Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-02-06 · Administracinė byla Nr. A-180-730-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-02-06
Bylos Nr.
A-180-730-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Gintaras Kryževičius, Nijolė Piškinaitė (pran.)
Pareiškėjas
E. P. B.
Atsakovas
Lietuvos
Administracinė byla Nr.A4-730-2006Procesinio sprendimo kategorija 25(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus ir Nijolės Piškinaitės (pranešėja),

sekretoriaujant K. Bielinienei,dalyvaujant atsakovo atstovei E. Milušauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. B. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl įsakymo panaikinimo ir laisvės kovų dalyvio teisinio statuso pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais 2001-04-13 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės įsakymą Nr. 56 „Dėl kario savanorio ir laisvės kovų dalyvio teisinio statuso nepripažinimo“, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau - LGGRTC) generalinės direktorės 2005-03-21 atsisakymą patenkinti pareiškėjo skundą dėl 2001-04-13 LGGRTC generalinės direktorės įsakymo Nr.56 „Dėl kario savanorio ir laisvės kovų dalyvio teisinio statuso nepripažinimo“ panaikinimo bei pastarąjį įsakymą panaikinti ir pripažinti pareiškėjui laisvės kovų dalyvio statusą. Nurodė, kad ginčijamu įsakymu jam, kaip sąmoningai bendradarbiavusiam su okupacinėmis represinėmis struktūromis asmeniui, nepripažintas kario savanorio statusas. Pareiškėjas teigė su okupacinėmis represinėmis struktūromis nebendradarbiavęs. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija nenustatė fakto, kad pareiškėjas buvo užverbuotas okupacinių represinių struktūrų, o tik tai, kad buvo ruošiamas verbavimui, tačiau, pareiškėjo nuomone, ši aplinkybė negali būti pagrindas išvadai, jog jis sąmoningai bendradarbiavo su okupacinėmis represinėmis struktūromis. Pareiškėjas nurodė 1950-05-18 nerašęs pareiškimo Lietuvos Sovietų socialistinės Respublikos(toliau – LSSR) Valstybės saugumo komiteto (toliau VSK arba KGB) kariniam tribunolui, jog pogrindinės organizacijos „Laisvės švyturys“ nariu tapęs prievartiniu būdu, o, jei ir būtų rašęs, - tai nelaikytina sąmoningu bendradarbiavimu su okupacinėmis represinėmis struktūromis. Pareiškėjo teigimu, atsakovo pateikti rašytiniai duomenys akivaizdžiai nepatvirtina, jog pareiškėjas buvo agentas „V.“. KGB papulkininkio P. R. 1957-12-27 ataskaitoje agento anketiniai duomenys nenurodyti. Biografiniai duomenys gali būti taikomi aštuoneriems asmenims. Agentas buvo nuteistas pagal tris straipsnius, gi pareiškėjas - pagal du. Rašytiniai įrodymai liudija, kad agentas „V.“ 1974 m. dirbo užsienyje, o pareiškėjas tais metais nebuvo išvykęs į užsienį.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, jog komisija 1999-02-24 gavo pareiškėjo prašymą dėl rezistento (politinio kalinio) teisinio statuso suteikimo. 2000-01-28 pareiškėjas padavė naują prašymą dėl kario savanorio teisinio statuso suteikimo. Vadovaujantis Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2001-04-04 išvada (posėdžio protokolas Nr.81), Centro generalinės direktorės 2001-04-13 įsakymu Nr.56 pareiškėjui nepripažintas kario savanorio teisinis statusas, neįrodžius veiklos, numatytos Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso l straipsnio l dalies 4 punkte. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas bendradarbiavo su okupacinėmis represinėmis struktūromis. Lietuvos ypatingajame archyve saugomi dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas 1950 m buvo sovietinio saugumo susidomėjimo objektu. Papulkininkio P. R. ataskaitoje minimas agentas „V.“, kurio anketiniai duomenys iškirpti, bet biografiniai duomenys atitinka pareiškėjo duomenis, išskyrus tai, jog pareiškėjas LSSR Karinio tribunolo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal du Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) straipsnius, o agento „V.“ anketoje nurodyta, jog jis nuteistas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius. 1972 m. pareiškėjas buvo išvykęs pas seserį į Jungtines Amerikos Valstija (toliau-JAV), byloje Nr. 5438 yra KGB darbuotojo pažyma, kad pareiškėjo prašymas leisti jam vykti į JAV tenkinamas dėl operatyvinių sumetimų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisimo statuso įstatymo 2 straipsnio nuostatas asmenims Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas nepripažįstamas, jei įrodomas bendradarbiavimas su okupacinėmis represinėmis žinybomis, todėl nagrinėjamu atveju, teismui neiškilus abejonių dėl to, kad pareiškėjas priklausė pogrindinei organizacijai, kuri priešinosi okupacinei valdžiai, svarbu nustatyti, ar pareiškėjas bendradarbiavo su okupacinėmis represinėmis žinybomis, ar ne.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo 1948 – 1949 metais Kaune veikusios pogrindinės organizacijos ,,Laisvės švyturys“ narys, už ką 1950-02-16 buvo suimtas ir 1950-05-16 MGB Karinio tribunolo posėdyje Kaune nuteistas pagal Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos (toliau-RSFSR) BK 58-1a ir 58-10 straipsnius (Lietuvos ypatingasis archyvas [toliau-LYA], f.K-1, apl. 58, b.25489/3, stebėjimo byla, l. 38, 171 – 174). Byloje esantis (b.1. 92) pareiškėjo pareiškimas patvirtina, kad jis 1950-05-18 kreipėsi į LSSR KGB karinį tribunolą, prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, nurodė, jog prievartiniu būdu tapo pogrindinės organizacijos ,,Laisvės švyturys“ nariu ir laiko tai didele klaida, kurią norėtų ištaisyti. Pareiškime aiškiai nurodyta pareiškėjo vardas, pavardė, jis patvirtintas parašu. Pareiškėjo ketinimas ištaisyti „klaidą“ įrodo, kad jis galėjo bendradarbiauti su KGB. Iš bylos medžiagos matyti, jog 1954-11-12 Pabaltijo karinės apygardos KT nutartimi Nr. 0698-M pareiškėjui bausmės laikas buvo sutrumpintas iki šešerių metų ir 1955 m. jis paleistas iš įkalinimo įstaigos bei paskirtas gyventi Karagandoje. 1956 m. pareiškėjas grįžo į Lietuvą ir pradėjo studijuoti Kauno medicinos institute. KGB prie LSSR Ministrų Tarybos (toliau-MT) įgaliotinio Kauno miestui papulkininkio P. R. slaptas raštas KGB prie LSSR MT apskaitos - archyvų skyriaus viršininkui papulkininkiui M., kuriuo prašoma atsiųsti pareiškėjo archyvinę baudžiamąją bylą, patvirtina, jog 1957 metais pareiškėjas buvo ruošiamas verbavimui(LYA, f. K-l, p.58, b.25489/3, stebėjimo byla, l.13). Papulkininkio P. R. ataskaitoje už 1957 m. (LYA, f. K-l, apl.3, b.581, p. 71-72) minimas agentas „V.“, šio agento asmeniniai duomenys - pavardė, vardas, tėvavardis, gimimo metai ir kt. nėra išlikę, tačiau išlikę biografiniai duomenys - agentas priklausęs antitarybinei jaunimo organizacijai „Laisvės švyturys“, 1950 metais suimtas ir nuteistas 25 metams nelaisvės, kalėjo iki 1955 metais - identiški pareiškėjo biografiniams duomenims. Iš ataskaitos matyti, jog agentas „V.“ atvykdavo į susitikimus, pranešdavo charakterizuojančius duomenis apie kai kuriuos iš įkalinimo vietų sugrįžusius asmenis ir t.t. Iš agento „V.“ ir jo veiklos apibūdinimo matyti, kad agentas bendraudavo su grįžusiais iš įkalinimo asmenimis, gyvenančiais Kaune ir jo apylinkėse. Iš pareiškėjo anketos (b.1.72) ir kitos byloje esančios medžiagos matyti, jog 1956-1962 m. pareiškėjas studijavo Kauno medicinos institute. Ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina, jog pareiškėjas, kaip agentas, galėjo veikti Kaune ir jo apylinkėse. Iš pareiškėjo paaiškinimo (LYA, f.K-1, ap.58, b. 25489/3, stebėjimo byla, l. 188) ir kitos byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėjas į laisvę išleistas 1955 m. Iš agento „V.“ veiklos apibūdinimo matyti, jog jis į laisvę buvo paleistas tais pačiais metais kaip ir pareiškėjas. Kiti pogrindinės organizacijos „Laisvės švyturys“ buvę nariai (A. P., J. J., J. J. ir kt. ) į laisvę išleisti ne tais pačiais metais (Byla Nr. 25489, T.3, 1. 461-481).

Teismas nurodė, kad KGB prie LSSR MT 2 valdybos viršininko pavaduotojo V. G. 1974-08-25 pažymoje Nr.2/4-4553 minima, jog „V.“ pastaruoju metu laikomas vienu iš perspektyviausių agentų, veikusių užsienyje (LYA, f. K-l, apl.3, b.786, p. 138). Konkretūs metai nėra minimi, taigi, teismo nuomone, negalima teigti, jog agentas užsienyje dirbo būtent 1974 metais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, jog pareiškėjas 1972 m. buvo išvykęs į stažuotę JAV. KGB prie LSSR MT 5 skyriaus viršininko M. Š. 1971 m. liepos mėn. pažyma patvirtina, jog jam buvo suteikta teisė išvykti į JAV operatyviniais sumetimais. Tarpininkavimą palaikė ir Kauno miesto KGB skyrius (LYA, f. K-l, apl. 60, b.5438, l.19). Kadangi leidimas išvykti į JAV buvo duotas operatyviniais sumetimais, teismo teigimu, tikėtina, jog pareiškėjo išvykos tikrasis tikslas buvo agentui iškeltų užduočių vykdymas.

Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas yra nurodęs, jog kalbėdavosi su Kauno medicinos institutą kuravusiu KGB operatyvininku apie buvusių kalinių ir studentų sueigas, o tai taip pat patvirtina bendradarbiavimo su okupacinėmis represinėmis žinybomis faktą. Vienintelis neatitikimas tarp pareiškėjo ir agento „V.“ duomenų yra tas, kad pareiškėjas buvo nuteistas pagal du RSFSR BK straipsnius, o agentas „V.“ baustas pagal tris, tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo kaltinamas trijų RSFSR BK straipsnių pažeidimų (58-la straipsnis, 58-10 straipsnis ir 58-11 straipsnis), o agentas „V.“ nubaustas pagal tuos pačius straipsnius, be to, sutampa paskirtos bausmės laikas (t.y. 25 metai nelaisvės).

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjas bendradarbiavo su okupacinėmis represinėmis žinybomis, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjui pripažinti laisvės kovų dalyvio teisinį statusą dėl jo sąmoningo bendradarbiavimo su okupacinėmis represinėmis žinybomis - LGGRTC generalinės direktorės 2001-04-13 įsakymas Nr.56 ir 2005-03-21 raštas Nr.38R-r-605 laikytini pagrįstais.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas - nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Nurodo, kad teismas šiurkščiai pažeidė proceso kalbos taisykles, įtvirtintas Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnyje, t.y. įrodymais laikė dokumentus, kurie įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti: KGB prie LSSR MT įgaliotinio Kauno miestui papulkininkio P. R. slaptas raštas KGB prie LSSR MT apskaitos - archyvų skyriaus viršininkui papulkininkiui M. (LYA, f.K-l, p58, b. 25489/3, stebėjimo byla, l. 13), papulkininkio P. R. ataskaita už 1957 metus (LYA, f.K-l, ap.3, b.581, p. 71-72), KGB prie LSSR MT 2 valdybos viršininko pavaduotojo V. G. 1974-08-25 pažyma Nr. 2/4-4553 (LYA, f. K-l, ap.3, b.786, p. 138), KGB prie LSSR MT 5 skyriaus viršininko M. Š. 1971 m. liepos mėnesio pažyma (LYA, f.K-1. ap. 60, b.5438, l. 19), kita byloje esanti medžiaga (byla Nr. 25489, T.3, l. 461-481). Tai, apelianto teigimu, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Tačiau, apelianto nuomone, net ir išanalizavus teismo sprendime minimus dokumentus, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas bendradarbiavo su okupacinėmis represinėmis struktūromis. Mano, kad teismas į bylą bylos dokumentus - 1950-05-18 dienos pareiškimas LSSR KGB kariniam tribunolui, KGB prie LSSR MT įgaliotinio Kauno miestui papulkininkio P. R. slaptas raštas KGB prie LSSR MT apskaitos-archyvų skyriaus viršininkui papulkininkiui M. (LYA, f. K-l, p.58, b.25489/3, stebėjimo byla, 1.13), KGB prie LSSR MT 5 skyriaus viršininko M. Š. 1971 m. liepos mėn. pažyma (LYA, f. K-l, apl. 60, b. 5438, 1. 19) bei aplinkybę, jog pareiškėjas nurodęs, kad kalbėdavosi su Kauno medicinos institutą kuravusiu KGB operatyvininku, įvertino netinkamai ir padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas bendradarbiavo su okupacinėmis represinėmis žinybomis.

Apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti. Naujų argumentų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

teismo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, tinkamai taikyti materialines teisės normas, laikytis teismo procesą reglamentuojančių teisės normų ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 9, 57, 81, 86 straipsniai). Vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pažeidė šias nuostatas: neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, šiurkščiai pažeidė proceso kalbos taisykles (vien šis pažeidimas yra pagrindas pripažinti sprendimą negaliojančiu), netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Visa tai įtakojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, nes būtina net tik pašalinti nustatytus procesinius pažeidimus, bet ir rinkti ir vertinti naujus įrodymus (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 142 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 8 punktas).

Dėl proceso kalbos taisyklių pažeidimo

Administracinių bylų procesas vyksta lietuvių kalba ir dokumentai, surašyti kitomis kalbomis teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą (ABTĮ 9 straipsnis). Šios normos imperatyvios ir teismui privalomos. Apeliantas nurodė, kad pirmos instancijos teismas skelbė dokumentus, surašytus rusų kalba, neišverstus į lietuvių kalbą, ir jais grindė sprendimą. Šis teiginys -pagrįstas. Iš pirmos instancijos teismo posėdžio protokolo (b. l. 122-125) matyti, kad teismas skelbė Lietuvos ypatingojo archyvo bylas (baudžiamąją bylą - 4 tomai, stebėjimo, operatyvinę ir specpatikrinimo bylas -15 tomų, nenurodydamas konkrečių dokumentų), kuriose dauguma dokumentų surašyti rusų kalba, neišversti į lietuvių kalbą, ir nedalyvaujant vertėjui. Dalis šių dokumentų (visi surašyti rusų kalba) vertinti ir teismo sprendime (b. l. 129-131). Tai akivaizdus proceso kalbos taisyklių pažeidimas, ir ši aplinkybė yra vienas iš apeliacinio skundo pagrindų (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Kitos aplinkybes, darančios teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu

Pasipriešinimo Lietuvos Respublikos 1940-1990 metų okupacijoms dalyvio teisinio statusio suteikimą reglamentuoja 1997 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymas Nr. VIII-97 (toliau-Įstatymas), kuriuo nustatyta galimybė įgyti kario savanorio arba/ir laisvės kovų dalyvio statusus, taip pat apibrėžtos šių statusų sąvokos ir nustatytos išlygos, dėl kurių toks statusas negali būti suteiktas (1 ir 2 straipsniai). Nustatyta, kad Kario savanorio statusas nesuteikiamas asmenims, nusikaltusiems žmoniškumui, žudžiusiems taikius gyventojus, o laisvės kovų dalyvio statusas nepripažįstamas asmenims, bendradarbiavusiems su okupacinėmis represinėmis struktūromis (1 straipsnio 2 dalis ir 2 straipsnio 2 puntas).

Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas E. P. B. GGRTC padavė du prašymus: 1999 m. vasario 22 d. prašė suteikti rezistento (politinio kalinio) genocidui pasipriešinimo statusą (b. l. 71) (GGRTC tokį prašymą įvertino kaip prašymą suteikti laisvės kovų dalyvio statusą), o 2000 m. sausio 28 d. prašymu prašė suteikti kario savanorio statusą (b. l. 54). 2001 m. balandžio 30 d. Rezistencinės veiklos vertinimo lape (kario savanorio statusui gauti) yra Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) komisijos narių nevienareikšmės išvados: vienose siūloma nepripažinti nei kario savanorio, nei laisvės kovų dalyvio statuso, vienoje – nepripažinti tik kario savanorio statuso, o apie laisvės kovų dalyvio statusą visiškai nepasisakoma, dar kitoje siūloma nepripažinti statuso, tačiau kokio – nekonkretizuojama. Du Komisijos nariai nepadarė jokių išvadų, o vienas išreiškė abejones dėl dokumentų vertinimo. Iš to padaryta galutinė išvada – nepripažinti E. P. B. kario savanorio statuso kaip asmeniui, sąmoningai bendradarbiavusiam su okupacinėmis represinėmis struktūromis (b. l. 51) ir jos pagrindu 2001 m. balandžio 13 d. priimtas ginčijamas įsakymas Nr. 56 nepripažinti Kario savanorio statuso (b. l. 29). Duomenų apie tai, kad buvo priimtas įsakymas ir dėl laisvės kovų dalyvio statuso, byloje nėra.

Skunde pirmos instancijos teismui E. P. B. nurodė, kad jam nepripažįstamas laisvės kovų dalyvio statusas, tačiau teismas nesiaiškino šios aplinkybės. Iš bylos duomenų neaišku, kada konkrečiai apeliantas kreipėsi dėl tokio statuso suteikimo: 1999 m. prašymu, dėl kurio nepriimtas sprendimas (įsakymas), ar kitu, kurio byloje nėra. Kadangi byloje yra 2003 m. gruodžio 10 d. Komisijos išvada ir protokolas, iš kurių matyti, kad kario savanorio suteikimo ir laisvės kovų dalyvio statuso pripažinimo klausimas buvo svarstytas pakartotinai, padarant išvadą, kad apeliantui nėra pagrindo pripažinti nei vieno iš nurodytų statusų kaip bendradarbiavusiam su okupacinėmis represinėmis struktūromis (b. l. 33, 32), lieka neaišku, kokiu pagrindu (teisiniu, faktiniu) Komisija atlikto tokį veiksmą. Komisijos protokole nurodomas pasiūlymas GGRTC Generalinei direktorei priimti atitinkamus įsakymus, tačiau byloje nėra duomenų apie tokio pasiūlymo realizavimą atitinkamu administraciniu aktu, nepripažįstant E. P. B. nei laisvės kovų dalyvio nei kario savanorio statuso. Minėtoje 2003 m. Komisijos išvadoje nurodyta, kad lieka galioti 2001 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. 56, kuriuo apeliantui nepripažintas tik kario savanorio statusas. Teismas nesiaiškino ar Komisija turi teisę revizuoti GGRTC Generalinės direktorės įsakymą, ar 2003 m. Komisijos išvados pagrindu buvo priimtas naujas įsakymas, ar skundžiamas 2001 m. balandžio 13 d. įsakymas galioja.

2002 m. sausio 10 d. GGRTC Generalinė direktorė įsakymu Nr. 5 patvirtinto Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos darbo reglamentą (toliau-Reglamentas), kurio 19 puntas nustato, kad Komisijos išvados dėl kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ar nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimo ar nepripažinimo gali būti apskųstos Centro generaliniam direktoriui. 20 puntas nustato Centro generalinis direktoriaus pareigą, susipažinus su gautu skundu, priimi atitinkamą sprendimą patenkinti ar nepatenkinti skundą. Byloje yra E. P. B. 2005 m. kovo 9 d. skundas GGRTC Generalinei direktorei, prašant pakarotinai ištirti visas su statuso suteikimu susijusias aplinkybes, ir į šį skundą atsakyta 2005 m. kovo 21 d. raštu Nr. 38R-r-605, nurodant ir 2003 m. gruodžio 10 d. Komisijos išvadą, priimtą pakartotinai apsvarsčius E. P. Bagdono 2003 m. sausio 23 d. skundą. Skunde pirmos instancijos teismui E. P. B. prašo pripažinti minėtą raštą nepagrįstu ir neteisėtu, tačiau toks reikalavimas neatitinka ABTĮ 5 ir 23 straipsnių reikalavimų, nes tokio fakto pripažinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Kaip jau minėta, Generalinės direktorės atsakyme minima 2003 m. Komisijos išvada, kurią apeliantas turėjo teisę ginčyti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, tačiau ar tokios tvarkos buvo laikytasi, byloje duomenų nėra. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą: visas šias minėtas aplinkybes būtina išsamiai ištirti ir įvertinti tam, kad tiksliai nustatyti įrodinėjimo dalyką ir teisingai išspęsti ginčą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Kario savanorio statusas nepripažįstamas asmenims, nusikaltusiems žmoniškumui, žudžiusiems taikius gyventojus (Įstatymo 1 straipsnis), o bendradarbiavimas su okupacinėmis represinėmis struktūromis taikytinas sprendžiant dėl laisvės kovų dalyvio statuso suteikimo (Įstatymo 2 straipsnio 2 puntas). Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turi išsiaiškinti minėtas sąvokas, jų tarpusavio ryšį ir taikymo atvejus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėGintaras KryževičiusNijolė Piškinaitė