- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- eI2-8837-505/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01395-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Vailionės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. (R. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 24S86363 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu sprendimu nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis ((duomenys neskelbtini)), teritorijoje) iki (duomenys neskelbtini). Mano, kad atsakovas priimdamas Sprendimą nevertino individualios jo situacijos bei visų faktinių aplinkybių, todėl Sprendimas yra pernelyg formalus bei neobjektyvus, pažeidžiantis proporcingumo principą. Pažymėjo, kad atsakovo Sprendimas grindžiamas vieninteliu argumentu, kad pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, todėl priimtas Sprendimas dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įrašymo į SIS. Pabrėžė, kad 2024 m. sausio 12 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas paaiškino, kad jis neteikė jokių tikrovės neatitinkančių duomenų, kadangi jis iš tikrųjų ketino dirbti pagal turimą profesiją ir jo atvykimo į Lietuvą tikslas buvo darbas ir pajamų gavimas. Nurodė, jog, gavęs leidimą laikinai gyventi, jis pradėjo dirbti bendrovėje suvirintoju, tačiau netrukus darbdavys jį informavo, kad darbai statybos sektoriuje yra sumažėję ir kad artimiausiu metu bus mažiau darbo ir reikės palaukti, kol padėtis stabilizuosis, todėl darbo užmokestį tam tikru laikotarpiu gavo ne visą. Be to, dėl mamos mirties jam teko periodiškai vykti namo ir dalyvauti visose religinėse apeigose, kadangi musulmonams tai yra labai svarbu, vėliau – dėl nepilnamečių vaikų.
Pareiškėjo įsitikinimu, kadangi jis visą laiką buvo sąžiningas, būdamas Lietuvoje neatliko jokių nusižengimų, nepažeidė jokių galiojančių teisės aktų nuostatų, todėl taikyti jam draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, o juolab įvesti jo duomenis į SIS yra neteisinga ir nepagrįsta. Atkreipė dėmesį į tai, kad jis Lietuvoje yra įsteigęs įmonę, kurioje jau dirba (duomenys neskelbtini) asmenų. Artimiausiu metu planuojama įdarbinti dar apie 10 naujų darbuotojų, todėl yra reikalingas jo fizinis buvimas Lietuvoje, kad jis galėtų sukontroliuoti visus įmonės valdymo ir veiklos procesus. Nors egzistuoja formalus pagrindas draudimui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai asmeniui yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi, tačiau taikyti šį draudimą nėra privaloma, todėl, pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į jo susiklosčiusią individualią situaciją, šiuo atveju draudimo taikymas yra neproporcinga priemonė. Teigė, kad jo susiklosčiusi individuali situacija, kai jis gavo leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau darbdavys jam nepasiūlė darbo pilnu etatu ir jis dirbo tiek, kiek jam davė darbo, taip pat dėl motinos mirties turėjo važinėti namo, kad galėtų padėti sutuoktinei pasirūpinti trimis nepilnamečiais vaikais, negali būti laikoma migracijos taisyklių apėjimu, nes jis tokio tikslo neturėjo ir buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas.
Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Prašė skundą patenkinti ir panaikinti ginčijamą sprendimą.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2024 m. sausio 12 d., vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės) ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu (asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje), priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė panaikinti asmeniui 2022 m. gruodžio 9 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka, kurios 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Teigė, jog vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmuo ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi, taip pat nenustatyta, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pastebėjo, kad įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (5 metai) ir nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi (atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas buvo įdarbintas bendrovėje, tačiau per visą darbo laikotarpį tik 2 kartus buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis)), tai, kad jis savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą asmeniui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis ir pagal teisinį reglamentavimą duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Nurodė, kad įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, buvo padaryta išvada, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
Mano, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningai siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Vertino tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, todėl Sprendimas vertintinas kaip proporcingas. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės dėl motinos mirties niekaip nepaneigia Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Akcentavo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuo to momento, kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Teigė, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, tad Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 5 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį (duomenys neskelbtini).
Migracijos departamentas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, nustatė, kad pareiškėjas mažojoje bendrijoje „Agrefi“ įdarbintas 2023 m. vasario 25 d., pareiškėjui 2 kartus buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 800 Eur. Už 2023 m. vasario mėn. išmokėta 142,11 Eur, už 2023 m. kovo mėn. išmokėta 900 Eur, už 2023 m. balandžio mėn. išmokėta 426,32 Eur, už 2023 m. gegužės mėn. darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, už 2023 m. birželio mėn. išmokėta 40,91 Eur, už 2023 m. liepos mėn. išmokėta 405 Eur, už 2023 m. rugpjūčio mėn. išmokėta 490,91 Eur, už 2023 m. rugsėjo mėn. išmokėta 900 Eur, už 2023 m. spalio mėn. išmokėta 409,09 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. išmokėta 405 Eur. Prašyme išduoti leidimą gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – 800 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Mažosios bendrijos „Agrefi“ pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. Taigi Migracijos departamentas 2024 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos teismų informacinės sistemoje (LITEKO) nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų apskundęs minėtą sprendimą.
Taip pat nustatyta, kad 2024 m. kovo 25 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) bei kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, (duomenys neskelbtini), Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2027 m. kovo 24 d.
Be kita ko, Sprendimu nustatyta, kad pareiškėjui anksčiau leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo, 2022 m. kovo 17 d. pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimu nenustatyta, kad asmuo turėtų ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, taip pat šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
1) Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių <...> gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui);
2) 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu (valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi) ir 2 dalies c punktu (trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje);
3) Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 15 punktu (<...> Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką);
4) Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu (užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis).
Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jeigu ji priėmė Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarka.
Kaip aukščiau minėta, Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, dėl to, kad pareiškėjui 2024 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamento 2024 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) 6 priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, nes pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, pareiškėjas negauna reguliarių pajamų pragyvenimui.
Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nurodyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Nors pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą netinkamai įvertino aplinkybes, dėl tikrovės neatitinkančių duomenų teikimo atsakovui, tačiau su šia pareiškėjo pozicija nesutiktina, kadangi Migracijos departamentas aplinkybes dėl pareiškėjo pateiktų duomenų atitikimo / neatitikimo tikrovei, vertino priimdamas 2024 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas į teismą nesikreipė. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimo priėmimo momentu pareiškėjo atžvilgiu priimtas 2024 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo, kas atitiko Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies sąlygą, taigi atsakovas turėjo teisę spręsti klausimą dėl draudimo atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką.
Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nurodyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 1) pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 2) esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 3) tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: 3.1) jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 3.2) užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.
Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas atsižvelgė į priežastį, dėl kurios pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, taip pat į esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, kadangi Sprendime pažymėta, jog buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir negauna pakankamai reguliarių pajamų, kurių užtenka pragyvenimui. Migracijos departamentas vertindamas pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatė, kad užsieniečiui anksčiau leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo; 2022 m. kovo 17 d. pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza Nr. 004440616 iki 2023 m. kovo 13 d. Nenustatė, kad asmuo turėtų ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, taip pat šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkto nuostatas nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.
Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjo teiginiai, kad jis yra uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vienas iš akcininkų, neduoda pagrindo išvadai apie jo tvirtus ryšius su Lietuva, kadangi pareiškėjas nėra įmonės vadovas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, bendrovė veiklą gali organizuoti nuotolinėmis priemonėmis arba per atstovus (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3143-502/2018).
Nors pareiškėjas skunde teigia, kad jis visada buvo sąžiningas ir pakankamai rūpestingas, kad atsakovas nenustatė, jog jis yra nesąžiningas ir nebuvo nustatytas pažeidimas, kurį padarė pažeidėjas, tačiau tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pažeidęs buvimo Lietuvoje sąlygas, nereiškia, kad Migracijos departamentas neturėjo pagrindo priimti Sprendimo. Be kita ko, kaip matyti iš Sprendimo turinio, Migracijos departamentui įvertinus Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nurodytas sąlygas, o uždraudimo atvykti laikotarpis – 3 metai nėra maksimalus laikotarpis, kaip nurodyta Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje, be to, neviršija Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nurodyto laikotarpio.
Pareiškėjas skunde teigia, kad negali kilti atsakomybė dėl to, kad jam darbdavys nesuteikė darbo pilnu etatu, taip pat dėl jį ištikusios nelaimės – motinos mirties. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo teiginiais nesutinka, kadangi yra nustatyti imperatyvūs pagrindai panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas turėjo pareigą atitikti Įstatymo jam keliamus reikalavimus ne tik leidimo laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šio leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, todėl pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti leidimą laikinai gyventi jei jis nebeatitinka Įstatymo jam keliamų reikalavimų.
Sprendime yra pažymėta, jog pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl atsakovas vertino, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas turėjo pagrindą nustatyti pareiškėjui papildomas priemones, t. y. perspėjimo įvedimą į SIS, kurias Migracijos departamentas susiejo su 2024 m. sausio 12 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytais pagrindais, suabejojęs pareiškėjo patikimumu bei esant pagrindui manyti, kad pareiškėjas gali nesąžiningai siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
Teisėjų kolegija nenustatė ir pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis bei perspėjimo įtrauktas į SIS būtų neproporcingi ir turėtų būti sutrumpinami arba panaikinami. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Sprendimas priimtas atlikus individualų asmens vertinimą ir padarius teisingas bei pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat matyti, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjo skunde nurodytos kitos aplinkybės bylos procesinei baigčiai jokios reikšmės neturi, todėl teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013) praktika, dėl jų nepasisako.
Pareiškėjas R. A. prašo priteisti iš atsakovo Migracijos departamento jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šioje byloje pareiškėjo skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. A. (R. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.