- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-18
- Bylos Nr.
- 2S-1177-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05953-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- A. P., D. P.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P. ir D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir D. P. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolė V. M., AB DNB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjai prašė panaikinti antstolės V. M. 2015 m. sausio 23 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/24206 ir duoti sutikimą pakeisti AB DNB bankas naudai hipoteka apsunkinto pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio buto plotą – Nekilnojamojo turto registro duomenis padidinti nuo 74,86 kv. m iki preliminariai 119,60 kv. m, atidėti vykdymo veiksmus vykdomoje byloje Nr. 0015/14/24206 tol, kol bus atlikti minėto buto Nekilnojamojo turto registre registruotų duomenų pakeitimai dėl padidėjusio ploto įregistravimo. Nurodė, kad antstolio pagrindinė funkcija yra vykdymo procese atlikti visus reikiamus veiksmus ir paruošti turtą realizavimui taip, kad už jį būtų gauta maksimaliai įmanoma didelė kaina. Pareiškėjų butas ruošiamas parduoti kaip 74,86 kv. m ploto, nors iš tikrųjų jis yra 119,60 kv. m, o tai yra esminis pažeidimas ir sudaro sąlygas buto pirkėjui praturtėti pareiškėjų sąskaita, nusiperkant butą už daug mažesnę negu rinkos kainą. Šis verčių skirtumas yra todėl, kad pareiškėjai negali pakeisti areštuoto buto duomenų dėl jam taikomų apribojimų – hipotekos ir turto arešto. Antstolė šiuo klausimu turėtų konsultuotis su kreditoriumi ar atlikti papildomus veiksmus, o ne iš karto visus prašymus atmesti jų net nesvarsčius, nevertinus jų pagrįstumo. Pareiškėjai 2015 m. sausio 7 d. atitinkamą prašymą pateikė ir AB DNB bankas, tačiau iki šiol nėra gavę nei sprendimo, nei rašte nurodytos informacijos apie skolos dydį, nors pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, bankas tai turėjo padaryti per 30 dienų, kas įrodo, jog išieškotojas piktnaudžiauja savo teisėmis, teisiniu statusu ir tai yra svarbi aplinkybė šio skundo tenkinimui, nes parodo, kad skolininkų interesų nėra paisoma, ir jie tokiu atveju turi būti ginami teismo.
Antstolė V. M. nesutiko su skundu. Nurodė, jog CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas, kuomet antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Tuo tarpu pareiškėjų skunde nurodytas vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas minėtuose straipsniuose nenumatytas. Pareiškėjų teiginys, kad 2015 m. sausio 23 d. patvarkyme antstolė nepasisakė, kaip sprendžiamas klausimas dėl sutikimo pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre, yra nepagrįstas, kadangi šiame patvarkyme pareiškėjams aiškiai nurodyta, kad leidimui padidinti įkeisto turto plotą reikalingas hipotekinio kreditoriaus sutikimas bei išaiškinta, kad antstolis neturi pareigos ir galimybės atlikti veiksmų, nesusijusių su antstolio pareigomis. Vykdymo procese tiek pareiškėjai, tiek išieškotojas informavo, jog įkeisto buto plotas yra realiai didesnis nei įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, taigi, tai tėra tik prielaidos. Be to, pareiškėjai galėjo įregistruoti didesnį buto plotą arba gauti hipotekinio kreditoriaus sutikimą dar iki išieškotojui pateikus vykdomąjį dokumentą antstolei, tačiau tokia galimybe bando pasinaudoti tik dabar, pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų.
Teismas pažymėjo, kad CPK 625 straipsnio 1 dalis nustato, jog vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį ir fakultatyvųjį. CPK 626 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje yra įtvirtinti vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindai, kada antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. Tiek CPK 626 straipsnyje, tiek CPK 627 straipsnyje yra nustatytas baigtinis sąrašas, kada antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, tačiau CPK nenumato pagrindo atidėti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje tol, kol bus atlikti buto Nekilnojamojo turto registre registruotų duomenų pakeitimai dėl jo padidėjusio ploto įregistravimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/24206 negali būti atidėti.
Teismas taip pat pažymėjo, kad 2015 m. sausio 23 d. antstolės patvarkyme pareiškėjams buvo aiškiai nurodyta, kad leidimui padidinti įkeisto turto plotą reikalingas hipotekinio kreditoriaus sutikimas bei išaiškinta, kad antstolis neturi pareigos ir galimybės atlikti veiksmų, nesusijusių su antstolio pareigomis. Kaip jau buvo minėta, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas viršijant kompetenciją vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. CPK reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo procese šalys naudojasi savo suteiktomis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. CPK reglamentuoja, kad įkeisto turto vertė turi būti nustatoma vykdymo veiksmų atlikimo momentu. Antstolės teigimu, vykdymo procese tiek pareiškėjai, tiek išieškotojas ją informavo, kad įkeisto buto plotas yra realiai didesnis nei įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau jokių tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų vykdomojoje byloje nėra. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog hipoteka ginčo butui buvo įregistruota 2006 m. birželio 22 d., o nurodytas buto plotas tiek Lietuvos Respublikos hipotekos registro išraše, tiek Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodytas kaip 74,86 kv. m. Pareiškėjai, būdami protingi, atidūs žmonės, atsakantys už savo veiksmus, turėjo siekti nuo pat buto įsigijimo pradžios, tai yra 2005 m. gruodžio 13 d. įregistruoti didesnįjį buto plotą, tačiau to nedarė. Pareiškėjai nevykdė sutartinių įsipareigojimų bankui, todėl 2010 metais prieš juos buvo pradėti išieškojimo veiksmai, bet pareiškėjai ir toliau savo prievolės nevykdė ir buto ploto padidinimo klausimo nekėlė. Tik pareiškėjams suvokus, kad butas gali būti parduodamas iš varžytynių, pareiškėjai pateikė antstolei prašymą duoti sutikimą pakeisti AB DNB bankas naudai hipoteka apsunkinto jiems nuosavybės teise priklausančio buto plotą, jį padidinant, kas suponuoja aplinkybę, jog pareiškėjai nesielgė teisėtai, kaip turi elgtis kiekvienas vykdomosios bylos subjektas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai A. P. ir D. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjų skundą tenkinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0015/14/24206.
Pareiškėjai nurodo, jog tarp šalių nėra ginčo, jog faktiniai duomenys neatitinka registruotų, nes buto plotas yra daug didesnis. Antstolė savo dokumentuose nenurodė jokių aplinkybių, kurios paneigtų pareiškėjų teiginius dėl padidinto buto ploto. Priešingai, antstolės pavedimu dėl buto vertinimo buvo atliktas buto įkainojimas, kuriame nurodoma, kad butas įkainojamas atsižvelgiant į jo ploto padidėjimą. Pareiškėjai taip pat pateikia naujus įrodymus: matininko 2007 m. balandžio 4 d. fiksuotus buto kadastro duomenis, kuriuose nurodyta, kad buto plotas 119,60 kv.m, taip pat UAB „Ober-Haus“ 2011 m. vasario 18 d. turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, kad buto faktinis plotas 119,60 kv.m. Teismo argumentai, kad pareiškėjai vilkino ar nesirūpino tų duomenų pasikeitimo registravimu, yra nepagrįsti. Pareiškėjai butą įsigijo kaip nebaigtą statyti. Jo baigtumas iki šiol yra tik 84 procentai. Pareiškėjai praplėtė butą, tačiau kilo gaisras, kuris didelę darbų dalį suniokojo, ir pareiškėjams teko skirti papildomas lėšas buto būklei atstatyti. Todėl pareiškėjai negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų AB DNB bankui, kuris nedavė sutikimo pakeisti buto duomenis dėl jo ploto padidėjimo. Pagal teismų praktiką, jeigu sutikimas neduodamas be jokių argumentų, jis pripažįstamas nepagrįstu, o sutikimą gali duoti teismas sprendimu. Nagrinėjamoje byloje teismas turėjo spręsti sutikimo davimo klausimą, nes kaip rodo bylos dokumentai, pareiškėjams nėra pateikti jokie argumentai, kodėl nereikėtų sutvarkyti buto duomenų nekilnojamojo turto registre, kartu padidinant jo vertę. Buto duomenų pakeitimas dėl padidėjusio ploto, kai tie darbai jau atlikti ir reikia juos tik įteisinti, neužtruks ilgiau, negu potencialaus pirkėjo paieškos blogos būklės butui, o finansinis rezultatas bus akivaizdžiai geresnis, sutvarkius buto duomenis.
Atsiliepimas
Išieškotojas AB DNB bankas atsiliepimu nesutinka su skundu, prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjai atskirajame skunde dėsto iš esmės tuos pačius argumentus, dėl kurių nepagrįstumo išieškotojas jau pasisakė pirmos instancijos teisme. Pareiškėjų pateikiami argumentai neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pareiškėjai nurodo, kad dar 2007 m. buvo parengti darbai registruoti pasikeitusį nekilnojamojo turto plotą. Tuo tarpu išieškojimas buvo pradėtas tik 2010 m. taigi pareiškėjai turėjo pakankamai laiko išspręsti buto ploto padidinimo įregistravimo klausimą, tačiau to nepadarė. Todėl visiškai sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai nesielgė teisėtai.
Antstolė V. M. atsiliepimu nesutinka su atskiruoju skundu, prašo palikti pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog antstolis neturi įgalinimų spręsti kilusio kreditoriaus ir skolininko ginčo. Pareiškėjai be pagrindo savo pareigas bando perkelti kitiems asmenims. Antstolis įkainodamas butą, atsižvelgė į padidėjusį buto plotą. Pareiškėjai galėjo įregistruoti didesnį buto plotą arba hipotekos kreditoriaus sutikimą dar iki išieškotojui pateikus vykdomąjį dokumentą antstolei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu bei vykdomųjų bylų sustabdymu, tinkamai aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 527.506,92 Lt skolos ir 5,06 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 485.236,10 Lt, skaičiuojant palūkanas nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, išieškojimo iš pareiškėjų išieškotojo AB DNB bankas naudai pagal sutartinės hipotekos sandorį, įkeistas turtas - 74,86 kv. m bendro ploto butas. Pareiškėjai 2015 m. sausio 7 d. pateikė antstolei prašymą duoti sutikimą pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, buto plotą padidinant iki 119,60 kv.m, ir atidėti vykdymo veiksmus iki tol, kol registre bus atlikti buto duomenų pakeitimai. Antstolė 2015 m. sausio 23 d. patvarkymu netenkino šio pareiškėjų prašymo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamoje nutartyje buvo tinkamai atskleista vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų esmė. Pirmos instancijos teismas detaliai išaiškino pareiškėjams, jog CPK 625-627 straipsniai nesuteikia antstoliui teisės atidėti vykdymo veiksmų ar sustabdyti vykdomąją bylą pareiškėjų nurodomu atveju, tai yra dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų patikslinimo. Atskirajame skunde nėra nurodyta jokių teisinių argumentų dėl teismo CPK 625-627 straipsnių išaiškinimo. Konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pagal pareiškėjų prašymą vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/24206 negali būti atidėti ar sustabdyti.
Pareiškėjai byloje yra pateikę skundą dėl antstolio veiksmų, kuris nagrinėjamas pagal CPK 510-513 straipsnių taisykles, tai yra ypatingosios teisenos tvarka. Tokiose bylose teismas tikrina tik antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti teisėtumą, tačiau nesprendžia kitų vykdymo proceso šalių, nagrinėjamu atveju – skolininkų ir išieškotojo – ginčų. Pareiškėjai atskirajame skunde nurodydami, kad teismas turėjo spręsti kreditoriaus sutikimo davimo klausimą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylomis, kuriose buvo nagrinėjami ginčai dėl statybos įteisinimo procedūrų, kai kiti nekilnojamojo turto bendraturčiai neduoda sutikimo vykdyti statybos darbų. Tačiau nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas tarp įkeisto daikto savininko ir hipotekos kreditoriaus, kuris neduoda sutikimo keisti buto ploto duomenis Nekilnojamojo turto registre. Tačiau toks ginčas negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, sprendžiant skundus dėl antstolio veiksmų.
Hipotekos sandoris buvo registruotas 2006 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad buto bendras plotas yra 74.86 kv.m, buto baigtumo procentas – 83 procentai. Kadastro duomenys, užfiksuoti 2007 m. balandžio 4 d., nurodo, jog bendras buto plotas yra 119,60 kv.m. Taigi pareiškėjai pakankamai ilgą laiko tarpą žinojo, jog egzistuoja pagrindas tikslinti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, tačiau šios savo pareigos nevykdė. Taip pat apie šią aplinkybę neinformavo ir hipotekos kreditoriaus, kol dar nebuvo pradėta išieškojimo procedūra. Buto vertinimą vykdomojoje byloje pagal pareiškėjo užsakymą atliko UAB „Ober-Haus“, kuris nurodė, jog faktinis buto plotas – 119,60 kv.m, todėl 850.000 Lt turto vertė buvo nustatyta, atsižvelgiant į šią aplinkybę. Antstolė 2015 m. kovo 4 d. patvarkyme atsižvelgė į faktinį buto plotą ir įkainojo jį 289.620 € (999.999,94 Lt). Taigi vykdomajame procese buvo atsižvelgta į faktinį buto plotą, nustatyta parduodamo turto kaina nepažeidžia nei išieškotojo, nei skolininkų interesų, todėl nėra pagrindo stabdyti vykdymo veiksmų.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti. Kadangi pirmos instancijos teismo nutartis nenaikintina, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja pareiškėjų atskirajame skunde pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.