- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-02
- Bylos Nr.
- e2-773-991/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova
- Atsakovas
- E. K., D. N.
- Advokatai
- Vita Kilišauskaitė
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, Kristinai Matiuchovai,
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Santa“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“ atstovui I. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Santa“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“, ieškinį atsakovams D. N., E. K. ir E. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: priteisti solidariai iš atsakovų 9500 Eur žalos atlyginimo; iš atsakovo E. K. priteisti 1492,75 Eur žalos atlyginimo; iš atsakovo E. K. priteisti 3509,02 Eur žalos atlyginimo; iš atsakovo D. N. priteisti 1737,68 Eur žalos atlyginimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: atlikti įrašą viešame registre dėl 7/50 dalių pastato – gyvenamojo namo ir 14/581 dalių žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių atsakovui E. K. nuosavybės teisių perleidimo draudimo; areštuoti atsakovui E. K. priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, esančias atsakovo sąskaitose, turtines teises priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, ir/arba atsakovui priklausančius nekilnojamuosius daiktus, neviršijant 3509,02 Eur sumos; areštuoti atsakovui D. N. priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, esančias atsakovo sąskaitose, turtines teises priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, ir/arba atsakovui priklausančius nekilnojamuosius daiktus, neviršijant 1737,68 Eur sumos.
Nurodė, kad 2016-11-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1640-460/2016 UAB „Santa“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Gribžiniai“. Nuo 1991-11-20 iki 2012-01-27 bankrutavusios įmonės vadovu buvo E. K., nuo 2012-01-27 iki 2012-03-08 E. K., nuo 2012-03-08 iki bankroto administratorės paskyrimo įmonės vadovu buvo D. N.. Pažymėjo, kad žiniasklaidoje skelbiama, jog atsakovas E. K. yra buvęs įtariamasis įvairiose baudžiamosiose bylose, kuriuose yra prisipažinęs, kad supirkinėdavo neveikiančias bendroves, o sukčiaujantiems verslininkams pardavinėjo ne tik tuščias sąskaitas, bet ir savo bei kitų parašus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-23 nutartimi įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau teismo įpareigojimu atsakovai iki šiol nėra įvykdę ir bankrutavusios įmonės turto bei dokumentų nėra perdavę administratoriui. Taigi bankrutavusi įmonė jokio turto neturi. Šias aplinkybes patvirtina bankroto administratoriaus 2017-02-08 dienai sudarytas bankrutavusios įmonės balansas. UAB „Santa“ savo veiklos laikotarpiu Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų nebeteikė nuo 2006 metų (paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2005 ataskaitinius metus). Kadangi atsakovai nevykdė pareigos teikti Juridinių asmenų registrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, nebuvo išviešinta bankrutavusios įmonės finansinė padėtis bei šiuo metu yra sunkiau nustatyti laikotarpį nuo kurio įmonė tapo nemokia. Iš bankroto byloje esančio UAB „Santa“ balanso už 2005 ataskaitinius metus matyti, kad jau nuo 2005 metų įmonė buvo nemoki. Bankrutavusi įmonė turėjo turto iš viso už 22743 Lt (6586,83 Eur), o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 34465 Lt (9981,75 Eur), taigi įmonės skolos jau viršijo daugiau kaip pusę į balanso įrašyto viso turto vertės. Nepaisydami minėtų įmonės finansinių rodiklių, atsakovai neinicijavo bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ 8) straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. 2005 metų finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui pateikė atsakovas E. K.. Šie finansinės atskaitomybės dokumentai buvo įregistruoti ir viešai prieinami, taigi ir kiti bankrutavusios įmonės vadovai galėjo ir privalėjo šiuos įmonės finansinius rodiklius žinoti. Bankrutavusiai įmonei jau esant nemokiai, keletą kartų pasikeitė jos valdymo organai, tačiau nei vienas iš jų nesiėmė jokių priemonių tam, kad įmonės mokumas būtu atkurtas bei nevykdė įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.
2017-03-14 įvyko pakartotinis BUAB „Santa“ kreditorių susirinkimas, kuriame patvirtinta 9500 Eur administravimo išlaidų sąmata. Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-15 nutartimi patvirtino bankrutavusios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 6739,45 Eur sumai.
UAB „Santa“ vadovaujant E. K. susidarė 1492,75 Eur dalis byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, vadovaujant E. K. susidarė 3509,02 Eur dalis byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, o vadovaujant D. N. susidarė 1737,68 Eur dalis byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Tiek pagal ankstesnės, tiek pagal dabar galiojančios redakcijos ĮBĮ normų nuostatas įmonės vadovas ir akcininkas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki.
Atsakovams nevykdant įstatymų numatytų pareigų: nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, Juridinių asmenų registrui neteikiant finansinės atskaitomybės dokumentų, nevykdant teismo nutarties bei nerūpestingai ir aplaidžiai valdant įmonę, ja nesirūpinant, bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalos. Nebuvo mokamos privalomos įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau ir VSDFV), dengiamos kitos skolos, neperduoti jokie įmonės dokumentai bei turtas, dėl ko įmonė neturi galimybės padengti bankroto administravimo išlaidų.
Kadangi egzistuoja visos būtinos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos, todėl atsakovams taikytina civilinė atsakomybė ir priteistina įmonės patirta žala.
Atsiliepimas
Atsakovas E. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškinio dalimi, kuria iš jo prašoma priteisti 9500 Eur ir 1492,75 Eur žalos atlyginimo, todėl šioje dalyje prašo ieškinį atmesti bei taikyti 3 metų ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad UAB „Santa“ vadovu ir akcininku, kuriam nuosavybės teise priklausė 500 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kas sudarė 50 proc. buvo nuo 1991-11-20 iki 2012-01-27. Prastėjant įmonės finansiniams rodikliams ir atsiradus asmeniui, kuris ketino investuoti į įmonę ir toliau vystyti įmonės komercinę veiklą, jam priklausančias įmonės akcijas 2012-01-27 pardavė atsakovui E. K. ir tą pačią dieną buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų. Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnio pagrindu. Tuo tarpu jis ilgą laiką vadovavęs įmonei, siekė, kad jos veiklos tęstinumas būtų išsaugotas, ir dėjo visas pastangas, kad būtų atsiskaitoma su kreditoriais.
Nesutinka su ieškovės pozicija, kad jo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad įmonė nuo 2005 metų buvo nemoki, o jis kaip įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pagal 2005 metų balansą įmonės įsipareigojimai, mokėtini per vienerius metus sudarė 34465 Lt (9981,75 Eur). Tuo tarpu ieškovė pati nurodo, kad jo vadovavimo įmonei laikotarpiu pastarosios įsiskolinimas kreditoriams sudarė 1492,75 Eur. Taigi jam vadovaujant įmonė 2012 m. sausio mėn., lyginant su 2005 metais, sumažino įsiskolinimus kreditoriams net 6,6 karto. Akivaizdu, kad nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o komercinės veiklos tęsimas buvo kreditoriams naudingas, o ne nuostolingas, nes ženkliai buvo sumažintos įmonės skolos.
Atkreipė dėmesį, kad už jo vadovavimo įmonei laikotarpį nėra priteista jokių skolų kreditoriams, nėra pateikta kreditorinių reikalavimų, išskyrus VSDFV ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) reikalavimus.
Neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, o būtent ir siekė apsaugoti kreditorių interesus, išsaugoti įmonę bei jos veiklos tęstinumą, todėl įmonės akcijas pardavė E. K., kuris žadėjo investuoti į įmonę, tokiu būdu būtų padengtos esamos įmonės likusios prievolės kreditoriams.
Nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu, kadangi 2012-02-17 buvo priverstinai išieškota 334,40 Lt (96,84 Eur) – kiek žinoma, buvo išieškota gautina suma iš įmonės ARGUS. Todėl įsiskolinimas turi būti sumažintas privertinai išieškota suma - 96,84 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad skola VSDFV, vadovaujantis 2017-08-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 1316,68 Eur, kuris susidarė už laikotarpį nuo 2010-07-16 iki 2012-01-27, tačiau šiame rašte nurodyta informacija neatitinka pačios VSDFV pateiktos informacijos, kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Kaip nurodė VSDFV pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovė nebuvo sumokėjusi VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. sausio mėn., t. y. atsakovo E. K. vadovavimo įmonei laikotarpiu VSD įmokos nebuvo mokėtos tik už 3 mėn., kas pagal pateiktus duomenis sudarytų 1199,40 Lt (347,37 Eur). Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei nurodyta, kad bendrovėje apdraustųjų nėra nuo 2015-02-01, todėl neaišku, ar kažkoks įsiskolinimas buvo skaičiuojamas. Be to, mokesčiai nėra laikomi įmonei padaryta žala. Atsakovo manymu šiuo atveju nėra visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.
Nesutinka ir su ieškovės reikalaujama priteisti 9500 Eur žala, kuri siejama su administravimo išlaidomis, nes administratorius nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realiai patirtas administravimo išlaidas. Ieškovė reikalavimą dėl žalos, susijusios su bankroto administravimo išlaidomis, grindžia ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi. Tuo tarpu iki 2012-01-27, t. y. iki atsakovo jo vadovavimo įmonei pabaigos, galiojusi ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies redakcija nustatė, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies nuostatas numatytą sumą, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti įmokėtą sumą iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi tuo metu galioję teisės aktai šią teisę numatė tik kreditoriui ir tik dėl sumos, kreditoriaus įmokėtos į depozitinę sąskaitą, o ne dėl visų bankroto administravimo išlaidų. Kadangi VSDFV jokios sumos neįmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą, akivaizdu, kad bankroto administratoriaus reikalavimas priteisti 9500 Eur administravimo išlaidas neturi jokio juridinio pagrindo.
Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pradžia su teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu yra siejama tik administratoriaus ieškiniams dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių. Kitiems bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Jokios bankroto administratoriui numatytos išimties ieškiniui dėl žalos priteisimo pareikšti teisiniame reglamentavime nėra. Ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ieškovė grindžia aplinkybe, kad jis 2005 metais nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Netgi jeigu turint omeny, kad šią pareigą jis turėjo, kol buvo įmonės vadovas, t.y. iki 2012-01-27, ieškinys jam pareikštas po 5,5 metų nuo atleidimo iš vadovo pareigų, t.y. beveik dvigubai viršijant ieškinio senaties dėl nuostolių atlyginimo terminą.
Bankroto administratorius gina kreditorių ir įmonės interesus, t.y. jis nėra savarankiškas subjektas, kurio teisės ar teisėti interesai pažeisti, o yra tik įstatyminis įgaliotinis, todėl negalima sieti ieškinio senaties pradžią su jo sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie kreditorių ar įmonės pažeistas teises. Tuo tarpu kreditoriai, manydami, kad jų teisės pažeistos, ilgiau nei penkerius metus nesiėmė jokių veiksmų, kad apgintų savo pažeistas teises.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas I. L. teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad atsakovas E. K. nuo 2005 metų nevykdė savo pareigų ir neteikė registrų centrui finansinių ataskaitų, nors vadovu buvo iki 2012 metų. Patikslino ieškinio reikalavimą dėl prašomų priteisti administravimo išlaidų ir prašė solidariai iš atsakovų priteisti 2280 Eur. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad turėtų būti taikoma senatis, nes senaties terminas skaičiuojamas nuo sužinojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas E. K. nurodė, kad įmonė užsiėmė automobilių elektros remonto darbais. Įmonėje dirbo du darbuotojai, kai buvo ekonominis pakilimas samdė papildomai darbuotojų. 2012 metais nusprendė, kad dirbti su verslo liudijimu finansiniu atžvilgiu geriau, nei turėti įmonę, kadangi įmonė neturėjo didelių įsiskolinimų, apie 4000 Lt VSDFV bei nedidelė skola VMI, todėl nusprendė parduoti įmonę. Įmonę įsigijo E. K., kuris žinojo apie įmonės finansinę padėtį. Bendrovės finansus tvarkė buhalterė, negalėjo paaiškinti kodėl nuo 2006 metų nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos. Įmonė buvo parduota tik už simbolinę 1 Lt kainą, kadangi buvo skolų. Įmonės pardavimo metu nebuvo jokio turto.
Atsiliepimas
Atsakovo E. K. atstovė advokatė Vita Kilišauskaitė paaiškino, kad bendrovės padėtis nebuvo labai bloga, kadangi UAB „Bitė Lietuva“ bei AB „Omnitel“ pardavė įmonei telefonus išsimokėtinai, be to, dalis pinigų buvo sumokėta. Mano, kad atsakyti turėtų paskutinis vadovas. Pažymėjo, kad 2010 m. liepos mėnesį skola VSDFV buvo tik 439,78 Lt.
Atsakovai D. N. ir E. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą atsakovams nedalyvaujant nepateikta, atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2017-08-31 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1640-460/2016 UAB „Santa“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Gribžiniai“. Nuo 1991-11-20 iki 2012-01-27 bankrutavusios įmonės vadovu buvo E. K., nuo 2012-01-27 iki 2012-03-08 E. K., nuo 2012-03-08 iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu buvo D. N.. 2017-03-14 įvyko pakartotinius BUAB „Santa“ kreditorių susirinkimas, kuriame patvirtinta 9500 Eur administravimo išlaidu sąmata. Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-15 nutartimi patvirtino bankrutavusios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 6739,45 Eur sumai.
Atsakovas E. K. vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi prašo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrieji ir sutrumpinti ieškinio senaties terminai įvardinti CK 1.125 straipsnyje, taip pat kitose CK normose bei įstatymuose. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti padarytą žalą taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o tokia teisė atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas paskiria bankroto administratorių, o pagal 6 punktą nustato laikotarpį, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad tik po bankroto bylos iškėlimo, ir tik gavęs bendrovės dokumentus, administratorius gali nustatyti bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktą, tai tokiam ieškiniui pareikšti ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kuomet bankroto administratorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktą. Tiksli dokumentų bankroto administratoriui perdavimo data nagrinėjamu atveju nėra svarbi, nes bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius UAB „Gribžiniai“ paskirtas Klaipėdos apygardos teismo nutartimi tik 2016-11-23, taigi nuo bankroto bylos iškėlimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo iki ieškinio pareiškimo nėra praėję treji metai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų žalą, padarytą kreditoriams dėl pavėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymų leidėjas šiems subjektams nustatė pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės administracijos vadovas ir jos savininkas (savininkai) geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus. Taip pat pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino ir detalizavo šių įstatymų nuostatų taikymo sąlygas analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, jam pažeidus įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti įmonės vadovo kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų įmonės vadovas. Nustatant momentą, kuriuo vadovui atsiranda pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokiai ĮBĮ prasme. Kasacinėje jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės nemokumo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas vertinant pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo padarinius ir nustatant dėl pavėluoto bankroto bylos inicijavimo (neinicijavimo) atsiradusią žalą. Žala dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimo pasireiškia tuo, kad dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei pablogėja jos turtinė padėtis ir tuo pažeidžiami kreditorių interesai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Žala kreditoriams yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-11-23 nutartimi iškėlė UAB „Santa“ bankroto bylą. Bendrovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą teikė 2006-10-10 (už 2005 metus), iš kurių matyti, kad įmonė turėjo turto išviso už 22743 Lt (6586,83 Eur), o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 34465 Lt (9981,75 Eur), taigi įmonės skolos jau viršijo daugiau kaip pusę į balanso įrašyto viso turto vertės ir rodė įmonės nemokumą, todėl atsakovas E. K. jau tuo metu turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, jog įmonės vėlesni balansai nebuvo perduoti viešajam registrui įstatyme nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad bendrovės skola VSDFV 2010 m. liepos mėnesį buvo tik 439,78 Lt, kaip teigė atsakovo E. K. atstovė posėdžio metu, bei aplinkybė, kad įmonės skolos kreditoriams nuo 2005 metų iki 2012 metų sumažėjo, neturi reikšmės nustatant bendrovės nemokumo momento. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017-08-21 rašto matyti, kad atsakovo E. K. finansinis reikalavimas yra susidaręs nuo 2010-08-16. Iš VMI 2017-08-22 rašto matyti, kad šio kreditoriaus pirmasis reikalavimų vykdymo terminas suėjo 2011-01-25. Iš AB „Omnitel“ kreditorinio reikalavimo matyti, kad šio kreditoriaus finansinis reikalavimas yra susidaręs nuo 2012-02-01. Iš UAB „Bitė Lietuva“ kreditorinio reikalavimo matyti, kad šio kreditoriaus finansinis reikalavimas yra susidaręs už laikotarpį nuo 2012-02-01. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovams E. K., E. K. ir D. N. būnant UAB „Santa“ vadovais turėjo būti žinoma apie blogą įmonės finansinę padėtį, tai patvirtina ir 2005 metų finansinės atskaitomybės dokumentai. Nurodytos aplinkybės paneigia atsakovo E. K. poziciją, kad bendrovės finansinė padėtis nuo 2005 metų iki parduodant akcijas 2012-01-23, buvo gera. Tai, kad įmonė dalinai mokėjo VSDFV ir VMI mokesčius ir po 2005 metų nepatvirtina, jog įmonė buvo moki.
Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių bei jų atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovai E. K., E. K. ir D. N. kiekvienas atskirai atitinkamu laikotarpiu būdami įmonės vadovais nevykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).
ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis nurodo, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017-08-21 rašto matyti, kad iki 2012-01-27 įmokų nesumokėta 1316,68 Eur, nuo 2012-03-08 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo 223,71 Eur. Iš VMI 2017-08-22 rašto matyti, kad 176,07 Eur mokestinė nepriemoka susidarė iki 2012-01-27. Finansiniai įsipareigojimai UAB „Bitė Lietuva“ laikotarpiu nuo 2012-01-27 iki 2012-03-08 sudarė 3475,11 Eur, nuo 2012-03-08 iki bankroto bylos iškėlimo 980,17 Eur. Finansiniai įsipareigojimai AB „Omnitel“ nuo 2012-01-27 iki 2012-03-08 sudarė 33,91 Eur, nuo 2012-03-08 iki bankroto bylos iškėlimo 533,80 Eur.
Taigi dėl atsakovo E. K. neveikimo ieškovei laikotarpiu nuo 1991-11-20 iki 2012-01-27 padaryta 1492,75 Eur (1316,68 Eur + 176,07 Eur) žala. Dėl atsakovo E. K. neveikimo ieškovei laikotarpiu nuo 2012-01-27 iki 2012-03-08 padaryta 3509,02 Eur (3475,11 Eur + 33,91 Eur). Dėl D. N. neveikimo ieškovei laikotarpiu nuo 2012-03-08 iki bankroto bylos iškėlimo padaryta 1737,68 Eur (223,71 Eur + 980,17 Eur + 533,80 Eur) žala. Kadangi įmonė jau nuo 2005 metų buvo faktiškai nemoki ir teismui nustačius, jog atsakovai turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, teismas pripažįsta, kad įrodytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovei iš atsakovo E. K. priteistina 1492,75 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovo E. K. priteistina 3509,02 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovo D. N. priteistina 1737,68 Eur žalos atlyginimo.
Atsakovas E. K. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu, kadangi 2012-02-17 buvo priverstinai išieškota 334,40 Lt (96,84 Eur). Šie atsakovo teiginiai visiškai nepagrįsti kadangi susidaręs žalos dydis paskaičiuotas iki 2012-01-27, o 96,84 Eur priverstinai išieškoti 2012-02-17, todėl nurodyta suma išskaičiuota iš atsakovo D. N. prašomos priteisti žalos sumos.
Atsakovas taip pat atsiliepime pažymėjo, kad VSDFV 2017-08-21 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas įsiskolinimo dydis bei skolos susidarymo laikotarpis skiriasi nei VSDFV nurodė kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija, kadangi 2017-08-21 VSDFV rašte išsamiai ir detaliai pateiktas skolos paskaičiavimas laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2012 m. lapkričio mėn., kurį sudaro 1433,65 Eur skola ir 106,74 Eur delspinigiai.
Pažymėtina, kad atsakovas nurodė, jog mokesčiai nėra laikomi įmonei padaryta žala bei nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2016, tačiau minėtos bylos aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos, todėl teismas nesivadovauja minėta nutartimi.
Bankroto administratorė pateikdama ieškinį prašė priteisti iš atsakovų solidariai 9500 Eur administravimo išlaidų, tačiau teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą ir prašė priteisti 2280 Eur.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek tais atvejais, kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas juridinis asmuo, susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės pavedimo, ne darbo teisiniai santykiai. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-11-30 nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-486/2010).
Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013).
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016-11-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Santa“ iškelta bankroto byla, bendrovės bankroto administratorium paskirtas UAB „Gribžiniai“. 2017-03-14 įvykusiame pakartotiniame BUAB „Santa“ kreditorių susirinkime patvirtinta 9500 Eur administravimo išlaidų sąmata, iš kurių 2280 Eur administratoriaus atlyginimas. Patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos niekas neginčijo, todėl laikytina, kad su ja sutiko.
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Šiuo atveju darytina išvada, kad bankroto administratorius UAB „Gribžiniai“ turi teisę gauti atlygį už suteiktas paslaugas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, jog egzistuoja visos atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos (CK 6.245-6.249 str.), taigi darytina išvada, kad ieškinys šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 2280 Eur suma už BUAB „Santa“ bankroto administravimo paslaugas.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, šiuo atveju 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo reiškiant ieškinį buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal ieškinio sumą turėjo būti sumokėtas 241 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistina po 80,33 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Laikinosios apsaugos priemonės taikytos 2017-08-31 nutartimi atsakovų atžvilgiu paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo E. K. 1492,75 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt du Eur 75 ct) žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1492,75 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt dviejų Eur 75 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Santa“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“.
Priteisti iš atsakovo E. K. 3509,02 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devynis Eur 02 ct) žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3509,02 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų devynių Eur 02 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Santa“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“.
Priteisti iš atsakovo D. N. 1737,68 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt septynis Eur 68 ct) žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1737,68 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių Eur 68 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Santa“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“.
Priteisti solidariai iš atsakovų E. K., E. K. ir D. N. 2280 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt Eur) administravimo išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2280 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimties Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Santa“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“.
Priteisti iš atsakovų E. K., E. K. ir D. N. po 80,33 Eur (aštuoniasdešimt Eur 33 ct) žyminio mokesčio valstybei.
Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovai privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.
Laikinąsias apsaugos priemones taikytas 2017-08-31 nutartimi atsakovų E. K., E. K. ir D. N. atžvilgiu palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.