- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- e2-287-457/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02670-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- R. T.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui R. T. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir išmokų vaikams išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. Š. (toliau – ir Ieškovė) ieškiniu prašo pripažinti, kad butas su rūsiu, 4,06 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nuo įsigijimo dienos - 2023 m. gegužės 18 d.; priteisti jai iš R. T. 8250,00 Eur Vokietijos šeimų fondo (vok. k. Familienkasse) išmokėtų ir vaikų poreikiams nepanaudotų išmokų bei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ji (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su atsakovu R. T. (toliau – ir Atsakovas), su kuriuo susilaukė vaikų T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2476-457/2023 jos ir Atsakovo santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta 2023 m. balandžio 16 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po santuokos nutraukimo ji atsitiktinai sužinojo, kad jos ir Atsakovo vardu yra registruotas butas su rūsiu, 4,06 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Buto ji nepirko, todėl daro prielaidą, kad butą įsigijo Atsakovas. Apie tai, kad Nekilnojamojo turto registre butas yra įregistruotas ir jos vardu, Atsakovas jos neinformavo. Pagal buto įsigijimo datą – įregistruotas pagal 2023 m. gegužės 18 d. Pirkimo – pardavimo sutartį, ji sprendžia, kad, Atsakovui pirkimo – pardavimo sutartį sudarius tuomet, kai teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo dar nebuvo įsiteisėjęs, taigi, civilinės metrikacijos įstaigoje nesant įregistruoto santuokos nutraukimo ir tokių duomenų nesant Gyventojų registre, Nekilnojamojo turto registre Butas buvo įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu ir yra traktuojamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 2023 m. balandžio 16 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintoje 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2476-457/2023, šalys konstatavo, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto bei transporto priemonių neturi, kad jokio kito dalintino, santuokoje įgyto turto, nėra įgijusios, bei susitarė, kad kiekvienos iš šalių turimos piniginės lėšos sąskaitose ir gryni pinigai yra tos šalies, kuri juos turi, asmeninė nuosavybė ir nėra dalintinos. Prašyme dėl santuokos nutraukimo šalys nurodė, kad apie 7 metus gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda (pacituota 2023 m. balandžio 27 d. teismo sprendime). Ji pripažįsta, kad neturi jokių daiktinių teisių į Butą, neturi jokių pretenzijų į jį, tačiau Buto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre kaip jos ir Atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė, sukelia jai teisines pasekmes – ji tampa bendraskole pagal 2025 m. gegužės 5 d. daugiabučio namo kreditavimo sutartį (Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas), jai kyla prievolė mokėti su Buto išlaikymu susijusius mokesčius, Butą vertinant kaip jos nuosavybę yra iškraipoma jos turtinė padėtis, kuri reikšminga vertinant Ieškovės teisę į socialinę paramą ir pan. 2023 m. balandžio 16 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintoje 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2476-457/2023, ji ir Atsakovas susitarė, kad jų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ja, o Atsakovas nuo 2023 m. balandžio 16 d. iki vaikų pilnametystės įsipareigojo teikti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur kiekvienam vaikui, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, o vaikams skirtas išlaikymo lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys ji. Po santuokos nutraukimo Atsakovas neteikė vaikams teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių reikalingo išlaikymo, todėl ji kreipėsi dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo iš Atsakovo, o nepavykstant išieškoti, kreipėsi į Sodrą dėl vaikų išlaikymo išmokų. Valstybės mokamų išmokų vaikams (vaiko pinigų) ji Lietuvoje negauna, nes tokios išmokos šalių vaikams buvo mokamos Vokietijoje. Vaiko pinigai (vok. k. Kindergeld) Vokietijoje yra mėnesinė išmoka, kuri skiriama už kiekvieną šeimoje auginamą vaiką. Šias išmokas administruoja Vokietijos šeimų fondas (vok. k. Familienkasse), jų dydis yra vienodas visiems vaikams, nepriklausomai nuo šeimos dydžio ir 2023 m. sudarė 250,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Tokia išmoka mokama jei šeima yra Europos Sąjungos piliečiai, gyvenantys bet kurioje Europos Sąjungos šalyje, o bent vienas iš tėvų dirba Vokietijoje. Išmoka skiriama iki 18 metų, o jei vaikas tęsia mokslus arba studijas, tai gali būti pratęsta iki 25 metų. Vokietijoje valstybės mokamos vaikų išmokos buvo pervedamos į Atsakovo sąskaitą. Po santuokos nutraukimo Atsakovas šių jo gaunamų išmokų vaikams jai neatiduodavo, todėl ji 2023 m. spalio mėn. pati kreipėsi į Vokietijos šeimų fondą (vok. k. Familienkasse) dėl šalių nepilnamečiams vaikams skirtų išmokų mokėjimo ir pirmą išmoką gavo 2023 m. gruodžio 18 d. už tris mėnesius (spalio – gruodžio mėn.) 4 500,00 Eur (6 vaikams po 250,00 Eur per mėnesį bendra suma 1 500,00 Eur) ir nuo to laiko išmokas gauna pati. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo numatyta, kad išlaikymą vaikams Atsakovas privalo teikti nuo 2023 m. balandžio 16 d., o ji yra skiriama vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.190, 4.143 straipsniai), todėl nuo 2023 m. balandžio 16 d. ji turėjo teisę disponuoti ir Vokietijos šalių vaikams mokamais vaikų pinigais. Atsakovas gavo Vokietijoje valstybės mokamas išmokas vaikams (vaikų pinigus), nepanaudojo jų vaikų poreikiams tenkinti pats ir neperdavė jų jai, kad ji galėtų vaikų pinigus panaudoti vaikų poreikiams, todėl ji, kaip vaikų atstovė, turi teisę reikalauti šių lėšų atlyginimo iš Atsakovo, kuris jas gavo ir panaudojo netinkamai. Nuo 2023 m. balandžio 16 d., kai šalys susitarė, kad vaikų išlaikymui skirtas lėšas tvarko ji, iki 2023 m. spalio 1 d., nuo kada Ieškovė pati gauna Vokietijos mokamus vaikų pinigus, t. y. už 5,5 mėn., Vokietijos mokamus vaikų pinigus gavo Atsakovas, iš viso 8 250,00 Eur (5 mėn. x 1500,00 Eur + (1 500,00 Eur : 2)). Per tą laiką pats Atsakovas vaikams jų išlaikymui turėjo sumokėti 7 260,00 Eur (6 vaikams per mėn. po 220,00 Eur, viso 1 320,00 Eur kas mėnesį, per 5, 5 mėn. viso 7 260,00 Eur (5 mėn. x 1 320,00 Eur + (1 320,00 Eur : 2)). Faktiškai per laiką nuo 2023 m. balandžio 16 d. iki 2023 m. spalio 1 d.) sumokėjo 9 419,00 Eur, visų pavedimų paskirtyje nurodyta „elementai“, todėl kai Ieškovė vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikams priverstinio išieškojimo pateikė vykdymui, antstolis A. Liaškovas Atsakovo pervestas lėšas su paskirtimi „elementai“ užskaitė kaip išlaikymą už mėnesius į priekį, kas reiškia, kad Vokietijos valstybės nuo 2023 m. balandžio 16 d. iki 2023 m. spalio 1 d. Atsakovui išmokėtų vaikų pinigų - 8 250,00 Eur - Atsakovas jai neperdavė, pats vaikų poreikiams nepanaudojo, todėl ši suma priteistina iš Atsakovo jai, kaip nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojai uzufrukto teisėmis.
Ieškovės D. Š. atstovė advokatė D. Balčiūnienė teismo posėdyje Ieškovės ieškinį palaikė, nurodydama analogiškas, kaip ir pareikštame ieškinyje, aplinkybes, bei prašė pripažinti, kad butas su rūsiu 4,06 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nuo įsigijimo dienos - 2023 m. gegužės 18 d., bei priteisti Ieškovei iš R. T. 8250,00 Eur Vokietijos šeimų fondo (vok. k. Familienkasse) išmokėtų ir vaikų poreikiams nepanaudotų išmokų bei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovui R. T. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per EPP, Atsakovas patvirtino, jog dokumentus gavo (b. l. 26-27). Teismo šaukimas Atsakovui atvykti į parengiamąjį teismo posėdį įteiktas viešo paskelbimo būdu 2025 m. gruodžio 8 d., paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis, b. l. 36). Atsakovas R. T. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe
Ieškovės atstovės advokatės D. Balčiūnienės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu ir kita byloje esančia medžiaga nustatyta, jog Atsakovas 2023 m. gegužės 18 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2046 pagrindu įsigijo butą su rūsiu 4,06 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas D. Š. ir R. T. vardu. Tai, kad Butas įregistruotas abiejų buvusių sutuoktinių D. Š. ir R. T. vardu, Ieškovė atsitiktinai sužinojo po santuokos nutraukimo, tačiau ji jokio Buto nepirko, jį įsigijo Atsakovas. Apie tai, kad Nekilnojamojo turto registre Butas yra įregistruotas ir Ieškovės vardu, Atsakovas Ieškovės neinformavo, pirkimo – pardavimo sutartį sudarė tada, kai 2023 m. balandžio 27 d. teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl civilinės metrikacijos įstaigoje nesant įregistruoto santuokos nutraukimo ir tokių duomenų nesant Gyventojų registre, Nekilnojamojo turto registre Butas buvo įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu ir yra traktuojamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis Nr. 3K-3-343/2006; 2006-10-06 nutartis Nr. 3K-3-538/2006; 2007-11-06 nutartis Nr. 3K-3-490/2007).
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį.
Apibendrinant konstatuotina, jog sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) visų pirma būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
CK 1.138 straipsnyje numatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas pripažindamas tas teises (1 punktas), nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį (5 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
2023 m. balandžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2476-457/2023 Ieškovės ir Atsakovo santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta 2023 m. balandžio 16 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sprendimas šioje byloje įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 18 d. 2023 m. balandžio 16 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintoje 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2476-457/2023, ieškovė D. Š. ir atsakovas R. T. nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto bei transporto priemonių neturi, jog jokio kito dalintino, santuokoje įgyto turto, nėra įgijusios, bei susitarė, kad kiekvienos iš šalių turimos piniginės lėšos sąskaitose ir gryni pinigai yra tos šalies, kuri juos turi, asmeninė nuosavybė ir nėra dalintinos. Prašyme dėl santuokos nutraukimo šalys nurodė, kad apie 7 metus gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda, jog jų nebesieja šeimyniniai ir santuokiniai ryšiai.
Nežiūrint to, kad tiesioginių ieškinio reikalavimą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta, vis dėlto pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu 4,06 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise nuo jo įsigijimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gegužės 18 d. priklauso R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) Ieškovė apie Buto įsigijimą nieko nežinojo, prie to Buto įsigijimo ji visiškai neprisidėjo, šiuo nekilnojamuoju turtu visą laiką naudojosi Atsakovas ir Ieškovė niekada nereiškė jokių pretenzijų į nekilnojamąjį turtą, juo nesinaudojo, Buto neprižiūrėjo, nemokėjo už jį mokesčių ir pan. Tai patvirtinama 2023 m. balandžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimu ir surinkta medžiaga civilinėje byloje Nr. e2-2476-457/2023, iš kurios matyti, kad Ieškovė jau 7 metus laiko iki santuokos nutraukimo su Atsakovu gyveno atskirai, visą tą laiką bendrai ūkio nebetvarkė ir jų nebesiejo jokie šeimyniniai ir santuokiniai ryšiai.
Iš byloje surinktų įrodymų ir duomenų visumos, darytina išvada, kad Butas buvo įgytas iš asmeninių Atsakovo lėšų, todėl Ieškovės nurodytos aplinkybės bei teisingumo ir protingumo kriterijai teismui sudaro pagrindą pripažinti, kad Butas priklauso Atsakovui asmeninės nuosavybės teise nuo Buto įsigijimo dienos.
Dėl išmokų vaikams išieškojimo
2023 m. balandžio 16 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintoje 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2476-457/2023, Ieškovė ir Atsakovas susitarė, kad jų nepilnamečių vaikų T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su Ieškove, o Atsakovas nuo 2023 m. balandžio 16 d. iki vaikų pilnametystės įsipareigoja teikti vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur kiekvienam vaikui, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant Ieškovę vaikams skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.
Ieškovės atstovės advokatės D. Balčiūnienės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, Ieškovės sąskaitų išrašais ir kita byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad po santuokos nutraukimo Atsakovas neteikė vaikams teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių reikalingo išlaikymo. Dėl to, Ieškovė kreipėsi dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo iš Atsakovo, o nepavykstant išieškoti, kreipėsi į Sodrą dėl vaikų išlaikymo išmokų. Valstybės mokamų išmokų vaikams (vaiko pinigų) Ieškovė Lietuvoje negauna, nes tokios išmokos šalių vaikams buvo mokamos Vokietijoje. Vaiko pinigai (vok. k. Kindergeld) Vokietijoje yra mėnesinė išmoka, kuri skiriama už kiekvieną šeimoje auginamą vaiką, šias išmokas administruoja Vokietijos šeimų fondas (vok. k. Familienkasse), jų dydis yra vienodas visiems vaikams, nepriklausomai nuo šeimos dydžio ir 2023 m. sudarė 250,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Vokietijoje valstybės mokamos vaikų išmokos buvo pervedamos į Atsakovo sąskaitą. Po santuokos nutraukimo, Atsakovas šių jo gaunamų vaikų išmokų Ieškovei neatidavė, todėl ji 2023 m. spalio mėn. kreipėsi į Vokietijos šeimų fondą (vok. k. Familienkasse) dėl šalių nepilnamečiams vaikams skirtų išmokų mokėjimo ir pirmą išmoką tiesiogiai gavo 2023 m. gruodžio 18 d. už tris mėnesius (spalio – gruodžio mėn.) 4 500,00 Eur (6 vaikams po 250,00 Eur per mėnesį bendra suma 1 500,00 Eur) ir nuo to laiko tas išmokas gauna Ieškovė.
CK 3.203 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. Valstybės mokamos išmokos vaikams, kurias tėvai valdo uzufrukto teise, yra vaiko turtas, skirtas vaiko poreikiams tenkinti, jos turi būti naudojamos būtent tam tikslui, kuriam valstybė jas skiria. Šios išmokos nėra skirtos tėvų ar vieno iš jų poreikiams tenkinti ir jos nėra atimamos iš tėvų nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydžio. Tai, kad valstybė moka išmokas vaikams, nereiškia, kad tėvai atleidžiami nuo pareigos teikti vaikams išlaikymą. Jeigu vaikui skirtas išlaikymas, įskaitant ir valstybės mokamas išmokas vaikams, panaudojamas ne vaiko interesams, jis yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto (CK 3.203 straipsnio 2 dalis).
Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyta, kad išlaikymą vaikams Atsakovas privalo teikti nuo 2023 m. balandžio 16 d., o Ieškovė yra skiriama vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.190, 4.143 straipsniai), todėl nuo 2023 m. balandžio 16 d. Ieškovė turėjo teisę disponuoti ir iš Vokietijos šalių vaikams mokamais vaikų pinigais. Atsakovas gavo Vokietijoje valstybės mokamas išmokas vaikams (vaikų pinigus), tačiau nepanaudojo jų vaikų poreikiams tenkinti pats ir neperdavė jų Ieškovei, kad ji galėtų vaikų pinigus panaudoti vaikų poreikiams. Atsižvelgiant į tai, Ieškovė, kaip nepilnamečių vaikų atstovė, turi teisę reikalauti šių lėšų atlyginimo iš Atsakovo, kuris jas gavo ir panaudojo netinkamai.
Nuo 2023 m. balandžio 16 d., kai šalys susitarė, kad vaikų išlaikymui skirtas lėšas tvarko Ieškovė, iki 2023 m. spalio 1 d., t. y. nuo to laiko, kada Ieškovė pati gauna Vokietijos mokamus vaikų pinigus, t. y. už 5,5 mėn., Vokietijos mokamus vaikų pinigus gavo Atsakovas, iš viso 8 250,00 Eur (5 mėn. x 1500,00 Eur + (1 500,00 Eur : 2)). Per tą laiką pats Atsakovas vaikams jų išlaikymui turėjo sumokėti 7 260,00 Eur (6 vaikams per mėn. po 220,00 Eur, viso 1 320,00 Eur kas mėnesį, per 5, 5 mėn. viso 7 260,00 Eur (5 mėn. x 1 320,00 Eur + (1 320,00 Eur : 2)). Faktiškai per laiką nuo 2023 m. balandžio 16 d. iki 2023 m. spalio 1 d.) sumokėjo 9 419,00 Eur, visų pavedimų paskirtyje nurodyta „elementai“, todėl kai Ieškovė vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikams priverstinio išieškojimo pateikė vykdymui, antstolis A. Liaškovas Atsakovo pervestas lėšas su paskirtimi „elementai“ užskaitė kaip išlaikymą už mėnesius į priekį, kas reiškia, kad Vokietijos valstybės nuo 2023 m. balandžio 16 d. iki 2023 m. spalio 1 d. Atsakovui išmokėtų vaikų pinigų - 8 250,00 Eur, Atsakovas Ieškovei neperdavė, pats vaikų poreikiams pinigų nepanaudojo, todėl ši suma priteistina iš Atsakovo Ieškovei, kaip nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojai uzufrukto teisėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Be to, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus, iš Atsakovo Ieškovės naudai priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 114 Eur žyminio mokesčio (b. l. 3), 968 Eur teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 41-43), iš viso 1082 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 15,86 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos iš Atsakovo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad butas su rūsiu 4,06 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo buto įsigijimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gegužės 18 d.
Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 250 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) iš Vokietijos šeimų fondo (vok. k. Familienkasse) išmokėtų ir vaikų poreikiams nepanaudotų išmokų ieškovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 082 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.