Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės , Donato Vansevičiaus ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Andriui Baranskiui, atsakovo atstovei Julijai Maciulevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundu atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Minėtu nurodymu Pareiškėja buvo įpareigota, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo gavimo dienos, t. y. iki 2016 m. vasario 11 d., pateikti visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, reikalingus mokestiniam patikrinimui atlikti už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d.

Dar nepasibaigus Atsakovės nustatytam terminui, 2016 m. vasario 9 d. Pareiškėja, norėdama atlikti bankines operacijas, darbo dienos pabaigoje sužinojo, kad Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos areštuotos. 2016 m. vasario 10 d. Pareiškėja elektroniniu paštu kreipėsi į VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorę, iš kurios gavo lakonišką atsakymą su 2016 m. vasario 8 d. nurodymu nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).

Pateikusi Prašymą Pareiškėja tą pačią dieną norėjo pateikti Atsakovei ir 2016-01-29 nurodyme reikalaujamus dokumentus, tačiau Atsakovės paskirto atsakingo asmens 2016 m. vasario 10 d. 16.40 val. (adresu A. Juozapavičiaus g. 11, 706 kab.) nebuvo, todėl dokumentus priimti buvo atsisakyta. Reikalaujamus buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus Atsakovei pavyko perduoti 2016 m. vasario 12 d., buvo surašytas dokumentų poėmio aktas.

Tą pačią dieną pareiškėja gavo 2016 m. vasario 12 d. nurodymą pateikti jame nurodytus dokumentus iki 2016 m. vasario 22 d. Šiuos dokumentus Pareiškėja, suderinusi su Atsakove, pateikė 2016 m. vasario 23 d. Tačiau tą pačią dieną Pareiškėjai buvo įteiktas dar vienas tapatus nurodymas, nors visus nurodytus dokumentus Bendrovė jau buvo pateikusi 2016 m. vasario 23 d.

2016 m. vasario 24 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Vilniaus AMVI) atsakyme (toliau - ir Atsakymas) į Prašymą nurodyta, kad Bendrovei pateikus visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, reikalingus mokestiniam patikrinimui atlikti, pritaikymas pinigų išdavimo bei pervedimo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų apribojimas bus panaikintas.

Prašymas nebuvo patenkintas ir Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos vis dar yra areštuotos. Atsakovė 2016 m. vasario 9 d. turto arešto aktu konstatavo, kad areštuojama Mokesčių mokėtojo mokesčio permoka, lygi 489 983,19 EUR, o 2016 m. vasario 11 d. turto arešto aktu konstatavo, kad areštuojamas Mokesčių mokėtojo turtas, lygus 5 747 407,59 EUR.

Skundas grindžiamas tuo, kad Bendrovei pritaikyti suvaržymai yra neproporcingi ir neadekvatūs, priimti dar nepasibaigus terminui atsakovės reikalaujamiems dokumentams pateikti, todėl yra nepagrįsti ir neteisėti. Taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu Skundžiamas nurodymas taikomas, nes visus Atsakovės reikalaujamus dokumentus Bendrovė parteikė nustatytais terminais, rūpinosi savalaikiu jų pateikimu ir bendradarbiavo su Atsakove.

Turto arešto aktuose nurodoma, kad preliminariais duomenimis numatoma papildomai priskaičiuoti 6 23 7 390,78 EUR mokesčių (be baudų ir delspinigių). Pareiškėjos manymu, VMI teigdama, kad Bendrovei priskaičiuotina didelė suma mokesčių, turėjo argumentuoti ir pagrįsti tokį teiginį. Turto arešto aktai buvo priimti remiantis Vilniaus AVMI 2016 m. sausio 8 d. pavedimu Nr. (4.65) FR0773-71, tačiau šis pavedimas prie Turto arešto aktų nepridėtas. Pareiškėjos nuomone, papildomos dokumentacijos, kuri pripažįstama sudėtine Turto arešto aktų dalimi, nebuvimas lemia, kad Turto arešto aktai nepagrįsti objektyviai duomenimis, nėra aišku kokių faktinių aplinkybių pagrindu jie surašyti. Surašyti Turto arešto aktai taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl turi būti panaikinti.

VMI priimdama Turto arešto aktą 1 rėmėsi remiasi tik preliminariais duomenimis. Atsakovė neturėdama būtinų mokestiniam patikrinimui būtinų dokumentų negalėjo nustatyti galimai padarytų pažeidimų, taip pat nepagrindė aplinkybės, kad Bendrovė jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti.

Turto arešto aktu 2 areštuotas Bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas, arešto mastas – 5 747 407,59 EUR. Atsakovė Turto arešto akte 2 nepagrįstai teigia, jog Bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo mokestinio patikrinimo metu nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų, nebendradarbiauja su mokesčių administratoriumi, neteikia buhalterinės apskaitos dokumentų ir neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai. Pareiškėjos teigimu, Bendrovė privalėjo pateikti duomenis iki 2016 m. vasario 11 d., o Turto arešto aktas 2 surašytas taip pat 2016 m. vasario 11 d. Atsakovei buvo žinoma, kad Bendrovė buvo pasirengusi pateikti dokumentus 2016 m. vasario 10 d., tačiau tai pavyko padaryti tik 2016 m. vasario 12 d.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais ir teismo posėdžio metu pakartotais argumentais.

Paaiškina, kad VMI Turto arešto aktus surašė gavus Vilniaus AVMI 2016 m. vasario 1 d. raštą Nr. (11.44-30-6 E)-46-KD-644, kuriuo pateikta informacija apie atliekamą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ mokestinį patikrinimą bei numatomą papildomai apskaičiuoti sumą. Skundžiamuose Turto arešto aktuose yra aiškiai nurodyta, kad Pareiškėjos turtas areštuojamas kai patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, įvardinta numatoma papildomai apskaičiuoti suma – 6.237.390,78 Eur bei mokestinio patikrinimo metu padarytos preliminarios išvados apie galimus pažeidimus. Turto arešto aktuose taip pat nurodyta kuo pasireiškia rizika, kad Pareiškėja jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus padaryta Vilniaus AVMI atlikus mokestinį patikrinimą. Tai, kad šiuo metu nėra surašytas patikrino aktas, kuriame būtų nurodytos konkretūs pažeidimai, juos patvirtinantys dokumentai ir konkrečios apskaičiuotos mokesčių sumos, nepaneigia VMI teisės areštuoti Pareiškėjos turtą atliekamo mokestinio patikrinimo metu, nes turto arešto akto surašymas leidžiamas ne tik tais atvejais, kai jau padarytas pirminis konstatavimas, jog mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su jais susijusių sumų, bet ir tai atvejais, kada daroma preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus.

Turto arešto aktuose nurodyta numatoma papildomai atskaičiuoti suma. Pakartotinai akcentuoja tai, kad VMI neatlieka UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ mokestinio patikrinimo, o surašant Turto arešto aktus rėmėsi Vilniaus AVMI pateikta informacija apie Pareiškėjos atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą bei numatomą papildomai apskaičiuoti sumą.

Pareiškėjai yra žinoma apie atliekamą mokestinį patikrinimą ir Vilniaus AVMI 2016 m. sausio 8 d. pavedimą tikrinti Nr. (4.65) FR0773-71, nes Bendrovės vadovas R. B. pasirašytinai susipažinęs su šiuo dokumentu 2016 m. sausio 19 d. Mokestinis patikrinimas pratęstas iki 2016 m. gegužės 9 d., nes mokesčių mokėtojui duotas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti buhalterinės pakaitos registrus ir dokumentus. Tai patvirtina Vilniaus AVMI 2016 m. sausio 8 d. pavedimo tikrinti Nr. (4.65) FR0773-71 2016 m. kovo 2 d. priedas Nr. (4.65) FR0773-744. Bendrovės vadovas R. B. su šiuo dokumentu taip pat yra susipažinęs.

Turto arešto aktai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės motyvuotos, juose aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, Turto arešto aktai pasirašyti ir patvirtinti tinkamai įgaliotų asmenų.

Atsiliepimo parengimo dienai Bendrovė taip pat nėra pateikusi visų mokestiniam patikrinimui reikalingų dokumentų, taigi akivaizdu, kad Bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo mokestinio patikrinimo metu nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų, nebendradarbiauja su mokesčių administratoriumi, neteikia buhalterinės apskaitos dokumentų ir neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai. Atsižvelgiant į tai mokesčių administratorius pagrįstai darė prielaidą, jog tikėtina, kad mokesčių mokėtojas gali laiku nevykdyti mokestinių prievolių ir išieškojimo veiksmų taikymas bus apsunkintas ar (ir) visai neįmanomas ir areštavo Pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Kadangi Bendrovė yra pateikusi tik dalį visų mokestiniam patikrinimui reikalingų dokumentų Vilniaus AVMI negali patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, MAĮ 102 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga - mokesčių mokėtojas neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai – nėra išnykusi, todėl nėra pagrindo naikinti 2016 m. vasario 8 d. nurodymo nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)-319-350.

Nurodymo nutraukti piniginių lėšų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitų priėmimą lėmė pačios Pareiškėjos veiksmai, nes Bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo patikrinimo metu nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų, neteikia buhalterinės apskaitos dokumentų ir neleidžia patikrinti ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai. Pažymėtina, kad jeigu pati Bendrovė tinkamai įvykdys mokesčių administratoriaus nurodymą pateikti visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, reikalingus mokestiniam patikrinimui atlikti, šioje administracinėje byloje skundžiamas Nurodymas bus nedelsiant panaikintas. Tai, kad Turto arešto aktai ir Skundžiamas nurodymas gali sukelti Pareiškėjai neigiamų pasekmių, nepaneigia VMI teisės areštuoti Pareiškėjos turto mokestinio metu nustačius galimus mokesčių įstatymų pažeidimus ir esant pagrįstai rizikai, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, bei esant MAĮ 102 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms duoti nurodymą nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2016-02-08 nurodymo nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)-319-350 ir 2016-02-09 turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-360 bei 2016-02-11 turto arešto akto Nr. (23.31 -08)-319-410, kuriais areštuota pareiškėjos deklaruota PVM 489 983,19 Eur permoka bei turto už 5 808 936,00 Eur, teisėtumo bei pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities VMI 2016-01-08 pavedimu tikrinti Nr. (4.65)FR0773-71 Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus I poskyrio vyriausiajai specialistei iki 2016-03-08 pavedė patikrinti pareiškėjo Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ, Įstatymas) 13 str. nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą (mokestinio patikrinimo tema: PVM, elektroninis auditas) (b. l. 59-60). 2016-03-02 sprendimu mokestinio patikrinimo terminas pratęstas iki 2016-05-09 (b.l. 61). 2016-01-08 parengtas pranešimas Nr. (4.65) FR0663-17 apie mokestį patikrinimą, kuriuo pareiškėjos mokestiniam patikrinimui buvo prašoma pateikti (parengti) dokumentus pagal dokumentų sąrašo priedą (b.l.62-63).

Pareiškėjai 2016-01-19 buvo įteiktas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (11.48)-FR0706-425 ne vėliau kaip per 10 dienų pateikti visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus (b.l. 64). Bendrovei nepateikus prašomų dokumentų, Vilniaus AVMI 2016-01-29 parengė mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (11.48)-FR0706-1022, kuriuo buvo pakartotinai prašoma pateikti dokumentus mokestiniam patikrinimui (b.l.65).

2016-02-09 atsakovas surašė turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-360, kuriuo areštavo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ deklaruotą pridėtinės vertės mokesčio 489 983,19 Eur permoką (b.l. 52-53), o 2016-02-11 surašė turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-410, kuriuo areštavo pareiškėjos turto 5 808 936,00 Eur Sumai (b.l. 54-55).

2016-02-10 pareiškėja pateikė prašymą dėl 2016-01-19 nurodymo, kuriame nurodė, jog 2016-02-10 pateikė dalį dokumentų ir informavo, jog dėl apskaitininkės ligos kiti dokumentai rengiami (b.l. 76-78).

Pareiškėjai tinkamai neįvykdžius 2016-01-29 mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (11.48)-FR0706-1022 ir pateikus tik dalį buhalterinės apskaitos dokumentų, Vilniaus AVMI 2016-02-12 pareiškėjos vadovui įteikė mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (11.48)-FR0706-1907 (b.l.66-67), kuriuo pakartotinai nurodė pateikti dokumentus mokestiniam patikrinimui. Jo neįvykdžius pareiškėjos vadovui 2016-02-23 buvo įteiktas nurodymas Nr. (11.48)-FR0706-2617, kuriuo pakartotinai nurodė pateikti dokumentus mokestiniam patikrinimui (b.l. 68-69). Pareiškėjai visų dokumentų nepateikus 2016-03-10 vadovui buvo įteiktas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (11.48)-FR0706-3712, kuriuo vėl nurodyta pateikti dokumentus mokestiniam patikrinimui (b.l. 70-71). Nepateikus visų dokumentų, 2016-03-30 nurodymu Nr. (11.48)-FR0706-4203, buvo prašoma pateikti trūkstamus dokumentus (b.l.72-73). Atsiliepime atsakovas nurodė, jog jo pateikimo dienai (2016-04-04) visi dokumentai nėra pateikti.

Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus 2016-02-08 nurodymu nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš sąskaitos ir sprendimais areštuoti pareiškėjai priklausančią mokesčio permoką ir turtą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas. Įstatymo 33 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Užtikrinimo būdų sąrašas pateiktas Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje, kurioje, kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, numatyta ir turto areštas (MAĮ 95 str. 1 d. 2 p.) bei nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (MAĮ 95 str. 1 d. 3 p.).

Įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę duoti nurodymus nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), jeigu mokesčių mokėtojas neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, arba jeigu dėl mokesčių mokėtojo yra priimtas sprendimas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje.

Byloje ginčijamą 2016-02-08 nurodymą nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) mokesčių administratorius priėmė gavęs Vilniaus apskrities VMI 2016-02-01 raštą (b.l. 57-58). Minėtame rašte pateikiama informacija apie laikotarpiu nuo 2015-10-19 iki 2016-01-07 vykusį pareiškėjos operatyvų patikrinimą, kurio metu nebuvo pateikti jo atlikimui reikalingi dokumentai bei 2016-01-08 inicijuotą mokestinį patikrinimą bei jo metu pateiktus mokesčių administratoriaus nurodymus.

Nesutikdama su atsakovo 2016-02-08 nurodymu nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) pareiškėja teigia, jog nustatytais terminais mokesčių administratoriaus įpareigojimus yra įvykdžiusi ir pateikusi visus prašomus dokumentus. Su šiuo pareiškėjos argumentu teismas neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš bylos medžiagos su 2016-01-08 pranešimu apie mokestį patikrinimą, kuris buvo patalpintas Mano VMI portale bei išsiųstas paštu, pareiškėja buvo įpareigota pateikti pranešimo priede (b.l.63) nurodytus dokumentus. Šie dokumentai nebuvo pateikti. 2016-01-19 pareiškėjai įteiktas nurodymas pateikti visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus (b.l. 64). Pareiškėjai nepateikus dokumentų, parengtas 2016-01-29 nurodymas, kuriuo pakartotinai prašoma pateikti dokumentus mokestiniam patikrinimui. Pareiškėja 2016-02-12 pateikė dalį mokesčių administratoriaus nurodyme reikalaujamų dokumentų, tačiau kaip matyti iš 2016-02-12, 2016-02-26, 2016-03-10, 2016-03-30 mokesčių administratoriaus nurodymų, nurodymas pateikti buhalterinės apskaitos registrus ir dokumentus nebuvo pilnai įvykdytas. Dėl tos priežasties mokestinis patikrinimas 2016-03-02 buvo pratęstas dėl pareiškėjai duoto nurodymo pateikti buhalterinės apskaitos registrus ir dokumentus (b.l. 61). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja nepateikė visų mokestiniam patikrinimui reikalingų dokumentų, tenkinti jos prašymo ir naikinti 2016-02-08 nurodymo nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą, nėra pagrindo.

Pareiškėja taip pat nesutinka su mokesčių administratoriaus 2016-02-09 ir 2016-02-11 turto arešto aktais ir prašo juos panaikinti.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 1 dalį turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).

Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas formuodamas praktiką turto arešto taikymo bylose yra nurodęs, jog Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalis įtvirtina dvi sąlygas, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (LVAT 2014-03-13 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A442-711/2014). Pirmoji paminėtoje normoje numatyta sąlyga gali būti tenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus (LVAT 2011-02-07 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A438-249/2011). Taigi Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir atliekant patikrinimą, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu (LVAT 2008-06-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-850/2008). Vertinant pirmąją iš numatytų sąlygų, aišku, jog įstatymų leidėjas suteikė mokesčių administratoriui teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, t.y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Ši išvada nuosekliai patvirtinama teismų praktikoje (LVAT 2011-06-09 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011, 2011-03-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-592/2011, 2011-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011, 2012-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-424/2012). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą (LVAT 2011-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjos atžvilgiu 2016-01-08 pradėtas mokestinis patikrinimas dėl mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo (mokestinio patikrinimo tema: PVM, elektroninis auditas) (b. l. 59-60). Numatomų priskaičiuoti mokesčių suma didelė – 6237390,78 Eur, todėl, atsižvelgiant į anksčiau aptartą Mokesčių administravimo įstatymo 101 str. 4 d. nuostatų aiškinimą ir taikymą, būsimos didelio masto mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymas yra pagrįstas ir teisėtas ir atitinka viešąjį interesą, kad nustatyti privalomi mokesčiai būtų sumokėti.

Šiuo atveju pareiškėja teigia, jog atsakovas negalėjo nurodyti PVM įstatymo nuostatų pažeidimo, nes patikrinimas nėra apliktas ir jo rezultatai nėra įforminti aktu. Kaip jau buvo minėta ši aplinkybė nėra reikšminga, nes teisės aktų nuostatos atsakovui suteikia teisę surašyti turto arešto aktą ir tuomet, kaip padaroma preliminari išvada apie galimus pažeidimus, ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones taip pat ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu.

Pareiškėja taip pat nurodo, jog turto arešto aktai buvo priimti vadovaujantis mokesčių administratoriaus 2016-01-08 pavedimu tikrinti, tačiau jis prie turto arešto aktų pridėtas nebuvo, todėl nėra aišku dėl kokių aplinkybių buvo surašyti ginčijami aktai.

Su šiais pareiškėjos teiginiais teismas neturi pagrindo sutikti, nes iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai yra žinoma apie atliekamą mokestinį patikrinimą ir 2016-01-08 pavedimą tikrinti. Pareiškėjai įteiktas tiek minėtas pavedimas, tiek visa eilė nurodymų pateikti patikrinimui reikalingus buhalterinės apskaitos registrus ir dokumentus. Ginčijamuose turto arešto aktuose (b.l. 52,54) taip pat yra nurodyta, jog turtas areštuojamas patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatomų mokesčio įstatymo pažeidimų ir esant pagrįstai rizikai, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti. Teismo vertinimu minėti ginčo aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. keliamus reikalavimus, yra priimti kompetentingų subjektų, juose nurodytas, tiek faktinis, tiek teisinis jų priėmimo pagrindas. Taip pat pažymėtina, jog 2016-02-09 turto arešto akte yra nurodyta kuo pasireiškia rizika, kad pareiškėja jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, t.y. nurodoma, jog pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu deklaravo 15148,00 Eur mokėtino PVM, kurio nesumokėjo. Taip pat įvertinta rizika, jog pareiškėja gali patikslinti teikiamas deklaracijas bei sumažinti grąžintiną iš biudžeto PVM sumą arba susigrąžinti permoką be kontrolės veiksmo (b.l. 53).

Teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad numatoma priskaičiuoti mokėtinų mokesčių suma yra didelė (6237390,78 Eur), be to kaip nurodo atsakovas atsiliepimo pateikimo dienai (2016-04-04) pareiškėja nėra pateikusi visų mokestiniam patikrinimui reikalingų dokumentų, todėl atsakovo tikėtina išvada, jog išieškojimo taikymas gali būti apsunkintas yra pagrįsta.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad mokesčių administratoriaus nurodymas nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš sąskaitų ir sprendimai areštuoti pareiškėjos turtą yra priimti tinkamai įvertinus Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punkto, 95 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 102 straipsnio 1 dalies ir 101 straipsnio 4 dalies sąlygas taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, atitinka administracinių teismų formuojamą praktiką, todėl yra teisėti ir pagrįsti. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atmesti.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.