Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, ieškinį atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors jai tinkamai buvo įteiktas ieškinys ir jo priedai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškinyje nurodyti ir teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta M. K. ir A. K. santuoka. M. K. mirė (duomenys neskelbtini), gyvendamas santuokoje su sutuoktine A. K.. A. K. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle. Santuokos metu, t. y. 1993 m. rugsėjo 28 d., Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-2272, buvo įgytas 0,0403 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – mėgėjų sodo žemės sklypas, kuris Nekilnojamojo turto registre registruotas kaip velionių M. K. ir A. K. asmeninė nuosavybė, kai kiekvienam iš jų priklauso po ½ dalį minėto žemės sklypo. Po A. K. ir M. K. mirties jų palikimą yra priėmusi valstybė. Kaip nurodyta ieškinyje, žemės sklypo apžiūros metu buvo nustatyta, kad minėtame žemės sklype stovi Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas statinys – sodo namas. Minėtam sodo namui buvo atlikti kadastriniai matavimai, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad sodo namas buvo pastatytas 1993 m., taigi M. K. ir A. K. santuokos metu. Ieškovei siekiant paveldėti sodo namą, turi būti identifikuoti jo savininkai ir nuosavybės teisė įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Pagal sodo namo įgijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio nuostatas, turtas, įgytas santuokos metu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK) (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Tiek SŠK, tiek CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, mirusieji A. K. ir M. K. sodo namą įgijo santuokos metu, kadangi jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), sodo namas pastatytas 1993 m., velionis M. K. mirė būdamas santuokoje su A. K., o pastaroji mirė būdama našle. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad turtas, įgytas santuokos metu, sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Dėl nežinomų aplinkybių (sodo namo savininkai yra mirę) nuosavybės teisės į sodo namą nebuvo registruotos Nekilnojamojo turto registre. Ieškovei siekiant paveldėti Pastatą, turi būti identifikuoti sodo namo savininkai ir nuosavybės teisė įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas nustatyti, kad A. K. ir M. K. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po 1/2 dalį iki jų mirties valdė sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 270 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 269 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po 1/2 dalį iki jų mirties valdė sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.