- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- ATP-283-354/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00555-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nutarimo, kuriuo A. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 7 d. paskirtas įspėjimas, o pagal ATPK 126 str. 4 d. paskirta 2000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str., nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir galutinė nuobauda paskirta 2000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 2 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nubaustas už tai, kad 2011-04-09 apie 1 val. 20 min. Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2,69 promilės alkoholio), ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14.16 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde apeliantas teigia, kad 2011-04-09 apie 1 val. automobilį ,,Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo D. K., o jis sėdėjo keleivio vietoje ir, priešingai nei teigia policijos pareigūnai, su D. K. vietomis nepasikeitė. Taip pat teigia, kad policijos pareigūnai negalėjo visko gerai matyti, nes buvo tamsus paros metas, ir be to, pasikeisti vietomis nebuvo net galimybės, nes po sustabdymo sustojo už kelių metrų. Apeliantas pažymi, kad faktą, jog automobilį vairavo D. K., teismo posėdyje patvirtino ji pati, J. S. ir D. J., tačiau šių liudytojų parodymus teismas vertino kritiškai, nenurodydamas jokių pagrįstų argumentų, ir rėmėsi vien policijos pareigūno A. U. parodymais, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, ir teigia, kad jo kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, nėra įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. P. neneigia įvykio dieną nepateikęs vairuotojo pažymėjimo ir buvęs neblaivus, ką patvirtina ir byloje esantys duomenys (b. l. 5), tačiau apeliantas, kaip ir apklausiamas žemesnės instancijos teismo posėdyje, neigia tą sykį vairavęs automobilį ,,Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Konkrečiu atveju apelianto deklaruojamą įvykio versiją teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybos taktiką, nes byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina kitokias įvykio aplinkybes.
Iš tikrųjų, teismo posėdyje apklausiamos liudytojos D. K. ir J. S. tvirtino, kad įvykio dieną automobilį vairavo ne A. P., kuris buvo girtas, o D. K. (b. l. 58-59). Liudytoju apklaustas D. J. teismo posėdyje taip pat nurodė matęs, kad išvykstant iš gimtadienio D. K., J. S. ir A. P., automobilį sėdo vairuoti D. K. (59-60 b. l.). Tuo tarpu liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas A. U. nurodė, kad jo kolegei V. Z. stabdant įtartinai važiuojantį automobilį, pastarąjį vairavo A. P., kuris, iškart nesustojęs, pravažiavęs toliau apie 100 metrų, apsikeitė vietomis su šalia sėdėjusia mergina (60 b. l.). Iš aptartų liudytojų parodymų akivaizdu, kad jie iš esmės skiriasi – D. K., J. S. ir D. J. davė apeliantui palankius parodymus, o A. U. patvirtino A. P. kaltę įrodančias aplinkybes. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įvertino tiek apelianto, tiek visų liudytojų parodymus visete su kitais byloje surinktais įrodymais ir padarė atitinkamas teisingas išvadas dėl jų.
Apeliantas savo skundu nesutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl liudytojų parodymų ir teigia, kad nepagrįstai buvo remtasi vien bylos baigtimi suinteresuoto policijos pareigūno A. U. parodymais. Šiuo atveju teismas pažymi, kad A. U. tarnybinės pareigos savaime negali būti pagrindas nesiremti jo parodymais ar laikyti jį suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu, tuo labiau, kad jo deklaruotos įvykio aplinkybės nuo pat pradžių buvo vienodos ir jas patvirtina byloje surinkti kiti įrodymai. Kitaip būtina pažymėti apie liudytojų D. K., J. S. ir D. J., kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių aiškiai palaiko apelianto gynybinę versiją, siekdami padėti išvengti atsakomybės savo draugui.
Pirmiausia, kalbant apie liudytojo D. J. parodymus, pažymėtina, kad jo įvykio metu automobilyje nebuvo, vadinasi, kas vairavo automobilį, kai pastarąjį stabdė policijos pareigūnai, jis matyti negalėjo. D. K., kuri teismo posėdyje tvirtino pati vairavusi automobilį, savo paaiškinime iš kart po įvykio nurodė (b. l. 13), kad automobilį, būdamas neblaivus, vairavo A. P., tačiau teismo posėdžio metu ėmė tvirtinti, kad paaiškinimą pasirašė neskaičiusi, kas jame buvo parašyta. Tokie liudytojos teiginiai kritikuotini, nes 2011-04-09 paaiškinime ji aiškiai nurodė – ,,Iš mano žodžių surašyta teisingai, perskaičiau.“. Jei teismo posėdyje D. K. duotus parodymus laikyti teisingais, kyla logiškas klausimas, kodėl įvykio dieną ji apkalbėjo apeliantą, jei iš tikrųjų nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio ir turėdama vairuotojo pažymėjimą pati vairavo automobilį. Maža to, įvykio dieną ne kam kitam, o apeliantui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurį pastarasis pasirašė (b. l. 4), būtent jam pasirašant buvo nustatinėjamas girtumas ir taikytas administracinis sulaikymas iki 2011-04-09 19 val. (b. l. 10). Tai iš esmės patvirtina nuoseklius liudytojo A. U. parodymus, kad įvykio dieną apeliantas tik iš pradžių neigė vairavęs transporto priemonę – ,,...paskui jau atsiprašinėjo.“ (b. l. 60).
Apelianto teigimu, policijos pareigūnai, tarp jų A. U., negalėjo matyti, kas vyko automobilyje, nes buvo tamsus paros metas. Tuo tarpu policijos pareigūnė V. Z. savo tarnybiniame pranešime (b. l. 11) ir liudytojas A. U. (b. l. 12; 60) tvirtino aiškiai matę, kad pro šalį pravažiuojantį stabdomą automobilį vairavo vyras – nustatyta, kad A. P., nes automobilio saloną apšvietė jų tarnybinio automobilio žybčiojantys švyturėliai. Be to, V. Z. ir pati su rankiniu žibintuvėliu švietė į pravažiuojantį automobilį. Dėl to, kas aptarta, teismas konstatuoja, kad apylinkės teismui nebuvo pagrindo nesiremti A. U. parodymais, nes jie kartu su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą apelianto kaltę įrodančią medžiagą, kuri aiškiai paneigia A. P. ir jo poziciją palaikančių liudytojų aiškiai subjektyvius parodymus.
Tai, kokiu atstumu (kelių metrų, 5 metrų, 100 metrų ar kt.) buvo sustabdytas policijos stabdomas automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apelianto kaltei ir veikos kvalifikacijai neturi esminės reikšmės. Faktas tas, kad policijos pareigūnai matė A. P., sėdintį stabdomo automobilio vairuotojo vietoje, o privažiavę – rado jį sėdintį keleivio vietoje, vadinasi, buvo pakankamos aplinkybės apeliantui persėsti į kitą vietą, taip mėginant suklaidinti pareigūnus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad A. P. padaryti administraciniai teisės pažeidimai kvalifikuoti teisingai ir už juos paskirtos administracinės nuobaudos, taip pat ir galutinė subendrinta nuobauda, nėra aiškiai per griežtos. Todėl tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nutarimą nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.