Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens O. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį O. K. išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė prašyme išdėstytas aplinkybes, patvirtino Gydytojų konsiliumo išvadą priverstiniam hospitalizavimui.

4. Suinteresuotas asmuo O. K. teismo posėdžio metu sunkiai koncentravosi, nenuosekliai pasakojo savo gyvenimo aplinkybes, į užduodamus klausimus atsakinėjo nenuosekliai, teikė nesusijusius atsakymus su užduodamais klausimais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) tenkino pareiškėjos VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro prašymą ir leido suinteresuotą asmenį O. K. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre 30 dienų, terminą skaičiuojant nuo jos hospitalizavimo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 27 d. Teismas nurodė, kad O. K. dėl psichikos sveikatos būsenos socialiai pavojinga (pirmiausia sau), nėra savikritiška savo būsenai, todėl yra reali grėsmė, kad ji savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos pirmiausiai savo sveikatai, ir/ar gyvybei.

18. Apeliantė O. K. su skundžiama teismo nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde nurodoma, kad suinteresuotas nėra pavojingas nei sau, nei aplinkiniams, supranta bei valdo savo veiksmus, todėl suinteresuotam asmeniui nereikia pagalbos. Pažymėjo, kad teismas taikydamas priverstinį asmens hospitalizavimą nepagrįstai suvaržė O. K. teises. Nurodė, kad byloje duomenų, patvirtinančių, jog suinteresuotas asmuo dėl ligos gali padaryti žalą sau ar aplinkiniams, nėra. Skundžiamoje nutartyje išvardintos medicininės aplinkybės nesudaro reikiamo teisinio pagrindo O. K. taikyti priverstinę hospitalizaciją. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirajame skunde nurodytais argumentais.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.26 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos ir gydymo, tačiau ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Motyvuotą sprendimą dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens hospitalizacijos ir gydymo jo globėjo sutikimu ilgiau kaip 3 darbo dienas priima šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys. Jeigu šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad reikia hospitalizuoti ir gydyti neveiksnų atitinkamoje srityje asmenį jo globėjo sutikimu ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje hospitalizuojamas ir gydomas neveiksnus atitinkamoje srityje asmuo jo globėjo sutikimu privalo per šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą kreiptis į teismą dėl neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens jo globėjo sutikimu hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo (Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Neveiksnaus asmens priverstinė hospitalizacija ir (ar) priverstinis gydymas po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Remiantis Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl neveiksnaus asmens jo globėjo sutikimu priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio neveiksnaus paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.

20. Iš byloje pateiktos 2023 m. rugsėjo 28 d. gydytojų konsiliumo išvados nustatyta, kad pacientė psichikos liga serga jau daugelį metų, tris kartus gydyta RVPL (2009, 2011 ir 2013 m.) bei vieną kartą VmPSC (laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d.). Klinikoje pacientė ypač netvarkingos išvaizdos, nesipraususi, plaukai suvelti, drabužiai purvini, suplyšę, nuo pacientės sklinda šlapimo, nešvaros kvapas, aplink sukrauti maišai su kažkokiais daiktais, netvarkingi. Apžiūros metu sėdi, gausiai gestikuliuoja rankomis, po pažastimi pasikišusi segtuvą su įvairiais suglamžytais, nešvariais popieriais, juos rodo motyvuodama, kad ji esanti savarankiška ir atsakinga. Apžiūros metu įsitempusi, priešiška, kalba piktai, atėjus iškart ima reikalauti vyriausio gydytojo, skyriaus vedėjo, direktoriaus. Visapusiškai orientuota teisingai. Suvokimo sutrikimų nei patvirtina, nei paneigia. Mąstymas greito tempo, nenuoseklus, padrikas, kalba tai apie karjerą muzikoje, tai apie tai kaip yra persekiojama, nukrypsta prie geopolitinių temų (karas Ukrainoje), Lietuvos savivaldos ir prezidento rinkimų, temas keičia nemotyvuotai, staiga. Teigia, kad jau daug metų yra persekiojama, iš jos vagiami daiktai, buvo ir sumušta, šiuos dalykus organizuoja „banditai“, kurie pacientę pradėjo persekioti, kai gyveno nakvynės namuose. Persekiojimas susijęs su „ypatingu laikotarpiu“, kuris prasidėjo nuo karo Ukrainoje pradžios, nuo tada vyksta „machinacijos“, kuriose dalyvauja gal net LR prezidentas, įvairių valstybių saugumo tarnybos. Pasakoja praeityje buvusi iškili pedagogė, muzikė, svarsto, kad gal dėl to norima ją pažeminti. Kaltina ligoninės personalą orumo žeminimu. Nuotaika disforiška, emocijos blausios, monotoniškos. Suicidinių minčių ar ketinimų nei paneigia, nei patvirtina. Savo būklei visiškai nekritiška, teigia esanti „psichiškai sveika“. Gydytis nesutinka, nes save laiko sveika, mano, kad hospitalizacija tai persekiotojų organizuojamas „spektaklis“.

21. 2023 m. rugsėjo 28 d. gydytojų konsiliumas padarė išvadą, kad šiuo metu klinikoje pacientei stebimas paranoidinis sindromas su padriku, paralogišku, pagreitėjusiu mąstymu, elgesiui ir afektui įtakos turinčiais santykio, persekiojimo, nuostolio, ypatingos reikšmės kliedesiais. Šalia stebima dinamikoje progresuojanti negatyvi simptomatika - socialinis atsiribojimas ir dezadaptacija, siauri interesai, sutrikimai valios ir emocijų srityse. Stebimas sutrikęs realybės suvokimas, gebėjimas spręsti, galvoti, pasirūpinti savo fizine ir psichine sveikata. Pažymėjo, kad šiuo metu pacientė yra ūmios psichozės būsenoje, neadekvačiai vertina realybę ir savo veiksmais kelia didelį pavojų savo sveikatai ir gyvybei. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šia gydytojų konsiliumo išvada.

22. Kartu su prašymu dėl leidimo suinteresuotą asmenį priverstinai hospitalizuoti ir gydyti, pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pateiktas medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodoma, jog pacientei O. K. nustatyta diagnozė: Paranoidinė šizofrenija.

23. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog byloje nėra duomenų apie jos keliamą grėsmę sau ar aplinkiniams. Iš byloje pateiktų duomenų (2023 m. rugsėjo 28 d. gydytojų konsiliumo išvados ir medicinos dokumentų išrašo) nustatyta, kad pacientė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena gatvėje. Pacientei pasireiškia kliedesiai, ji nesiorientuoja erdvėje, pavojingai vaikšto gatvės važiuojamąją kelio dalimi, taip sukeldama avarines situacijas, pavojų savo ir aplinkinių gyvybėms. Pacientė miega tarp šiukšlių gatvėje, tinkamai nesimaitina, visiškai nesirūpina savo sveikatos priežiūra (sunkiai vaikšto, kojose matyti negyjančios žaizdos), asmenine higiena.

24. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-12937-592/2023, buvo tenkintas pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas dėl O. K. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje.

25. Remiantis aukščiau pateiktais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido priverstinai hospitalizuoti ir gydyti O. K. dėl jos būklės ir keliamos realios grėsmės savo sveikatai ir gyvybei. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.