anksčiau nurodytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimas buvo pateiktas. Statybos leidimo išdavimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad statytojas privalo pateikti žemės sklypo planą. Teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad UAB „Selvaag Lietuva“ sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Sklype esanti boilerinė yra neveikianti. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę. Be to, boilerinės veikimas ar neveikimas neturi reikšmės išduodant statybos leidimą. Jokių dokumentų, leidžiančių manyti, kad UAB „Selvaag Lietuva“ priklauso boilerinė, bendrovė atsakovui neteikė. Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokole nurodytas adresas Medeinos g. 39, Vilnius, yra tik rašymo apsirikimas. Tai patvirtina prie apeliacinio skundo pridedamas protokolo originalas, kuriame ši klaida yra ištaisyta. Teismas nevertino, kaip statybos leidimas pažeidžia pareiškėjo subjektines teises. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismo priimtas sprendimas negalės būti įgyvendintas, nes patalpų rekonstrukcija jau yra baigta (šią aplinkybę patvirtina prie apeliacinio skundo pridedami Pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir VĮ „Registrų centras“ išrašai). Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, statybos leidimas jam buvo išduotas teisėtai ir pagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Selvaag Lietuva“ apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad su trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniu skundu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad statytojas, norintis gauti statybos leidimą, savivaldybės administracijos direktoriui turi pateikti nustatytos formos prašymą, dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose bei kitus šiame Įstatyme numatytus dokumentus. Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad statytojas turi pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise.
Pareiškėjas ginčija trečiajam suinteresuotajam asmeniui 2006 m. rugpjūčio 17 d. išduotą statybos leidimą prekybos patalpų, esančių Architektų g. Nr. 214, Vilniuje, rekonstrukcijai. Savo reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, kad tame pačiame žemės sklype jam nuosavybės teise priklauso boilerinė ir šiam pastatui yra priskirta 120 kv. m. ploto bendrojo žemės sklypo dalis. Todėl, pareiškėjo manymu, išduodant ginčijamą statybos leidimą turėjo būti gautas ir pareiškėjos sutikimas.
Pirmosios instancijos administracinis teismas iš esmės sutiko su pareiškėjo argumentais, panaikino ginčijamą statybos leidimą ir įpareigojo atsakovą trečiojo suinteresuotojo asmens prašymą išnagrinėti iš naujo. Tačiau pirmosios instancijos administracinio teismo sprendime išdėstyti argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja ginčo teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms.
Išduodant ginčijamą 2006 m. rugpjūčio 17 d. statybos leidimą pareiškėjas nebuvo nei jo nurodytos boilerinės savininkas, nei žemės sklypo, kuriame išduotas statybos leidimas vykdyti pastato rekonstrukcijos darbus, bendraturtis. Pareiškėjas boilerinę įsigijo 2006 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Šioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad boilerinei yra priskirta 120 kv. m. ploto valstybinio žemės sklypo dalis, esanti 2501 kv. m. ploto bendro naudojimo žemės sklype, esančiame Architektų g. Nr. 214, Vilniuje. Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu 2501 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis Architektų g. Nr. 214, buvo valstybės nuosavybė. Žemės įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis yra apskrities viršininkas. Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. rugpjūčio 4 d. davė sutikimą trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vykdyti prekybos patalpų rekonstrukciją bei įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, atliekant kietų dangų atnaujinimą, valstybinės žemės sklype Architektų g. 214, Vilniuje, gavus statinių bendraturčių ir žemės sklypo naudotojų sutikimus (b. l. 28). Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu kitų žemės sklypo bendraturčių ar naudotojų nebuvo. Todėl ginčijamam statybos leidimui išduoti pakako Vilniaus apskrities viršininko sutikimo. Išduodant statybos leidimą pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, nes jis nebuvo nei žemės sklypo bendraturtis, nei naudotojas, taip pat jam nepriklausė ir pastatai šiame žemės sklype. Pažymėtina, kad statybos leidimas išduotas patalpų rekonstrukcijai ant esamų pamatų, paliekant esamas sienas, perdangas ir stogą.
Dėl to, kas pasakyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad išduodant ginčijamą statybos leidimą buvo laikytasi Statybos įstatymo 20 ir 23 straipsnių bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 15.2 ir 16 punktų reikalavimų, o pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens apeliaciniai skundai tenkintini. Pirmosios instancijos adminstracinio teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „SELVAAG Lietuva“ apeliacinius skundus patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.