Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vytauto L. S. ieškinį atsakovei UAB „Pekotra“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas V. L. S. vairuotojo ekspeditoriaus pareigose UAB „Pekotra“ dirbo nuo 2004-10-01 (65-69 b.l.). Nuo 2012-05-25 darbdavio įsakymu V. L. S. atliko pervežimus Vakarų Europoje (81 b.l.). Kaip matyti iš vairuotojo dienos veiksmų ataskaitos, tarnybinio pranešimo, 2012-07-01 16 val., ieškovo vairuojamai transporto priemonei stovint Belgijoje, Truiden mieste, esant 45 val. kassavaitiniam ieškovo poilsio laikui, UAB „Pekotra“ darbuotojas R. I. pareikalavo V. L. S. tikrintis neblaivumą alkotesteriu (74, 75, 76 b.l.). Kaip nurodė ieškovas, tą dieną pietaudamas prie savo vairuojamo automobilio, jis gėrė alų, tačiau tikrintis neblaivumą atsisakė, nes tuo metu buvo jo poilsio laikas, kurį jis galėjo leisti savo nuožiūra. Ieškovas nuo darbo nebuvo nušalintas, todėl, kaip pažymėjo ieškovas, pagal vadybininko V. B. nurodymą, 2012-07-02 apie 6.30 val. išvažiavo pasikrauti krovinio. Remiantis R. I. tarnybiniu pranešimu, konstatuojančiu, jog ieškovas darbo metu darbe buvo neblaivus, UAB „Pekotra“ direktorius 2012-08-01 įsakymu Nr. Į-12-47 ieškovą atleido iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 235 str. 2 d. 8 p., 136 str. 3 d. 2 p. (70-73 b.l.).

Dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, įsakymo

Pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. Šiurkštus darbo drausmės pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbuotojo buvimas darbo metu darbe neblaivaus gali būti vertinamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kai nustatomos tokios aplinkybės: 1) darbuotojo neblaivumo faktas; 2) darbuotojo buvimo darbe faktas, t. y. buvimą darbovietėje, darbo vietoje ar kitoje vietoje, kur darbuotojas turi būti atlikdamas darbo pareigas ar vykdydamas darbdavio užduotis; 3) buvimo darbo metu faktas.

Ginčo dėl pirmosios iš nurodytų aplinkybių – darbuotojo neblaivumo fakto – byloje nėra. Iš paties ieškovo paaiškinimo akivaizdu, jog 2012-07-01 jis buvo gėręs alaus. Prieš analizuojant kitas dvi šiurkštaus pažeidimo faktą lemiančias aplinkybes, pabrėžtinas šioje byloje svarbus faktas, jog UAB „Pekotra“ darbuotojo R. I. reikalavimo V. L. S. pasitikrinti neblaivumą metu, t. y. 2012-07-01 16 val. buvo ieškovo 45 val. kassavaitinis poilsio laikas. Šią aplinkybę pripažįsta abi šalys. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 (toliau tekste – Reglamentas) 4 str. įtvirtinta, kad kassavaitinio poilsio laikotarpis – tai kassavaitinis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku. Reglamento 8 str. 8 d. nustatyta, jog, jei vairuotojas nusprendžia pasinaudoti kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpiais ne transporto priemonės nuolatinio laikymo vietoje, jis gali pasinaudoti transporto priemone, jei joje kiekvienam vairuotojui yra įrengtos tinkamos miegojimo vietos, o transporto priemonė stovi vietoje. Kaip byloje nustatyta, ieškovo vairuotoje transporto priemonėje buvo įrengtos dvi miegojimo vietos, todėl, remiantis Reglamentu, akivaizdu, jog V. L. S. poilsio laikotarpiu ši transporto priemonė, tuo pačiu ir automobilio stovėjimo aikštelės dalis prie šios transporto priemonės, kurioje ieškovas pietavo, tapo ieškovo poilsio vieta, o ne buvo darbo vieta, kaip teigia atsakovės atstovas. Nurodyta leidžia konstatuoti, kad 2012-07-01 16 val., kuomet, atsakovės atstovo teigimu, ieškovas padarė pažeidimą, V. L. S. buvo poilsio vietoje savo poilsio metu. Taigi, nenustačius dviejų iš aukščiau nurodytų sąlygų – buvimo esant neblaiviam darbe ir darbo metu, ieškovo V. L. S. alkoholinio gėrimo vartojimo faktas 2012-07-01 negali būti vertinamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Kritiškai vertintini atsakovės atstovo, liudytojo R. I. teiginiai, jog tuo metu, kai baigėsi ieškovui priklausantis 45 val. kassavaitinis poilsio laikas, t. y. 2012-07-01 18.15 val., V. L. S. nebūtų spėjęs išsiblaivyti ir nebūtų galėjęs tinkamai atlikti savo darbines funkcijas, kadangi atsakovė šį argumentą patvirtinančių duomenų nepateikė, tuo labiau, kad, kaip iš liudytojų K. C., R. I. parodymų nustatyta, ieškovas, įtariant, jog jis yra neblaivus bei atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, net nebuvo nušalintas nuo darbo, be to, darbdavio įgalioti asmenys V. L. S. galimo neblaivumo nepatikrino, nei nurodytu 2012-07-01 18.15 val. metu, nei 2012-07-02 6.30 val., kai ieškovas, gavęs vadybininko V. B. nurodymą, toliau tęsė reisą.

Teismas nepasisako dėl atsakovės atstovo argumentų, jog V. L. S. pažeidė vairuotojo ekspeditoriaus instrukciją, kadangi, kaip patvirtino liudytojas K. C., su šia instrukcija ieškovas nebuvo supažindintas, todėl jis neturėjo galimybės laikytis ar pažeisti minėtame įmonės normatyviniame dokumente nustatytas taisykles. Be to, teismas pažymi, jog UAB „Pekotra“ nebuvo parengta darbuotojų galimo neblaivumo patikrinimo tvarka, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl R. I. veiksmų teisėtumo, nurodant ieškovui pasitikrinti neblaivumą. 2012-05-28 įsakymo Nr. Į-12-32 „Dėl UAB „Pekotra“ vidaus kontrolės skyriaus įsteigimo“ 11 p. R. I. numatytų pareigų alkotesteriu tikrinti vairuotojų alkoholio kiekį kraujyje turinys, teismo nuomone, nėra pakankamas bei nuoseklus, jame nereglamentuoti naudojamo alkotesterio techniniai parametrai, be to, su šiuo 2012-05-28 įsakymu ieškovas taip pat nebuvo supažindintas.

Dėl atsakovės pateiktos filmuotos medžiagos pažymėtina, kad šeimos, darbo, ypatingosios teisenos bei kitose bylose, kuriose pagal įstatymą teismas privalo aktyviai veikti ex officio, teismas pats savo iniciatyva tiria ir vertina, ar vaizdo bei garso įrašai (nuotraukos), esantys byloje kaip įrodinėjimo priemonės, yra padaryti nepažeidžiant įstatymų. Kaip numato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 str. 3 d., vykdant vaizdo stebėjimą darbo vietoje ir duomenų valdytojo patalpose ar teritorijose, kuriose dirba jo darbuotojai, šie darbuotojai apie tokį vaizdo duomenų tvarkymą turi būti pasirašytinai informuojami. Kaip nurodė ieškovas V. L. S., apie filmavimą R. I. kabinete jis nebuvo niekaip informuotas, tai paneigiančių duomenų atsakovės atstovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog filmuota medžiaga padaryta pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, todėl pripažintina netinkamu įrodymu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, V. L. S. atleidimas iš darbo DK 235 str. 2 d. 8 p., 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu laikytinas neteisėtu, o UAB „Pekotra“ direktoriaus 2012-08-01 įsakymas Nr. Į-12-47 panaikintinas.

Kaip nurodo ieškovas, vairuotojo ekspeditoriaus UAB „Pekotra“ darbas jam patinka, jis nori ir toliau šį darbą dirbti, duomenų, jog UAB „Pekotra“ ieškovui būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, byloje nėra, todėl ieškovas grąžintinas į darbą (DK 297 str. 3 d.). DK 297 str. 3 d. norma numato, jog, grąžinus darbuotoją į pirmesnį darbą, priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nors ieškovas bei jo atstovai prašė priteisti ieškovui iš atsakovės darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismas, vadovaujantis DK 297 str. l d. bei CPK 417 str., reglamentuojančiais, jog bylose pagal darbuotojo ieškinį teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, priteisia ieškovui darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2012-08-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2012-12-06 – 5 196,76 Lt ir po 67,20 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2012-12-06 iki sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). DK 250 str. nurodyta, jog šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį nustato teismas, vadovaudamasis CK normomis. Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ieškovas bei jo atstovai nurodė, jog atsakovė ieškovui padarė neturtinę žalą, nes dėl neteisėtų darbdavio veiksmų V. L. S. patyrė emocinius išgyvenimus, jaučiasi psichologiškai sukrėstas, išnaudotas, pažemintas, negali rasti normalaus, savo kvalifikaciją atitinkančio darbo, neteko lėšų pragyvenimui. Neturtinės žalos dydį ieškovas įvertino 3 000 Lt suma. Teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies, tai pat atsižvelgęs į ieškovo pateiktą paaiškinimą, konstatuoja priežastinį ryšį tarp ieškovo patirtų emocinių pergyvenimų ir atsakovės veikos atleidžiant ieškovą iš darbo bei pripažįsta, jog ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tiek, kiek ši žala ieškovui buvo padaryta dėl atsakovo veiksmų, kuriuos teismas pripažįsta neteisėtais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas remiasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgia į ieškovo įrodytą patirtą žalą, remiasi formuojama teismų praktika ir konstatuoja, jog ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti 5 proc. dydžio palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 str., kurio 2 d. įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 str. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 str. 1 d.). DK 300 str. yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Pabrėžtina, kad kartu taikant tiek DK 300 str., tiek CK 6.37 str. dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 str. (LAT nutartis, bylos Nr. 3K-3-424/2010). Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 str., ieškinį patenkinus iš dalies, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, nežiūrint į tai ar šalis yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Atsakovės atstovas prašo teismo priteisti iš ieškovo 2 448 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (204 Lt už konsultaciją, 2 040 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 204 Lt už atstovavimą teisme, 31, 32 b.l.). Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau tekste – rekomendacijos), patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams (advokato padėjėjams). Konstatuotina, kad pagal rekomendacijų 5 p. maksimalios atsakovės atstovo, advokato padėjėjo, išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra viršytos, todėl mažintinos iki 1 920 Lt ir, įvertinus teismo patenkintų reikalavimų dalies proporcingumą, priteistina 465,60 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 2 d.).

Kadangi nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei ieškovas yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), todėl, įvertinus teismo patenkintų reikalavimų dalies proporcingumą, iš atsakovo priteistina 143 Lt žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 3 proc., t. y. 185,90 Lt nuo visos patenkintų turtinių reikalavimų sumos. Be to, įvertinus teismo patenkintų reikalavimų dalies proporcingumą, priteistina 18,96 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.- 270 str., 410-418 str., 407 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovės UAB „Pekotra“, įmonės kodas 110863020, direktoriaus 2012-08-01 įsakymą Nr. Į-12-47 dėl ieškovo Vytauto L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimo iš darbo.

Grąžinti ieškovą Vytautą L. S. į UAB „Pekotra“ vairuotojo ekspeditoriaus pareigas.

Priteisti ieškovui Vytautui L. S. iš atsakovės UAB „Pekotra“ darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2012-08-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2012-12-06 – 5 196,76 Lt (penkis tūkstančius šimtą devyniasdešimt šešis Lt 76 ct) ir po 67,20 Lt (šešiasdešimt septynis Lt 20 ct) vidutinio darbo dienos užmokesčio nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2012-12-06 iki sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovui Vytautui L. S. iš atsakovės UAB „Pekotra“ 1 000,00 Lt (tūkstantį Lt) neturtinės žalos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Vytauto L. S. atsakovui UAB „Pekotra“ 465,60 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt penkis Lt 60 ct) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Pekotra“ valstybei 328,90 Lt (tris šimtus dvidešimt aštuonis Lt 90 ct) žyminio mokesčio bei 18,96 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė