Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-581-123/2008

2008 m. birželio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. C. (J. C.) atstovo advokato padėjėjo G. Žliobos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-389-740/2008 pagal ieškovo J. C. ieškinį atsakovei V. C. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir turto padalijimo bei pagal atsakovės V. C. priešieškinį ieškovui J. C. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2008-03-31 atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo (b.l. 110). 2008-04-15 atsakovė teismo posėdžio metu pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl ieškovo neveiksnumo (b.l. 112). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-04-15 nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl ieškovo neveiksnumo (b.l. 113-114).

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui. CPK 163 straipsnyje nurodyti privalomi bylos sustabdymo atvejai, todėl esant bent vienam iš CPK 163 straipsnyje numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas privalo sustabdyti bylą. Tačiau privalomojo bylos sustabdymo pagrindai nėra visada akivaizdūs. Be to, teismas neturi bylos sustabdymo pagrindų taikyti formaliai. Civilinio proceso tikslai – kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, nesudarytų sąlygų bylą vilkinti (CPK 2, 7, 72 str.). Pirmosios instancijos teismas kaip teisinį bylos sustabdymo pagrindą nurodė CPK 163 straipsnio 3 punktą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Taigi civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Stabdydamas bylą teismas privalo įsitikinti, ar iš tikrųjų egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ar nesustabdžius bylos nėra galimybės tinkamai išnagrinėti ją, ar bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo bei nepažeis kitų joje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas gavęs atsakovės prašymą ir įrodymus, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas atsakovės pareiškimas dėl ieškovo J. C. pripažinimo neveiksniu ir iškelta civilinė byla Nr. 2-4538-37/2008 (b.l. 110), ir remdamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu nusprendė sustabdyti šią civilinę bylą, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl ieškovo neveiksnumo nustatymo. Teismas konstatavo, kad civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo tolimesnis nagrinėjimas nėra galimas iki civilinės bylos dėl neveiksnumo nustatymo išsprendimo. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka. Bylos duomenimis, teismui nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo kilo abejonių ar ieškovas gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui teisminio nagrinėjimo metu suabejojus šalies psichiniu visavertiškumu, pirmiausia reikėtų bylos nagrinėjimą atidėti bei gauti asmens psichikos būklę patvirtinančius dokumentus, kurie patvirtintų, kad yra medicininės prielaidos šalį pripažinti neveiksnia. Iš byloje esančių medicininių pažymų nustatyta, kad ieškovas serga sunkia onkologine liga, stacionariai gydosi VĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje (b.l. 109). Nė vienoje byloje esančioje pažymoje nėra nurodyta, jog ieškovas negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, taigi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių galimą ieškovo neveiksnumą. Be to, ieškovo atstovas paduodamas atskirąjį skundą pateikė medicininę pažymą, iš kurios turinio matyti, kad ieškovas yra sąmoningas, komandas vykdo, į situacinius klausimus atsako (b.l. 119). Teisėjų kolegija pažymi, kad šeimos santykių bylos priklauso nedispozityvių bylų grupei. Šiose bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo, nes šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra ir viešojo intereso gynimas (CPK 376 str.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas suabejojęs ieškovo psichine būsena savo iniciatyva nesiėmė priemonių surinkti duomenims, kurie patvirtintų ar paneigtų teismui kilusias abejones dėl ieškovo psichinės būklės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Pabrėžtina, kad asmuo netenka veiksnumo nuo teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažįstamas neveiksniu, įsiteisėjimo (CK 2.10 str. 1d., CPK 468 str. 1, 4 d., 279 str. 1 d.). Kol tokio teismo sprendimo nėra negalima teigti, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesant ieškovo psichinę būklę patvirtinančių dokumentų bei nesant medicinių prielaidų pripažinti ieškovą neveiksniu, remdamasis vien tik atsakovės paduotu pareiškimu dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu ir tuo pagrindu iškelta civiline byla, sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Teisinis pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą remiantis CPK 163 straipsnio 3 punktu būtų tik tuo atveju, jeigu atsakovė būtų pateikusi ieškovo psichikos būklę patvirtinačius duomenims ir šie duomenys rodytų esant medicininių prielaidų pripažinti šalį neveiksnia. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog negali išnagrinėti bylos dėl santuokos nutraukimo, kadangi nagrinėjamu atveju nėra jokių kliūčių pagal turimą medžiagą išnagrinėti bylą. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą, nes nebuvo teisinio pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą, ir šią normą aiškino plečiamai.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nei asmeniškai, nei per atstovą negali realizuoti savo asmeninių procesinių teisių. Pažymėtina, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 str. 1 d.). Pagal minėto straipsnio 2 dalį, atstovas procese visiškai pakeičia atstovaujamą asmenį. Tai reiškia, kad atvykus į teismo posėdį atstovui pripažįstama atvykus pačią atstovaujamąją šalį. Iš byloje esančių 2007-12-03 teisinių paslaugų sutarties (b.l. 92), 2007-12-07 atstovavimo sutarties (b.l. 79) matyti, kad ieškovui teisme atstovauja advokato padejėjas G. Žlioba. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovo atstovavimą tinkamu (b.l. 104). Pažymėtina, kad įgaliojimas atstovauti teisme atstovui iš esmės suteikia teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus (CPK 59 str. 1 d.). CPK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokie procesiniai veiksmai turi būti specialiai aptarti įgaliojime. Iš byloje esančios 2007-12-07 atstovavimo sutarties turinio matyti, kad ieškovas pavedė atlikti visus procesinius veiksmus, nurodytus CPK 59 straipsnio 1 ir 2 dalyje. Nors ieškovas nuolat gydosi stacionarinėse gydymo įstaigose (b.l. 31, 80, 93, 109, 119) ir negali dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau ieškovui tinkamai atstovauja jo atstovas advokato padėjėjas G. Žlioba, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas nei asmeniškai, nei per atstovą negali pasisakyti dėl ieškinio reikalavimų dydžio pakeitimo, atsisakymo, taikos sutarties sudarymo. Esant paminėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas visas įstatymo suteiktas teises gali tinkamai įgyvendinti tiek per savo atstovą, tiek asmeniškai, todėl byla dėl santuokos nutraukimo gali būti tinkamai nagrinėjama teisme.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįsitikinęs, ar iš tikrųjų egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą, nesant jokios būtinybės sustabdė bylos nagrinėjimą ir taip užvilkino jos išnagrinėjimą bei pažeidė ieškovo teisę į greitą bylos išnagrinėjimą ir teisminę jo interesų gynybą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl yra pagrindas nutartį dėl bylos sustabdymo panaikinti ir perduoti bylą toliau iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 328 str., 338 str., 337 str. 2 p).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 335-339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui.