- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- I-524-596/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04241-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- R. T., B. N., V. B., I. Š., B. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų R. T., B. N., V. B., I. Š., B. P. skundus atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. T. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 (t. 1, b. l. 7–10).
Pareiškėja B. P. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama priteisti iš atsakovių neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atitinkančią skirtumą tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris būtų apskaičiuotas ir išmokėtas taikant iki 2009-05-01 galiojusius pareiginės algos koeficientų ir priedų už valstybės tarnautojų kvalifikacines klases dydžius, už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 (t. 1, b. l. 60–65).
Pareiškėja I. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovių neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atitinkančią skirtumą tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris būtų apskaičiuotas ir išmokėtas taikant iki 2009-05-01 galiojusius pareiginės algos koeficientų ir priedų už valstybės tarnautojų kvalifikacines klases dydžius, už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-03 (t. 1, b. l. 104–108).
Pareiškėja V. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovių neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 (t. 1, b. l. 146–148).
Pareiškėja B. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš VMI neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 (t. 1, b. l. 189–190).
Pareiškėjos savo skundus grindžia iš esmės analogiškai argumentais ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatų pakeitimus, kuriais sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Lietuvos Respublikos Seimui 2009-07-17 pakartotinai priėmus VTĮ pakeitimus nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjoms nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis (t. 1, b. l. 7–10, 60–65, 104–108, 146–148, 189–190).
Pareiškėja R. T. patikslintame skunde pažymėjo, kad nuo 2007-02-01 buvo paskirta į VMI Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygio, 14 kategorijos) pareigas, nuo 2007-08-01 jai suteikta pirma kvalifikacinė klasė, nuo 2007-12-04 nustatytas 12 proc. pareiginės algos dydžio priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą VMI, o nuo 2010-12-04 – 15 proc. pareiginės algos dydžio priedas. Nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 jai nebuvo sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, kadangi nėra sukurtas sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies kompensavimo mechanizmas (t. 1, b. l. 7–10).
Pareiškėja B. P. patikslintame skunde pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 VMI ėjo Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento Įmonių aptarnavimo skyriaus vedėjos (A lygis, 15 kategorija) pareigas bei turėjo antrą kvalifikacinę klasę. Šiuo metu eina Paslaugų mokesčių mokėtojams departamente patarėjos (A lygis, 15 kategorija) pareigas bei turi antrą kvalifikacinę klasę (t. 1, 60–65).
Pareiškėja I. Š. skunde pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-03 jai nebuvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis. Papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad senaties terminas pareiškėjos reikalavimui negali būti taikomas, kadangi apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2013-10-01, kuomet įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas. Mano, kad Konstituciniam Teismui nustačius jos teisių į teisingą apmokėjimą pažeidimą po daugiau kaip 4 metų nuo pažeidimo pradžios yra pagrindas teigti, jog senaties terminas buvo praleistas ne dėl jos kaltės (t. 1, 104–108, 136–138).
Pareiškėja V. B. skunde pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-03-01 VMI ėjo valstybės tarnautojos (14 kategorijos) pareigas bei turėjo antrą kvalifikacinę klasę, nuo 2012-03-02 iki 2013-09-30 VMI ėjo valstybės tarnautojos (15 kategorijos) pareigas bei turėjo pirmą kvalifikacinę klasę. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 jai nebuvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, kadangi nėra sukurtas sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies kompensavimo mechanizmas (t. 1, 146–148).
Pareiškėja B. N. skunde pažymėjo, kad nuo 2005-01-03 iki šiol tarnauja VMI (t. 1, 189–190).
Atsiliepimas
VMI pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjų R. T., B. N., V. B., I. Š., B. P. remiasi iš esmės analogiškais argumentais ir nurodo, kad taikant tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažintos prieštaraujančioms Konstitucijai, pareiškėjoms buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis. Kol nėra nustatyto teisinio reglamentavimo dėl darbo užmokesčio nepriemokos kompensavimo, VMI neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo. Paaiškino, kad pareiškėjų reikalavimo teisė bus realizuojama įstatymų leidėjui nustačius patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Taip pat pareiškėjų reikalavimams prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d nustatytą ieškinio senaties terminą (t. 1, b. l. 25–27, 82–84, 111–113, 158–160, 199–201).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI viršininkas 2007-02-01 įsakymu Nr. P-151 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojų (darbuotojų) paskyrimo į kitas pareigas“ nuo 2007-02-01 paskyrė pareiškėją R. T. į VMI Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygio, 14 kategorijos) pareigas (t. 1, b. l. 11).
VMI viršininkas 2007-07-25 įsakymu Nr. P-962 „Dėl valstybės tarnautojų vertinimo“ suteikė pareiškėjai R. T. pirmą kvalifikacinę klasę (t. 1, b. l. 12).
VMI viršininkas 2007-10-31 įsakymu „Dėl priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2007-12-04 pareiškėjai R. T. nustatė 12 procentų pareiginės algos dydžio priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (t. 1, b. l. 13).
VMI viršininkas 2010-10-29 įsakymu Nr. P-759 „Dėl priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2010-12-04 pareiškėjai R. T. nustatė 15 procentų pareiginės algos dydžio priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (t. 1, b. l. 13).
VMI 2013-10-17 raštu Nr. (8.27-05)-44-362 „Dėl informacijos apie darbo užmokestį pateikimo“ atsakė į pareiškėjos R. T. 2013-10-08 prašymą „Dėl neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies paskaičiavimo“, pateikė informaciją apie faktiškai priskaičiuotą darbo užmokestį 2009–2013 m. laikotarpiu ir paaiškino, kad nesant neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, pareiškėjos prašoma informacija apie priklausantį nesumažintą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 gali būti netiksli, bei tai, kad minėto laikotarpio preliminarią informaciją galės pateikti, kai VMI įsigis paslaugą, leidžiančią techninėmis priemonėmis apskaičiuoti neišmokėtą darbo užmokestį (t. 1, b. l. 15).
VMI viršininkas 2007-01-02 įsakymu Nr. P-3 „Dėl valstybės tarnautojų vertinimo“ perkėlė pareiškėją B. P. iš Tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 13 kategorija) pareigų į Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento Aptarnavimo metodikos skyriaus vedėjo (A lygio, 15 kategorijos) pareigas, suteikiant jai antrą kvalifikacinę klasę (t. 1, b. l. 66).
VMI viršininkas 2007-02-01 įsakymu Nr. P-151 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojų (darbuotojų) paskyrimo į kitas pareigas“ nuo 2007-02-01 paskyrė pareiškėją B. P. į VMI Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento Įmonių aptarnavimo skyriaus vedėjo (A lygio, 15 kategorijos) pareigas (t. 1, b. l. 67).
VMI viršininkas 2007-03-09 įsakymu Nr. P-240 „Dėl priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2007-04-02 nustatė pareiškėjai B. P. 15 procentų pareiginės algos dydžio priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (t. 1, b. l. 68).
VMI viršininkas 2010-03-03 įsakymu Nr. P-113 „Dėl priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2010-04-02 nustatė pareiškėjai B. P. 18 procentų pareiginės algos dydžio priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (t. 1, b. l. 69).
VMI 2013-11-04 raštas Nr. (6.15-01)-R-8457 „Dėl priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą“ patvirtina, kad pareiškėjai B. P. nuo 2013-04-02 nustatomas 21 procentų pareiginės algos dydžio priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (t. 1, b. l. 70).
VMI 2013-10-29 raštu Nr. (8.27-05)-44-393 „Dėl informacijos apie darbo užmokestį pateikimo“ atsakė į pareiškėjos B. P. 2013-10-28 prašymą „Dėl neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies paskaičiavimo“, pateikė informaciją apie faktiškai priskaičiuotą darbo užmokestį 2009–2013 m. laikotarpiu ir paaiškino, kad nesant neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, pareiškėjos prašoma informacija apie priklausantį nesumažintą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 gali būti netiksli, bei tai, kad minėto laikotarpio preliminarią informaciją galės pateikti, kai VMI įsigis paslaugą, leidžiančią techninėmis priemonėmis apskaičiuoti neišmokėtą darbo užmokestį (t. 1, b. l. 71).
VMI viršininkas 2006-09-15 įsakymu Nr. P-603 „Dėl I. Š. priėmimo perkeliant“ nuo 2006-09-18 priėmė pareiškėją I. Š. į VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų departamento Tarpautinių sandorių kontrolės skyriaus vyriausios specialistės (A lygio, 12 kategorijos) pareigas ir paliko suteiktą trečią kvalifikacinę klasę (t. 1, b. l. 123).
VMI viršininkas 2007-01-02 įsakymu Nr. P-3 „Dėl valstybės tarnautojų perkėlimo“ nuo 2007-0-02 perkėlė I. Š. į Didžiųjų mokesčių mokėtojų departamento Tarptautinio sandorių kontrolės skyriaus vyriausios specialistės (A lygio, 13 kategorijos) pareigas, suteikiant jai trečią kvalifikacinę klasę (t. 1, b. l. 122).
VMI viršininkas 2007-07-23 įsakymu Nr. P-657 „Dėl I. Š. laikino perkėlimo į kitas pareigas“ nuo 2007-07-23 laikinai perkėlė pareiškėją I. Š. į Didžiųjų mokesčių mokėtojų departamento direktoriaus pavaduotojo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas (t. 1, b. l. 121).
VMI viršininkas 2007-08-24 įsakymu Nr. P-749 „Dėl priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2007-10-11 nustatė pareiškėjai I. Š. 3 procentų pareiginės algos dydžio priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (t. 1, b. l. 120).
VMI viršininkas 2008-01-14 įsakymu Nr. P-48 „Dėl valstybės tarnautojų vertinimo“ nuo 2008-01-14 perkėlė pareiškėją I. Š. į Didžiųjų mokesčių mokėtojų departamento direktoriaus pavaduotojo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas, suteikiant jai trečią kvalifikacinę klasę (t. 1, b. l. 119).
VMI viršininkas 2009-01-27 įsakymu Nr. P-76 „Dėl valstybės tarnautojų vertinimo“ suteikė pareiškėjai I. Š. antrą kvalifikacinę klasę (t. 1, b. l. 118).
VMI viršininkas 2010-09-06 įsakymu Nr. P-602 „Dėl Didžiųjų mokesčių mokėtojų departamento darbuotojų paskyrimo į kitas pareigas“ nuo 2010-09-07 paskyrė pareiškėją į Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento direktoriaus pavaduotojo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas (t. 1, b. l. 116).
VMI viršininkas 2010-08-31 įsakymu Nr. P-587 „Dėl priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2010-10-11 nustatė pareiškėjai I. Š. 6 procentų pareiginės algos dydžio priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (t. 1, b. l. 117).
VMI viršininkas 2013-08-22 įsakymu Nr. P-948 „Dėl I. Š. atleidimo iš pareigų“ nuo 2013-09-02 atleido pareiškėją I. Š. iš VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento direktoriaus pavaduotojo pareigų (t. 1, b. l. 115).
VMI viršininkas 2008-09-08 įsakymu Nr. P-718 „Dėl valstybės tarnautojų vertinimo“ pareiškėją V. B. grąžino į ankstesnes Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento Įmonių aptarnavimo skyriaus vyriausios specialistės (A lygio, 13 kategorijos) pareigas, perkėlė į aukštesnes Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento Įmonių aptarnavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygio, 14 kategorijos) pareigas ir suteikė antrą kvalifikacinę klasę (t. 1, b. l. 149).
VMI viršininkas 2009-02-24 įsakymu Nr. P-122 „Dėl priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2009-03-08 nustatė pareiškėjai V. B. 3 procentų pareiginės algos dydžio priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (t. 1, b. l. 150).
VMI viršininkas 2011-09-04 įsakymu Nr. P-709 „Dėl V. B. laikino perkėlimo į kitas pareigas“ nuo 2011-08-08 iki 2011-12-31 laikinai perkėlė pareiškėją V. B. į Mokesčių informacijos departamento Konsultavimo telefonu skyriaus vedėjo pareigas (t. 1, b. l. 151).
VMI viršininkas 2011-12-30 įsakymu Nr. P-1366 „Dėl valstybės tarnautojų laikino perkėlimo į kitas pareigas tęstinumo“ nutarė tęsti pareiškėjos V. B. laikiną perkėlimą nuo 2012-01-01 iki 2012-03-31 (t. 1, b. l. 152–153).
VMI viršininkas 2012-03-01 įsakymu NR. P-185 „Dėl valstybės tarnautojų perkėlimo“ nuo 2012-03-02 perkėlė pareiškėją V. B. į Mokesčių informacijos departamento Konsultavimo telefonu skyriaus vedėjo (A lygio, 15 kategorijos) pareigas bei suteikė jai pirmą kvalifikacinę klasę (t. 1, b. l. 154).
VMI viršininkas 2012-03-02 įsakymu Nr. P-192 „Dėl priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2012-03-08 nustatė pareiškėjai V. B. 6 procentų pareiginės algos dydžio priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (t. 1, b. l. 155).
VMI viršininkas 2007-01-02 įsakymu Nr. P-3 „Dėl valstybės tarnautojų perkėlimo“ nuo 2007-01-02 perkėlė pareiškėją B. N. į Didžiųjų mokesčių mokėtojų departamento vyriausiosios specialistės (A lygio, 13 kategorijos) pareigas ir suteikė trečią kvalifikacinę klasę (t. 1, b. l. 193).
VMI viršininkas 2008-01-14 įsakymu Nr. P-45 „Dėl valstybės tarnautojų vertinimo“ nuo 2008-01-14 suteikė pareiškėjai B. N. pirmą kvalifikacinę klasę (t. 1, b. l. 194).
VMI viršininkas 2008-04-01 įsakymu Nr. P-282 „Dėl priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2008-04-06 nustatė pareiškėjai B. N. 9 procentų pareiginės algos dydžio priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (t. 1, b. l. 195).
VMI viršininkas 2011-03-31 įsakymu Nr. P-267 „Dėl priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojams“ nuo 2011-04-06 nustatė pareiškėjai B. N. 12 procentų pareiginės algos dydžio priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (t. 1, b. l. 196).
Pareiškėja B. N. 2014-02-17 kreipėsi į VMI Finansų apskaitos departamentą su prašymu „Dėl neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies paskaičiavimo“, prašydama pateikti informaciją apie nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 kiekvieną mėnesį apskaičiuotą darbo užmokestį ir nuo šio darbo užmokesčio išskaitytą pajamų mokestį, įmokas socialiniam draudimui, sveikatos draudimui bei išmokėtą darbo užmokestį, bei nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 kiekvieną mėnesį apskaičiuotą priklausantį nesumažintą darbo užmokestį ir nuo šio darbo užmokesčio išskaitytą pajamų mokestį, įmokas socialiniam draudimui, sveikatos draudimui bei pagal prieštaraujančiu Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą, konstituciniam teisinės valstybės principui pripažintu teisinį reguliavimą susidariusį darbo užmokesčio skirtumą pagal galiojančiu teisės aktus (t. 1, b. l. 191).
VMI 2014-02-19 raštu Nr. (8.27-05)-44-167 „Dėl informacijos apie darbo užmokestį pateikimo“ informavo pareiškėją B. N., kad mokėdama sumažintą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 taikė tuo metu galiojusius Lietuvos Respublikos teisės aktus, todėl gali pateekti tik turimą informaciją apie faktiškai išmokėtą darbo užmokestį ir išskaičiuoti mokesčius (t. 1, b. l. 192).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjoms kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTĮ 25 str. valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13. Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTĮ 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.
VTĮ 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTĮ 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.
Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.
Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. T. ginčijamu laikotarpiu VMI ėjo Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygio, 14 kategorijos) pareigas bei turėjo pirmą kvalifikacinę klasę (t. 1, b. l. 11, 13). Pareiškėja B. P. ginčijamu laikotarpiu VMI ėjo Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento Įmonių aptarnavimo skyriaus vedėjo (A lygio, 15 kategorijos) pareigas bei turėjo antrą kvalifikacinę klasę (t. 1, b. l. 66, 67). Pareiškėja I. Š. ginčijamu laikotarpiu VMI ėjo Didžiųjų mokesčių mokėtojų departamento direktoriaus pavaduotojo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas bei turėjo antrą kvalifikacinę klasę (t. 1, b. l. 115, 116, 118, 119). Pareiškėja V. B. ginčijamu laikotarpiu VMI ėjo Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento Įmonių aptarnavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygio, 14 kategorijos) pareigas bei turėjo antrą kvalifikacinę klasę (t. 1, b. l. 149), nuo 2011-08-08 ėjo Mokesčių informacijos departamento Konsultavimo telefonu skyriaus vedėjo (A lygio, 15 kategorijos) pareigas bei turėjo pirmą kvalifikacinę klasę (t. 1, b. l. 151, 152–153, 154). Pareiškėja B. N. ginčijamu laikotarpiu VMI ėjo Didžiųjų mokesčių mokėtojų departamento vyriausiosios specialistės (A lygio, 13 kategorijos) pareigas bei turėjo pirmą kvalifikacinę klasę (t. 1, b. l. 193, 194).
Taigi, pareiškėjai R. T. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, pareiškėjai B. P. laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30, pareiškėjai I. Š. nuo 2009-05-01 iki 2013-09-02, pareiškėjai V. B. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, pareiškėjai B. N. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, dėl pasikeitusių VTĮ nuostatų buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficiento bei pareiginės algos priedo už kvalifikacinę klasę dydžius.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja I. Š. prašo priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-03, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja I. Š. VMI viršininko 2013-08-22 įsakymu Nr. P-948 „Dėl I. Š. atleidimo iš pareigų“ nuo 2013-09-02 atleista iš einamų pareigų (t. 1, b. l. 115), bus vertinamas laikotarpis nuo 2009-08-01 iki 2013-09-02, per kurį pareiškėjai I. Š. susidarė darbo užmokesčio nepriemoka.
VMI pareiškėjų reikalavimams priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą ieškinio senaties terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Pareiškėja R. T., kurios prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, į teismą su skundu kreipėsi 2013-09-30. Pareiškėja B. P., kurios prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30, į teismą su skundu kreipėsi 2013-10-18. Pareiškėja I. Š., kurios prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-02, į teismą su skundu kreipėsi 2013-10-23. Pareiškėja V. B., kurios prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, į teismą su skundu kreipėsi 2013-12-03. Pareiškėja B. N., kurios prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, į teismą su skundu kreipėsi 2014-02-24.
Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiškėjai ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dieną galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jiems išmokėtas teisingai, todėl atsižvelgiant į VMI prašymą taikyti ieškinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatą, kad bendras ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiškėjos skundą teismui pateikė praleidusios ieškinio senaties terminą reikalavimams, kildinamiems už laikotarpį: R. T. – už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-09-29; B. P. – už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-10-17; I. Š. – už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2010-10-22; V. B. – už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-12-02; B. N. – už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2011-02-23. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų reikalavimai šiose dalyse (pareiškėjos R. T. atžvilgiu – nuo 2009-08-01 iki 2010-09-29, pareiškėjos B. P. atžvilgiu – nuo 2009-05-01 iki 2013-10-17, pareiškėjos I. Š. atžvilgiu – nuo 2009-05-01 iki 2010-10-22, pareiškėjos V. B. atžvilgiu – nuo 2009-08-01 iki 2010-12-02, pareiškėjos B. N. atžvilgiu – nuo 2009-08-01 iki 2011-02-23) atmetami.
Nagrinėjamu laikotarpiu (pareiškėjos R. T. atveju – nuo 2010-09-30 iki 2013-09-30, pareiškėjos B. P. atveju – nuo 2013-10-18 iki 2013-09-30, pareiškėjos I. Š. atveju – nuo 2010-10-23 iki 2013-09-02, pareiškėjos V. B. atveju – nuo 2010-12-03 iki 2013-09-30, pareiškėjos B. N. atveju – nuo 2011-02-24 iki 2013-09-30) pareiškėjoms neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad: VTĮ 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) VTĮ 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) VTĮ 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.
Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.
Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.
Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 straipsnyje aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.
Apibendrinant sprendime išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Grąžinimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, todėl Grąžinimo įstatyme esant nustatytam pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią LVAT praktiką (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja R. T. skundo reikalavimą kėlė Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos VMI, o pareiškėjos B. P., I. Š., V. B. – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos VMI, ir VMI atžvilgiu.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę (LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005; LVAT 2006-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-406/2006; LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010; LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1940/2013; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1942/2013; LVAT 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1922/2013; LVAT 2013-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1984/2013; LVAT 2014-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013).
Nagrinėjamu atveju tinkamas atsakovas pareiškėjų reikalavimams priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra VMI, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjų reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį atmetami kaip nepagrįsti, nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui minėtos aplinkybės dėl netinkamo atsakovo neturi reikšmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjų R. T., B. P., B. N., V. B., I. Š. skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.