Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų, atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos –Vilniaus PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo suimtas ir laikomas Vilniaus pataisos namuose, t. y. jis ginčui aktualiu laikotarpiu turėjo specifinį teisinį statusą. Paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo sąlygas ir principus nustato Suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – SVĮ). SVĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai: asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas; nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra; asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. To paties įstatymo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai. Šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės, daroma asmenų krata, tikrinami turimi ir perduodami daiktai.

Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais (1 d.). Teisėti pataisos pareigūnų nurodymai, susiję su tarnybinių funkcijų atlikimu, privalomi visiems juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams bei fiziniams asmenims (2 d.).

Pagal Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 punktą, vienas iš pataisos pareigūnų veiklos uždavinių – užtikrinti pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose laikomų nuteistųjų ir suimtųjų dinaminę priežiūrą ir šių įstaigų apsaugą. Dinaminė priežiūra – nuteistųjų resocializacijos, socialinės pagalbos suimtiesiems ir jų elgesio kontrolės priemonių visuma (Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 2 str. 1 d.)

Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – Instrukcija) 24 punktas nustato, kad dinaminė priežiūra apima suimtųjų (nuteistųjų) nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, renkant, fiksuojant ir perduodant svarbią informaciją atsakingiems pataisos pareigūnams. Dinamine priežiūra siekiama identifikuoti kriminogeniniu požiūriu rizikingas ar kritines situacijas, atpažinti individualias kritines suimtųjų (nuteistųjų) būkles (agresiją, frustraciją, savižudybės riziką, depresiją, apsvaigimą, patirtą prievartą ir kt.), tinkamai į jas reaguoti ir konsultuoti suimtuosius (nuteistuosius) realizuojant jų teises.

Pataisos įstaigos pareigūnai, atlikdami savo funkcijas, vadovaujasi etikos principais ir reikalavimais, kurie nustatyti Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekse, patvirtintame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Vilniaus PN 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistas (dinaminei priežiūrai) T. B. 2022 m. sausio 27 d. nepagrįstai iš jo atsisakė priimti prašymą dėl laiškų valstybės institucijoms išsiuntimo, asmeninio pokalbio metu su juo nemandagiai elgėsi, nepagrįstai reikalavo rašyti pasiaiškinimą raštu, grasino pabloginti gyvenimo sąlygas, iniciavo kratą jo gyvenamojoje kameroje, ko pasekoje jam nebuvo grąžinti kratos metu paimti asmeniniai daiktai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 27 d. apie 8.00 val. budinčiųjų pamainų pasikeitimo metu, 2-ojo SVS specialistui (dinaminei priežiūrai) T. B. priėjus prie kameros Nr. 54, pateikė pareigūnui rašytinį prašymą bei laiškus, adresuotus valstybinėms institucijoms.

Remiantis 2021 m. sausio 27 d. 2-ojo SVS specialisto (dinaminei priežiūrai) T. B. tarnybinio pranešimo pranešimo Nr. 43-23(2SVS) duomenimis, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad prašyme privaloma nurodyti gavėjo adresą (b. l. 53). Pasak pareigūno, pareiškėjas ėmė reikšti nepasitenkinimą dėl nurodytos tvarkos, todėl jam buvo paaiškinta, kad gavėjo adresas yra privalomas, kitaip laiškas siunčiamas nebus.

Remiantis 2021 m. sausio 27 d. 2-ojo SVS specialisto (dinaminei priežiūrai) T. B. tarnybinio pranešimo duomenimis ir pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis taip pat nustatyta, kad tą pačią dieną apie 8.10 val. pareigūnas T. B. pareiškėją iškvietė asmeninio pokalbio. SVS specialistas (dinaminei priežiūrai) T. B. 2022 m. sausio 27 d. tarnybiniame pranešime Nr. 43-23(2SVS) nurodė, kad šio pokalbio metu suimtajam buvo paaiškinta laiškų siuntimo tvarka, tačiau jam nepabaigus pokalbio, suimtasis pokalbio tęsti nenorėjo ir savavališkai paliko patalpą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog, suimtojo pasiteiravus, kur jis eina, pastarasis į pareigūno pastabas nereagavo, tuo pažeisdamas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 18.2. punkto reikalavimus, pagal kuriuos įėjus pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) atstovui į patalpą, suimtasis (nuteistasis) privalo atsistoti ir pasisveikinti, įeiti į patalpą, kurioje yra pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) atstovas, ir išeiti iš jos tik pataisos įstaigai (tardymo izoliatoriaus) atstovui leidus, kreipiantis į pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) atstovą, pasakyti savo pavardę. Iš tarnybinio pranešimo duomenų nustatyta, kad pareiškėjas buvo palydėtas į kamerą ir jam buvo pasiūlyta pasiaiškinti raštu, tačiau jis pasiaiškinti raštu atsisakė.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją, jokių pareiškėjo teisių pažeidimų nėra pagrindo konstatuoti. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad pareigūnas T. B. demonstravo nepasitenkinimą jam įteikiant prašymą su laiškais, yra subjektyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti. Pareigūno T. B. tarnybiniame pranešime yra nuosekliai ir aiškiai dėstomos faktinės aplinkybės, jų tikrumu teismas neturi pagrindo abejoti. Nėra nustatyta, kad minėtas pareigūnas dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuotas apkaltinti pareiškėją pažeidus pataisos įstaigos tvarką, pareiškėjas taip pat nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė suinteresuotumo priežasčių. Pataisos pareigūno reikalavimas laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos negali būti traktuojamas kaip nederamas elgesys su suimtuoju.

Pareiškėjas taip pat skunde reiškia nepasitenkinimą jo kameroje atlikta krata, kurios metu buvo paimti jo asmeniniai daiktai. Teigia, kad krata kameroje buvo atlikta iš karto po to, kai jis pareigūnui T. B. atsisakė rašyti pasiaiškinimą.

Instrukcijos 139 punktas nustato, kad „siekiant surasti ir paimti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti įstaigų teritorijose besislapstančius suimtuosius (nuteistuosius), atliekamos suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros.“ Instrukcijos 140 punkte nustatyta, kad „<...> kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems (nuteistiesiems), korektiški, nežeminti jų garbės ar orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Kratos ir apžiūros nakties metu gali būti atliekamos siekiant užtikrinti vidaus tvarką bei užkardyti daromus nusikaltimus bei teisės pažeidimus. Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos priemonės, išvardytos šios instrukcijos 22 priede, taip pat pasitelkiami kinologai su tarnybiniais šunimis.“ Instrukcijos 10 punkte nustatyta, kad įstaigose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pataisos pareigūnų (dinaminę priežiūrą vykdančių pareigūnų) veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti įstaigose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, nustatytos dienotvarkės laikymąsi.

Pagal Instrukcijos 142 punktą, suimtojo (nuteistojo) krata – suimtojo (nuteistojo) drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieška, siekiant patikrinti, ar jis neturi daiktų, nenumatytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose.

Instrukcijos 156.1 punkte nurodyta, kad gyvenamosios, gamybinės zonos teritorijos ir patalpų kratos bei apžiūros metu suimtieji (nuteistieji) sutelkiami atskirose patalpose arba vietose. Atliekant gyvenamosios patalpos kratą, kratos metu šioje patalpoje esant galimybei paliekamas vienas joje gyvenantis suimtasis (nuteistasis) (Instrukcijos 157 p.).

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2022 m. sausio 27 d. apie 8.30 val., siekiant surasti ir paimti daiktus, nenumatytus suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, kameroje Nr. 54, kurioje kartu su pareiškėju buvo laikomi N. K. ir R. M., buvo atlikta neplaninė krata. Neplaninę kratą atliko SVS specialistas G. K. ir SVS specialistas (dinaminei priežiūrai) T. B.. Dėl neplaninės kratos kameroje Nr. 54 2022 m. sausio 27 d. buvo surašyti šių pareigūnų tarnybiniai pranešimai „Dėl neplaninės kratos kameroje Nr. 54“ Nr. 81-273(2SVS) ir Nr. 81-273/1(2SVS) (b. l. 59 , 60).

Iš 2021 m. sausio 27 d. kratos protokolo (b. l. 61) ir minėtų tarnybinių pranešimų matyti, matyti, kad neplaninės kratos metu kameroje Nr. 54 buvo rasta 53 vnt. „Quetiapine“ tablečių. Suimtiesiems dėl surastų tablečių buvo pasiūlyta pasiaiškinti raštu. Pareiškėjas raštu pasiaiškinti atsisakė. Taip pat kameroje Nr. 54 neplaninės kratos metu buvo aptikti šie elektros prietaisai: televizorius „TV Star“, televizoriaus pultas, mp3 grotuvas „SONY“ su įkrovikliu, dvi USB laikmenos, radijo imtuvas „NNS“ su laidu „HMiK“. Nustatyti, kam priklauso mp3 grotuvas „SONY“ su įkrovikliu, radijo imtuvas „NNS“ su laidu „HMiK“ bei 32Gb talpos USB laikmena be pavadinimo nepavyko, kiti elektros prietaisai buvo be patikrinimo lipdukų ir galimai ardyti. Įtarus, kad asmeniniuose daiktuose gali būti neleistinų daiktų ar medžiagų, elektros prietaisai buvo perduoti patikrinimui 2-ojo SVS pareigūnams. Šie prietaisai buvo patikrinti, vadovaujantis Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo, tikrinimo, naudojimosi ir elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo bei išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-337 (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka. Aprašo 31 punktas nustato, be kita ko, jog nenustačius elektros prietaiso ar informacijos laikmenos savininko, toks daiktas perduodamas saugoti į įstaigos sandėlį ne ilgiau, kaip 6 mėnesius, vėliau gali būti sunaikinamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Byloje jokių duomenų, kad neplaninė krata atlikta dėl to, kad pareiškėjas konfliktavo su pareigūnu T. B., nėra. Priešingai, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad neplaninė krata kameroje Nr. 54 buvo atlikta teisėtai, laikantis Instrukcijos reikalavimų, siekiant surasti ir paimti daiktus, nenumatytus suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad pareigūnas T. B., būdamas atsakingas už jo gyvenimo sąlygas, neužtikrino jo užimtumo. Nurodo, kad jis 23 val. per parą yra laikomas kameroje. Be to, teigia, kad kameroje nėra pareigūno iškvietimo mygtuko ir radijo. Anot pareiškėjo, minėtas pareigūnas tiesiogiai įgyvendino savo grasinimus, pablogino jo gyvenimo sąlygas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nesukonkretina, kokiu būdu turėjo būti užtikrintas jo užimtumas. Dalyvavimas įvairaus pobūdžio socialinės reabilitacijos programose, sporto užsiėmimuose yra suimtojo teisė, todėl būtent jis privalo rodyti iniciatyvą. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad teikė prašymus dėl užimtumo priemonių dinaminės priežiūros pareigūnui, tačiau pastarasis jų nesprendė.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nusiskundimus, jog gyvenamojoje kameroje neveikia prižiūrėtojo iškvietimo sistema, nėra radijo pareiškėjas reiškė Vilniaus PN administracijai, kuri minėtame 2022 m. vasario mėn. sprendime (b. l. 49-51) nurodė, jog visose įstaigoje esančiose gyvenamosiose kamerose buvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kurią nuolat gadina suimtieji ir nuteistieji. Esant finansinėms galimybėms kameroje Nr. 54 neveikianti prižiūrėtojo iškvietimo sistema bus remontuojama. Pažymėjo, kad visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, turi galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį pareigūną, kadangi vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88, 15.5 punktu „priežiūros postai įstaigos sektoriuose, kuriuose asmenys laikomi užrakinti – kamerų tipo patalpose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose – organizuojami taip, kad budinčiosios pamainos pataisos pareigūnai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie patalpų, kuriose laikoma iki 100 asmenų“, todėl pareiškėjui yra galimybė pakviesti pareigūną. Dėl radijo imtuvo Vilniaus PN administracija pažymėjo, kad Pataisos įstaigų ( tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, radijo imtuvo įrengimas kamerose nenumatytas, todėl nešalindama kameroje Nr. 54 neveikiančio radijo imtuvo gedimo Vilniaus PN administracija teisės aktų nepažeidžia.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė tuos pačius nusiskundimus dėl neveikiančio priežiūros pareigūno iškvietimo mygtuko, radijo imtuvo, tačiau neįvardino, kaip jo nurodyti trūkumai pažeidė jo teises, kokias pasekmes sukėlė, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokiu būdu pareigūnas T. B. pablogino jo gyvenimo sąlygas.

Taigi, konstatuoti atsakovo atstovo pareigūno T. B. neteisėtus veiksmus ir dėl to pripažinti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, nėra jokio pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis bylos duomenimis dėl pareiškėjo veiksmų (galimo drausmės pažeidimo) Vilniaus PN 2-ajame SVS buvo atliktas tyrimas. 2022 m. vasario 25 d. tyrimo išvadoje Nr. 14-805 konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, bei SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį suimtieji privalo vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus (b. l. 62-63). Todėl teismas daro prielaidą, kad skųsdamas konkretaus pareigūno veiksmus, pareiškėjas iš esmės siekia išvengti drausminės atsakomybės dėl savo paties padarytų nustatytos tvarkos pažeidimų.

Nagrinėjamu atveju nenustačius Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Č. (A. Č.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.