- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1012-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- UAB „Kesko Agro Lietuva“
- Kategorijos
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Pelagėja Stonkienė Procesinio sprendimo kategorija 45.1.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2008 m. gruodžio 5 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Kesko Agro Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kesko Agro Lietuva“ ieškinį atsakovui ūkininkui M. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Kesko Agro Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ūkininko M. Š. 54 674,50 Lt skolos, 2 244,88 Lt palūkanų, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-04-14 tarp šalių buvo sudaryta tiekimo sutartis Nr. 301T2/17. Pagal šią sutartį atsakovui buvo pristatytos prekės ir išrašytos sąskaitos-faktūros šių prekių apmokėjimui, kurių atsakovas nustatytais terminais visiškai ar iš dalies neapmokėjo ir yra skolingas ieškovui 54 674,50 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008-06-25 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Kesko Agro Lietuva“ atsakovo ūkininko M. Š. naudai 2 360 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad atsakovas ieškovui parduoda žemės ūkio kultūras už kurias ieškovas jam turi sumokėti pinigais, tačiau tarp šalių vyksta barteriniai mainai ir šalys daro patiektų vienas kitam prekių užskaitą. Toks patiektų ieškovo prekių apmokėjimo būdas neprieštarauja sutarties sąlygoms. Atsakovas nurodo, kad ieškovas jam nėra sumokėjęs už pateiktas grūdines kultūras 197 607,04 Lt sumą. Ieškovas taip pat parduoda atsakovui įvairias prekes (sėklas, trąšas ir t.t.). Teismas motyvavo, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Ieškovas nepateikė teismui įrodymų kada, kokiu būdu, kokiomis sumomis ir kaip atsakovas sumokėjo ieškovui dalį sumos už gautas prekes pagal sutartį. Pateikė tik sąskaitas pagal kurias ieškovo teigimu sumokėjo už atsakovą, iš atsakovui priklausančios sumokėti sumos už patiektas grūdines kultūras, tretiesiems asmenims atsakovo įsiskolinimus, nors nepateikė šių sumų sumokėjimo įrodymų (bankinių pavedimų, kasos išlaidų, pajamų orderių). Šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad šalys tarpusavio susitarimu už gautas prekes vykdo tarpusavio užskaitas, o ne perveda pinigus pervedimais vienas kitam. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas jam pagal sutartį yra skolingas 54 674,50 Lt už prekes, tačiau pateiktoje prie ieškinio palūkanų paskaičiavimo lentelėje nurodė, kad atsakovas yra neapmokėjęs sąskaitų pagal kurias prekės buvo parduotos ne pagal šalių sudarytą sutartį. Pagal sąskaitas gi Nr. 0007407, 0007986, kurios atsakovui išrašytos pagal sutartį atsakovas įsiskolinimo neturi ir palūkanos už jas neskaičiuojamos, o tai reiškia, kad jos yra atsakovo apmokėtos ir pagal sutartį atsakovas gautas prekes pilnai apmokėjo. Kad ieškovas nesusigaudo kokios jo sąskaitos ir pagal kokias sudarytas šalių sutartis yra apmokėtos atsakovo barteriniu būdu patvirtina ir tai, kad jis pateikė prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo visiškai kitokią palūkanų paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodė kitas sąskaitas ir sumas. Vykdant atsiskaitymus pagal barterinius mainus pagal atsakovo pateiktas sąskaitas ieškovas yra nesumokėjęs atsakovui 197 607,04 Lt už patiektas grūdines kultūras. Todėl net ir esant ieškovo nurodytai ieškinyje skolai (54 674,50Lt - pagal nurodytas sąskaitose sutartis) ieškovo skola atsakovui būtų didesnė. Tokiu būdu vėlgi negalima konstatuoti, kad ir šiuo atveju atsakovas būtų skolingas ieškovui už gautas prekes. Kadangi atsakovas yra apmokėjęs už gautas pagal sutartį prekes, ieškinys dėl 54 674,50 Lt skolos išieškojimo yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas UAB „Kesko Agro Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „Kesko Agro Lietuva“ ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovo ūkininko M. Š. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu neprieštaravo dėl pačiu PVM sąskaitų-faktūrų pagrįstumo, jų turinio. Be to, atsakovas pripažino ir pačią skolą, tai teismui sudarė pagrindą besąlygiškai tenkinti ieškinį. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas tik formaliai įvertino byloje pateiktus ieškovo įrodymus, visiškai ignoravo ieškovo atstovų paaiškinimus teismo posėdžių metu, dėl ko teismo sprendimas visiškai atmesti ieškinį, kai atsakovas skolą pripažįsta, yra visiškai nelogiškas ir nesuprantamas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovas sumažino savo reikalavimą atsakovo pateikta kreditine PVM sąskaita-faktūra, nes atsakovo pateiktoje kreditinėje PVM sąskaitoje-faktūroje yra nurodoma, kad šia kreditine PVM sąskaita-faktūra yra įforminamas prekių grąžinimo faktas pagal PVM sąskaitą-faktūra serija 301 Nr. 0008334, kuri buvo išrašyta 2006-05-15. Pažymėtina, kad ieškovas pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija 301 Nr. 0008334 nereiškia ieškinio reikalavimo, be to, ir teismas savo sprendime nurodė ir pripažino, kad ieškovo reikalavimas atsiranda pagal PVM sąskaitas-faktūras serija 301 Nr. 0007407 ir serija 301 Nr. 0007968, todėl nesuprantama teismo pozicija, kad ieškovas sumažino savo reikalavimą pagal pateikiamas PVM sąskaitas-faktūras atsakovo pateiktoje kreditinėje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma. Atsakovo pateikta kreditinė PVM sąskaitą-faktūra, kuria remiantis teismas konstatavo ieškovo reikalavimo sumažėjimą, yra nesusijusi su nagrinėjamu ginču ir nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės dėl ieškinio reikalavimo dydžio. Dėl to tokia teismo pozicija, kad ieškovas sumažino skolos sumą remiantis atsakovo pateikta kreditine PVM sąskaita-faktūra yra visiškai nepagrįsta ir atmestina. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę dėl kreditinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. 0012110, kad ši sąskaita-faktūra išrašyta prie kitos sutarties, neatsižvelgė į pateikto dokumento esmę ir jo turinį, kas aiškiai paneigia minėtas teismo išvadas. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, susijusią su minėtos apskaitos dokumento sąsajomis su ginču, nurodė tik skundžiamame sprendime, nors nei atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir pats teismas bylos nagrinėjimo iš esmės metu nekėlė klausimo, kodėl atitinkamuose kreditiniuose dokumentuose yra nurodytos kitos sutartys, pagal kurias nėra reiškiamas ieškinys. Teismas visiškai netinkamai vertino ieškovo pateiktos kreditinės PVM sąskaitos-faktūros įrodomąją reikšmę ir jos sąsajas su ginčo objektu. Ieškovas savo reikalavimą dėl skolos bei palūkanų priteisimo kildina iš 2006-04-14 sudarytos tiekimo sutarties Nr. 301T2/17. Ieškovo reikalavimą patvirtina prie sutarties už parduotas prekes atsakovo pateiktas prekių (trąšų) užsakymo važtaraštis, atsakovui pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, kuriu numeriai 0007407, 0007968, 0009464, 0009841 ir 0010968 ir pasirašyti prekių pristatymo-priėmimo važtaraščiai. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas, konstatuojant kad ieškovo pateikti finansiniai dokumentai yra nesusiję su nagrinėjamu ginčo objektu, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negali būti paliktas galioti. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik atsakovo išsakyta pozicija, pripažino ir iš dalies tenkino jo tariamą reikalavimą, kuris byloje pagal CPK reikalavimus net nebuvo pareikštas. Visa tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir visiškai nepagrįstai atmetė ieškovo įrodymus, paneigiančius atsakovo teiginius dėl tariamos ieškovo skolos, atsakovo teiginius vertino kaip atskirą savarankišką reikalavimą ir atliko vienašališką įskaitymą. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovu, jokių tokią išvadą pagrindžiančių įrodymu, esančių byloje, neįvardija. Teismas savo iniciatyva (ex oficio) negali priteisti ar įskaityti reikalavimą nesant konkrečiu priešinių kitos šalies reikalavimu. CPK 265 str. 1 d. yra nurodoma, kad teismas priimdamas sprendimą įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės yra reikšmingos bylai ir sprendžia, ar ieškinys yra tenkintinas ar ne. Šio ginčo nagrinėjimo atveju teismas pasielgė visiškai priešingai. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog ieškovo papildomai pateikti dokumentai turi reikšmės bylai, kad atsakovas pats pripažino skolą ir faktą, kad prekės buvo gautos, nepagrįstai ieškovo reikalavimą atmetė ir nurodė, kad bet kuriuo atveju, ieškovas būtų skolingas atsakovui.
Atsiliepimas
Atsakovas ūkininkas M. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas dalinai tenkintinas.
Ieškovui pateikus ieškinį dėl 54674,50 Lt skolos pagal pareiškime nurodytas sąskaitas priteisimo, atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė, tuo, kad yra neatitikimų tarp atsakovo užsakytų ir sąskaitose, išrašytose 2006-04-24 , 2006-05-10, 2006-06-30 nurodytų prekių. Kitas argumentas nesutikimo su ieškiniu buvo tai, kad amonio salietros kiekis ieškovo sąskaitose nurodytas 84 tonos, o užsakyta buvo 70 tonų, azofoskos NPK buvo užsakyta 48 tonos, o sąskaitoje nurodyta 56 tonos. Atsiliepime nurodyta, jog didelėje dalyje sąskaitų nurodyta, kad reikalavimas pagal sąskaitą perleistas K-Rahoitus Oy filialui, todėl reikalavimai reiškiami netinkamam atsakovui. Atsiliepime nurodyta, jog sąskaitos faktūros nėra pasirašytos M. Š., ieškovas nepateikia įrodymų, jog atsakovas gavo prekes. Nurodyta, jog atsakovui ieškovas nėra sumokėjęs 167660,30 Lt už pateiktas prekes.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, ar atsakovas gavo prekes, už kurias apmokėti ieškiniu reikalauja atsakovas. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas yra nesumokėjęs atsakovui už grūdines kultūras 197 607,04 Lt, o atsakovas skolingas ieškovui 54674,50 Lt. Iš to seka, kad teismas daro išvadą, jog atsakovas gavo prekes, už kurias ieškiniu prašo apmokėti ieškovas. Šioje dalyje teismo sprendimo išvados neginčijamos, todėl ir apeliacinė instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovas turi apmokėti ieškovui už prekes, patiektas pagal ieškovo nurodytas sąskaitas, iš viso 54674,50 Lt. Tarp šalių yra lieka ginčas, ar ieškovas yra skolingas ir kokią sumą atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad ieškovo skola atsakovui 197 607,04 Lt, o atsakovo ieškovui – 104 258 Lt. Iš šalių atstovų paaiškinimų ir pateikto ieškinio matyti, kad šalys vykdė tarpusavio reikalavimų užskaitymus ir dalis ieškovo skolos atsakovui bei atsakovo ieškovui buvo užskaityta. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad ieškovo skola atsakovui yra 197 607, 04 Lt. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas turėjo užskaityti jo prašomas priteisti sumas už atsakovo pateiktas prekes, turėjo nurodyti, pagal kokius reikalavimus, t.y. pagal kada ir kokias pateiktas prekes ieškovas turėjo užskaityti, kad atsakovas yra apmokėjęs skolą. Pasirinkęs poziciją, kad ieškovas turėjo užskaityti jo skolą patiektomis prekėmis, atsakovo pareiga buvo pateikti įrodymus, kada neįvykdė savo pareigos užskaityti ieškovas. Atsakovas atsikerta tuo, kad turėjo būti atliktas ieškovo užskaitymas, todėl šią aplinkybę turi įrodyti ne ieškovas, o atsakovas, įrodinėjimo pareigos numatytos LR CPK 178 str., ir įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri teigia. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, t.y. padarė netinkamą išvadą, kad ieškovo skola atsakovui yra 197 607 , 04 Lt, todėl teismo sprendimas naikintinas LR CPK 329 str. 1 d. pagrindu, teismui pažeidus LR CPK 185 str. 1 d. reikalavimus bei teismui netinkamai paskirsčius įrodinėjimo pareigas. Tik tuo atveju, jei byloje būtų nustatyta tiksli suma, kokia yra ieškovo skola atsakovui, jei būtų pateikti įrodymai, kada ir kokias atsakovo patiektas prekes turėjo ieškovas užskaityti kaip apmokėjimą pagal sąskaitas, kuriomis grindžia ieškinį ieškovas, teismas turėtų galimybę atmesti reikalavimą dėl to, kad turėjo būti atlikti vienarūšių reikalavimų užskaitymai tarp šalių (LR CK 6.130 str. 1 d. ). Atsakovas turėjo įrodyti, kada baigėsi jo prievolė pagal kiekvieną iš sąskaitų, pagal kurias pareikštas ieškinys byloje. Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad atsikertant į ieškinį tuo, jog turėjo būti atliktas vienarūšių reikalavimų užskaitymas, turėjo būti pareikštas atsakovo priešieškinys byloje, nepagrįstas, nes iš atsakovo atsikirtimų matyti, kad jis nereiškia reikalavimo, tik siekia, kad būtų pripažinta, jog jo prievolės ieškinio sumoje baigėsi. Atsakovas turi galimybę reikšti ieškinį dalyje, kurioje jam ieškovas nėra apmokėjęs už prekes, šioje byloje nėra pagrindo daryti išvadai, kokią sumą už patiektas prekes yra skolingas ieškovas atsakovui, kadangi atsakovas nepateikė pakankamų įrodymų tokiai išvadai padaryti.
Ieškovo reikalavimai pagrįstai buvo atmesti dalyje, kurioje prašoma priteisti 2244,88 Lt palūkanų. Pripažintina, kad ieškovas turėjo įrodyti byloje, kad atsakovui pranešė apie tai, kokioje sumoje užskaito pagal kurias sąskaitas atsakovo turimus reikalavimus ieškovui ir dėl to nereikalauja apmokėjimo. Tai, kad atsakovas, negavęs tokių pranešimų iš ieškovo galėjo sąžiningai klysti, jog ieškovas privalėjo užskaityti atsakovo turimą reikalavimo teisę ieškovui, leidžia daryti išvadą, kad terminą atsiskaityti atsakovas praleido ir dėl paties ieškovo kaltės, todėl palūkanų priteisimas neatitiktų šalių teisėto ir rūpestingo elgesio iš kitos sandorio šalies principo. Tai, kad kai kuriose ieškovo pateiktose sąskaitose buvo klaidingai nurodytas sutarties, pagal kurią tiekiamos prekės numeris ( b. l. 189), tai irgi buvo pagrindu atsakovui susilaikyti nuo prievolės įvykdymo. Tačiau klaidingas sutarties numerio nurodymas sutartyje negali būti pagrindu atmesti reikalavimą apmokėti už patiektas prekes pagal klaidingai išrašytą sąskaitą. Kadangi prekių patiekimas buvo įrodytas, už jas turi apmokėti prekes gavęs asmuo.
Reikalavimas priteisti palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos taip pat tenkintinas, pripažinus, kad atsakovas po to, kad gavo pareiškimą ir pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų (b.l. 46), galėjo pranešti ieškovui, kada, jo nuomone, pasibaigė jo prievolė ieškovui. Atsakovui neįrodžius prievolės pasibaigimo, LR CK 6.210 str. 2 d. pagrindu priteistinos palūkanos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos , t.y. nuo 2007-10-03 (b.l. 50).
Panaikinus teismo sprendimą dalyje, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos patenkintų reikalavimų dalyje – 3280,46 Lt ( žyminio mokesčio išlaidos) ir 787 Lt atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str, 1 d. 2 p., a
nusprendė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą dalyje panaikinti.
Ieškinį patenkinti dalinai.
Priteisti iš atsakovo ūkininko M. Š. ieškovui UAB „Kesko agro Lietuva“ 54674,50 Lt skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2007-10-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui iš atsakovo 3280,46 išlaidų, turėtų žyminiam mokesčiui sumokėti ir 787 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą.