- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- N-575-2815-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-05987-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimo M. A. (M. A.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. A. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209² straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad 2010 m. lapkričio 9 d., apie 16.40 val., Malkų įlankos jūrų uosto poste, Perkėlos 1c, UAB „Green Carrier“ muitinės tarpininko atstovas M. A. pateikė muitinės dokumentus – importo deklaraciją Nr.10LTLU9000IM01A089. Deklaruotos 3 prekės: 1-a prekė – elektriniai automobilių akumuliatorių įkrovikliai, 400 PK TARIC kodas 8504405590; 2-a prekė – kintamos srovės generatoriai, kurių galia ne didesnė kaip 7,5 KVA, 10 PK, TARIC kodas 8501612090; 3-a prekė suvirinimo aparatai (virinimui elektrodais), 420 PK, TARIC kodas 8468800000. Atlikus prekių klasifikavimo kontrolę (patikrinimo aktas Nr.10LTLU90000924763), nustatyta, kad 3-ios prekės pagal nurodytą TARIC kodą 846880000 yra 20 PK suvirinimo aparatų virinti dujomis MIG-125. Deklaracijoje, neteisingai nurodytas prekių aprašymas. 400 PK (200 vnt. suvirinimo aparatų BX1-200C ir 200 vnt. suvirinimo aparatų MMA-200) TARIC kodas turi būti 8515390000. 3-ios prekės neteisingai deklaruotų prekių vertė 71559 Lt, mokesčių suma 16932 Lt. Paskaičiuota mokesčių suma pagal nustatyta TARIC kodą 17365 Lt. Susidaro mokesčių nepriemoka 433 Lt. Deklaruodamas prekes neteisingu TARIC kodu muitinės tarpininko atstovas M. A. pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr.2454/93 išdėstančio Tarybos reglamento (EB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 209² straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo M. A. atžvilgiu nutraukė ir 2010 m. lapkričio 10 d. Daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 0LU9004216 sulaikytas prekes – 200 vnt. suvirinimo aparatų BX1-200C ir 200 vnt. suvirinimo aparatų MMA-200 grąžino M. A. deklaruojant įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad šios kategorijos bylose yra pripažįstama, jog įrodinėjant atsakomybėn traukiamojo asmens kaltę dėl netinkamo kodo nurodymo, būtina išsiaiškinti, ar pažeidimu įtariamas asmuo, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, turėjo realų pagrindą manyti, jog deklaracijoje jo nurodyti duomenys apie kodą yra neteisingi. Išnagrinėjęs ir įvertinęs administracinės bylos medžiagoje esančius įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovės paaiškinimus, atsižvelgiant ir į teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2007 m. spalio 12 d. nutarimas, priimtas administracinėje byloje Nr.N9(62)-1762/2007) teismas padarė išvadą, kad byloje tokie duomenys nenustatyti ir todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, kadangi neįrodyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Teismas konstatavo, kad pareiga kontroliuoti deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumą, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats deklarantas, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo, gavėjo pateiktus duomenis ar pagal anksčiau importuotų prekių nustatytus kodus, tenka deklaraciją pasirašiusiam asmeniui, nereiškia, jog šios nuostatos pakanka atsirasti administracinei atsakomybei pagal ATPK 209 ² straipsnio 3 dalyje numatytojo pažeidimo dispoziciją.
II.
Klaipėdos teritorinė muitinė (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Institucija pažymi, kad M. A. nepasinaudojo teisės aktų (1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1B-615 patvirtintomis Leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklėmis) suteikta teise apžiūrėti ir pasitikrinti prekes prieš jas deklaruojant muitinei ir pasitikėdamas jam pateiktais dokumentais, kurie neatitiko faktinės sudėties, pasielgė neatsargiai. Institucijos įsitikinimu, šiuo atveju prekes tinkamai klasifikuoti nebuvo reikalingos specialios žinios, nes tokių specialių žinių neturi ir muitinės pareigūnas, kuris patikrino šias prekes, užteko prekes vizualiai apžiūrėti, ko nepadarė deklarantas M. A.. Pabrėžia, jog tai, kad M. A. deklaravo prekes muitinei pagal jam pateiktus duomenis jais pasitikėdamas ir nepasitikrindamas su faktiniais duomenimis (apžiūrint prekes), nepašalina jo kaltės dėl inkriminuojamo pažeidimo. Be to, pažymi, kad M. A. jau ne pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimo padarymą.
Atsiliepimas
M. A. atsiliepimu prašo Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimą nepakeistą. Asmens nuomone, tam, kad pasinaudoti Institucijos paminėtų teisės aktų galimybę, turi egzistuoti aplinkybės, leidžiančios suabejoti nurodyto prekių kodo teisingumu. M. A. objektyviai nekilo įtarimas, kad šios prekės (suvirinimo aparatai) gali skirtis dėl suvirinimo ypatumų, todėl neturėjo pagrindo įtarti, kad krovinio gavėjo pateikta informacija gali būti klaidinga. Atkreipia dėmesį, jog M. A. turi vadybos ir verslo administravimo profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, todėl neturėjo pakankamai žinių ir įgūdžių atskirti įvežamas prekes pagal jų specifines savybes. Pažymi, jog žala valstybei padaryta nedidelė. Be to, akcentuoja, jog tai, kad asmeniui ne pirmą kartą inkriminuojamas pažeidimas pagal ATPK 209² straipsnį, dar neįrodo jo kaltės, o pažeidimo pakartotinumas įtakoja tik skiriamos baudos dydį.
Uždaroji akcinė bendrovė „Aldema & Ko“ (toliau – ir Bendrovė), atstovaujama direktoriaus V. Ž. (V. Ž.), 2011 m. kovo 8 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą procesiniu prašymu prašydama grąžinti sulaikytą Bendrovės krovinį. Pažymi, kad Bendrovės veiksmuose nenustatyti jokie muitinės taisyklių pažeidimai, tačiau dėl susidariusios situacijos Bendrovė negali realizuoti krovinio už kurį jau yra sumokėjusi tiekėjui, negauna pajamų už krovinį, apsunkintos verslo galimybės, nes trūksta lėšų naujai produkcijai įsigyti, pablogėję santykiai su užsakovais dėl nepristatytų prekių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja: III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 209² straipsnio 3 dalis nustato, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje ir (arba) antrojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Byloje esančios deklaracijos (b. l. 9-14), M. A. paaiškinimas (b. l. 8), duomenų, susijusių su muitine verte, deklaracija (b. l. 19), Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimas (b. l. 20) patvirtina, kad M. A. 2010 m. lapkričio 19 d. Malkų įlankos jūrų uosto poste muitiniam tikrinimui pateikė neteisingus duomenis apie prekių kodus. Iš byloje esančios pažymos (b. l. 22) matyti, kad M. A. administracine tvarka yra baustas už ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šių įrodymų pagrindu spręstina, kad byloje pagrįstai nustatyta, jog nurodytoje M. A. veikoje yra ATPK 209² straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji požymiai, o M. A. yra tinkamas šio pažeidimo subjektas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. A. veikoje nebuvo kaltės. Tokią pačią poziciją išdėsto ir M. A. atsiliepime į Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde keliamas traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės padarius šį pažeidimą klausimas, tai yra, ar nagrinėjamoje situacijoje M. A. suvokė, kad muitinės pareigūnui pateiktoje importo deklaracijoje nurodė neteisingus duomenis, taip pat, ar jis privalėjo ir galėjo šiame dokumente nurodyti teisingus deklaruojamų prekių TARIC kodus.
M. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, taip pat atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jis prekes deklaravo pagal krovinio siuntėjo pateiktus dokumentus ir neprivalėjo papildomai tikrinti prekių sudėties. Šie paaiškinimai turi būti vertinami, atsižvelgus į 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio nuostatas, pagal kurias būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Taigi, M. A. turėjo būti žinoma ši jam, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga, todėl faktas, kad jis deklaravo prekes pagal prekių gamintojo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti pačios deklaranto atsakomybės. Vertinant, ar M. A. turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, o taip pat 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 182 straipsniu bei Muitinės departamento 2004 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius). M. A. savo rizika nepasinaudojo minėtomis teisės normose reglamentuotomis teisėmis ir, neįsitikinęs, kad bendrajame administraciniame dokumente deklaruoti duomenys yra teisingi, vis tik jį pasirašė bei pateikė muitinės įstaigai. M. A. sąmoningai pasirinko tokį elgesio modelį, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pasirašydamas deklaracijoje ir patvirtindamas tai savo spaudu M. A. tapo atsakingas, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Be to, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad M. A. turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl deklaruojamų prekės kodų, kadangi kaip nurodė pats M. A., dokumentai, kuriuos jis gavo iš krovinio siuntėjo pirmą kartą, buvo netvarkingi, iš dokumentų buvo sunku nustatyti prekių rūšį. Taigi, darytina išvada, kad M. A. numatė, jog jo veika gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 str.). Tai, kad M. A. deklaravo prekes pagal krovinio siuntėjo pateiktus duomenis jais pasitikėdamas, nepašalina jo kaltės, o tik yra aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį.
Taip pat atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime suformuluotą doktriną dėl skiriamos baudos teisės pažeidėjui proporcingumo padarytam teisės pažeidimui, aplinkybes, kad M. A. deklaravo prekes pagal prekių siuntėjo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, padarė ATPK 209² straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą dėl neatsargumo, dėl netinkamai užpildytos deklaracijos papildomai priskaičiuota 433 litai mokesčių. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, mastą, turėtų skirti piniginę baudą vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnis apeliacinės instancijos teismui nesuteikia įgaliojimų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimus administracinių teisės pažeidimų bylose, sunkinant traukiamo atsakomybėn asmens teisinę padėtį, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir visa byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Uždarosios akcinės bendrovės „Aldema & Ko“ procesinis prašymas dėl krovinio grąžinimo netenkinamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad daiktų ir dokumentų paėmimas – viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių, numatytų ATPK 269 straipsnio nuostatose. Remiantis ATPK 269 straipsnio 1 dalimi, paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 209² straipsnio 3 dalies, dėl kurios pažeidimo M. A. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, sankcijoje yra numatyta prekių (daiktų) konfiskavimo galimybė. Nagrinėjamu atveju prekių paėmimu iš esmės siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tai yra už galbūt padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtiną prekių (daiktų) konfiskavimą. Tai reiškia, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso paimtos prekės (daiktai) (arba jis yra teisėtas valdytojas), negali laisvai savo nuožiūra jomis naudotis, be to, paimtų prekių (daiktų) savininkas (teisėtas valdytojas) ir asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio paimti daiktai ir dokumentai, gali būti skirtingi.
Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuojami ne tik daiktai ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, bet ir tie daiktai bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu (ir nėra pažeidėjo nuosavybė), išvardytų teisės pažeidimų bylose. Šiame sąraše yra ir pažeidimas, numatytas ATPK 209² straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad aplinkybė, jog Bendrovė negali realizuoti krovinio už kurį jau yra sumokėjusi tiekėjui, nesudaro pagrindo tenkinti Bendrovės prašymą ir leisti realizuoti prekes iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo, kadangi jos gali būti konfiskuotos dėl ATPK 209² straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Uždarosios akcinės bendrovės „Aldema & Ko“ prašymą grąžinti sulaikytą krovinį atmesti.
Nutartis neskundžiama.