Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-99-805/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-01-03
Bylos Nr.
1-99-805/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58093-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
G. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-99-805/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58093-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3.; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 3d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012 m. rugsėjo 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį galutine 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. J. 2017 m. gruodžio 19 d.apie 18 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu tyčia šeimos narę D. Ž., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, sugriebęs už plaukų tampė ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Iš kaltinamojo G. J. apklausos protokolo (b. l. 46) matyti, kadsu pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 19 d. vakare jis namuose buvo neblaivus. Į namus grįžusiai D. Ž., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, liepė nupirkti alkoholio, tačiau šiai atsisakius, supyko ir sugriebė sugyventinei už plaukų ir ją patąsė. Smūgių nesudavė. Mano, kad tuo metu ji galėjo jausti fizinį skausmą. Jų šešių mėnesių dukra tuo metu buvo kitame kambaryje. Dėl savo poelgio labai gailisi.

Nukentėjusioji D. Ž. parodė (b. l. 5, 12), kad 2017 m. gruodžio 19 d. apie 15.00 val., jai svečiuojantis pas motiną, paskambino sugyventinis G. J. ir paprašė parvežti alkoholio. Ji atsisakė, todėl sugyventinis supyko. Apie 17.10 val. ji traukiniu parvažiavo į Jūrės stotį, kur pasitiko girtas sugyventinis G. J. ir pradėjo reikalauti nupirkti alkoholio. Ji nupirko sugyventiniui alkoholio. Apie 17.30 val. ji parėjo namo. Tada girtas sugyventinis G. J. pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, o apie 18.00 val. kambaryje G. J. jai dešine ranka suėmė už plaukų ir tampė. Ji jautė fizinį skausmą. Išsivadavus vėliau tualete sugyventinis sugriebė už plaukų ir pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais. Paprašius paleisti, jis paleido. Apie 19.00 val. jai užmigdžius vaiką, sugyventinis pradėjo reikalauti lytinių santykių, o jai atsisakius ir bandant pabėgt pasivijo, sugriebė už dešinės rankos ir parsivedė į kambarį. Išsivadavusi ji pagriebė vaiką ir pabėgo pas kaimynę, kur išsikvietė pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. J. prisipažinimo, nukentėjusiosios D. Ž. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 4-6), kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), aprašytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės;

2017 m. gruodžio 19 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 1), kuriame nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 19 d. apie 18.00 val. D. Ž. grįžus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kambaryje girtas (nustatytas 1,40 promilių girtumas) sugyventinis G. J. dešine ranka suėmė už plaukų ir tampė, vėliau virtuvėje vėl suėmė už plaukų ir tampė, dėl to nukentėjusioji jautė fizinį skausmą.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2017 m. gruodžio 19 d.apie 18 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu tyčia D. Ž., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos trejus metus, sukėlė fizinį skausmą, t. y. sugriebęs už plaukų tampė nukentėjusiąją. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis veikė tyčia, būdamas neblaivus, nesant tam dingsties, smurtavo artimoje aplinkoje moters, su kuria kartu gyvena neįregistravęs santuokos, atžvilgiu. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismobaudžiamuoju įsakymu.

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už G. J. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų,todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismobaudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis G. J. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 50-52, 54). Nukentėjusioji sutinka dėl sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 55).

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš sugyventinę I. D. Ž.. Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo G. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. J. praeityje teistas (b. l. 18-21, 22-28), eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 29-36), medicinos įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 38), biržos duomenimis darbo paieška nutraukta (b. l. 39), 2017 m. gruodžio 1 d. kaltinamasis įsidarbino ir dirba. Bylos duomenimis nukentėjusiajai stiprių liekamųjų reiškinių nėra, dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų sugyventinės atžvilgiu sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau bylos duomenimis nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, kaltinamojo tampomai už plaukų jai skaudėjo, ji patyrė psichologinį diskomfortą, sugyventinis smurtauja pastarosios atžvilgiu nebe pirmą kartą. Civilinio ieškinio nukentėjusioji kaltinamajam nereiškia, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, praeitą teistumą, jo atžvilgiu taikytas administracinio poveikio priemones, elgseną iki šios nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnėje baudžiamojoje byloje priteistus civilinius ieškinius, spręstina, kad prokurorės pasiūlyta straipsnio, numatančio atsakomybę dėl šios nusikalstamos veikos, sankcijoje numatyta pirmoji bausmės rūšis–viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį, su kuria kaltinamasis sutinka, nagrinėjamoje situacijoje, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, teismo nesaisto. G. J. skirtina antroji pagal griežtumą - laisvės apribojimo bausmė, nustatant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis).

Kadangi kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl kaltinamajam, vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirtinas įpareigojimas 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis G. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. gruodžio 19 d. 20.23 val. iki 2017 m. gruodžio 20 d. 9.50 val. (b. l. 40, 41), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam G. J., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48-49).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį:

tęsti darbą;

būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. J. paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį:

tęsti darbą;

būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo2017 m. gruodžio 19 d. 20.23 val. iki 2017 m. gruodžio 20 d. 9.50 val.t. y. 1 parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. J. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam G. J. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam G. J. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti G. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė