Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualios veiklos pažymą (duomenys neskelbtini), praeityje teistas tris kartus, iš kurių paskutinį kartą:

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: A. K. 2024 m. gegužės 16 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,85‰ neblaivumas), žodinio konflikto metu sudavė artimam šeimos nariui – sugyventinei L. Ž., du kartus mobiliojo ryšio telefonu į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajai galvos odos nubrozdinimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

A. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad L. Ž. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų, veda bendrą ūkį. Alkoholinius gėrimus L. Ž. vartoja labai retai, tačiau 2024 m. gegužės 16 d. L. Ž. buvo labai susijaudinusi ir nepatenkinta dėl to, kad jam darbe nesumokėjo pinigų. Po (duomenys neskelbtini) L. Ž. tapo agresyvi, dažnai kaimynai skundžiasi dėl jos riksmų, todėl jis su ja nesiginčijo, nuėjo į parduotuvę ir nupirko degtinės, kurią kartu gėrė. Kilo konfliktas dėl pinigų. Kažkuriuo metu L. Ž. nuėjo į tualetą ir jis, manydamas, kad ji skambina policijai, norėjo ištraukti iš jos rankos telefoną. Ištraukęs telefoną pamatė, kad ji iš tiesų skambina bendruoju pagalbos telefono numeriu, todėl sudavė jai telefonu į viršutinę galvos dalį du kartus. Matė, kad L. Ž. galva kruvina, bėgo kraujas iš žaizdos ant galvos. Jis pats norėjo paskambinti greitajai medicinos pagalbai, nes išsigando dėl L. Ž. padarytų sužalojimų, bet maždaug po 3 – 4 min. į buto duris paskambino atvykę policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Gailisi dėl savo padarytų veiksmų, žalą ligonių kasoms atlygins iki 2024 m. gruodžio 20 d. (el. b. 1 t., 91 – 94, 98 – 100 b. l.; 2 t., 74 – 77 b. l.).

Nukentėjusioji L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 16 d. su A. K. šventė jos (duomenys neskelbtini) gimtadienį, gėrė degtinę. Sugyventinis nuėjo miegoti, o ji, būdama girta, nuėjo į tualetą ir skambino bendruoju pagalbos numeriu, kad išvarytų sugyventinį iš buto. Tikriausiai A. K. tą jos skambutį išgirdo ir atėjo į tualetą. Sugyventinis bandė iš jos atimti telefoną, telefonas trenkėsi į jos galvą, taip atsirado žaizda. Ji įvykio metu buvo labai neblaivi. Savo sugyventiniui absoliučiai jokių pretenzijų neturi. Jis ja rūpinasi, kadangi ji sunkiai vaikšto, negali išeiti į lauką. Tą dieną, išgėrus alkoholio, kažkas susisuko galvoje ir paskambino pagalbos numeriu. Civilinio ieškinio nereikš (el. b. 1 t., 147 – 150 b. l.).

Iš tarnybiniame pranešime pateiktų duomenų matyti, kad 2024 m. gegužės 16 d. buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), išvaryti nepageidaujamą asmenį iš buto. Pokalbis nutrūko, bandyta perskambinti, tačiau susisiekti su pranešėja nepavyko. Nuvykus minėtu adresu, buto duris atidarė A. K., ant lovos sėdėjo L. Ž., moteris verkė, ant veido matėsi mėlynių žymės, galvos viršugalvyje matėsi kraujosruvos, rankos nusėtos sumušimais, kairės pusės paakyje matėsi šviežia žaizda, kuri kraujavo. A. K. paaiškino, kad jis dėl buitinio konflikto sužalojo savo sugyventinę, kaltės neneigė (el. b. 1 t., 1 – 8 b. l.).

Iš tarnybiniame pranešime dėl nukentėjusiosios atsisakymo dalyvauti procese pateiktų duomenų matyti, kad L. Ž. atsisakė dalyvauti procese. Dėl įvykio prieš savo sugyventinį pareiškimo neteiks, liudytojo apklausoje dalyvauti atsisako, nevyks į valstybinę teismo medicinos ekspertizės skyrių dėl sužalojimų nustatymo (el. b. 1 t., 14 – 15 b. l.).

Iš tarnybiniame pranešime dėl nukentėjusiosios pirminės apžiūros pateiktų duomenų matyti, kad atvykę medikai įvykio vietoje konstatavo daugybinius sužalojimus, buvo aiškiai matomos kraujosruvos bei kraujo dėmės galvos srityje, todėl buvo priimtas sprendimas nedelsiant L. Ž. pristatyti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (el. b. 1 t., 53 – 54 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., 35 – 47 b. l.).

Iš daiktų apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA“, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu (el. b. 1 t., 175 – 181 b. l.).

Iš kitų objektų apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta pacientės L. Ž. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė. Atlikus daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimą, specialistas pateikė išvadą, kad L. Ž. padaryti nugaros ir galvos odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiumi prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2024 m. gegužės 16 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (el. b. 1 t., 198 – 200 b. l.).

Iš garso įrašo apžiūros matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu perklausytas garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro. Iš įrašo nustatyta, kad nukentėjusioji L. Ž. 2024 m. gegužės 16 d. skambino bendruoju pagalbos telefonu ir prašė, kad būtų išvarytas sugyventinis A. K. (el. b. 1 t., 118 – 119 b. l.).

Iš tarnybiniame pranešime dėl neblaivumo nustatymo pateiktų duomenų matyti, kad įvykio vietoje su alkotesteriu „Drager Alkotest 7510“ sertifikato Nr. (1989752), apie 17.26 val. A. K. buvo nustatytas 2,85 prom. girtumas (el. b. 1 t., 11 – 13 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamosios bylos duomenys ir teismo išvados dėl nusikalstamos veikos vertinimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. pripažino smurtavęs prieš savo sugyventinę, gailėjosi dėl savo elgesio. A. K. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat kita byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, byloje esantys garso įrašai, iš kurių nustatyta, kad nukentėjusioji įvykio dieną skambino bendruoju pagalbos telefonu ir prašė išvaryti sugyventinį bei kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyti L. Ž. padaryti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas nustatė ir pripažįsta, kad A. K. bylai aktualiu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu du kartus mobiliojo ryšio telefonu sudavė savo sugyventinei L. Ž. į galvą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai L. Ž. galvos odos nubrozdinimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinus tai, kad A. K. nežymiai sutrikdė savo sugyventinės L. Ž., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, sveikatą, teismas pripažįsta, kad A. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Kaltinamasis prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neišreiškė, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (el. b. 2 t., 81 – 82 b. l.). Tyrimo metu nukentėjusiajai L. Ž. gyvenamosios vietos adresu 2024 m. lapkričio 20 d. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. 2 t., 91 – 92 b. l.). Be to, 2024 m. lapkričio 22 d. buvo nuvykta į nukentėjusiosios L. Ž. gyvenamosios vietos adresą, norint pakartotinai įteikti nukentėjusiajai L. Ž. pranešimą apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. L. Ž. durų neatidarė, ji prie durų vartojo necenzūrinius žodžius ir kartojo, jog jai jokie dokumentai ir pagalba nėra reikalinga, pabrėžė, jog pretenzijų niekam neturi (el. b. 2 t., 101 – 102 b. l.).

Skirdamas bausmę A. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį: padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką A. K. padarė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir neblaivumus (iškart po įvykio nustatytas 2,85‰ neblaivumas), kas neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Praeityje A. K. tris kartus teistas, iš kurių du kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas du kartus, turi galiojančių nuobaudų. A. K. yra (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualios veiklos pažymą (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie A. K. gydymąsi Priklausomybės ligų centre ar VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą ir prokurorės prašomos trukmės arešto bausmę.

Kadangi A. K. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinės ligonių kasos įgaliota atstovė pareiškė civilinį ieškinį dėl 42,85 eurų žalos atlyginimo už nukentėjusiosios L. Ž. gydymą bei 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (el. b. 1 t., 189 – 190 b. l.), Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiline ieškove (el. b. 1 t., 191 – 195 b. l.). Teismas nustatė, kad civilinį ieškinį patvirtina prie civilinio ieškinio pridedami įrodymai, todėl civilinis ieškinys laikomas pagrįstas, žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Kadangi civilinei ieškovei žala iki šiol nėra atlyginta, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš A. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 42,85 eurų dydžio suma nukentėjusiosios L. Ž. gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Tenkintinas ir civilinio ieškinio reikalavimas iš A. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 5 procentų metines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos atžvilgiu priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.

Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo, laikino sulaikymo ir kitų klausimų

A. K. 2024 m. gegužės 16 d., 16.30 val., buvo laikinai sulaikytas (el. b. 1 t., 16 – 24 b. l.), o 2024 m. gegužės 17 d., 11.35 val., paleistas (el. b. 1 t., 108 – 112 b. l.). Vadovaujantis BK 65 – 66 straipsnio nuostatomis, į skiriamą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo metu (viena para).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., 101 – 107 b. l.) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu nuo 2024 m. gegužės 16 d. iki 2024 m. gegužės 17 d. išbūtą laiką (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. K. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo vietų įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš A. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 42,85 Eur nukentėjusiosios L. Ž. gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai.

2) nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios;

3) teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.