Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-843-193-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-16
Bylos Nr.
1A-843-193-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Tomas Zdanavičius, Nijolė Sušinskienė
Nuteistasis
V. L.
Kaltinamasis
V. L.
Advokatai
Rima Keblienė
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-843-193/2010

Teisėja Vaida Dirgėlienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Nijolės Sušinskienės, Tomo Zdanavičiaus,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,gynėjai advokatei Rimai Keblienei,nuteistajam V. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu dviems metams ir šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą V. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu V. L. atimta teisė vairuoti transporto priemonę vieneriems metams. Nuosprendžiu priteista B. G. ir R. P. iš UAB DK PZU Lietuva 3452, 80 Lt, o iš kaltinamojo V. L. kiekvienai po 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš V. L. B. G. priteista 400 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. L. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. spalio 16 d. apie 8 val. Anykščių r., kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis 32,100 km, vairuodamas automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkdamas priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį traktorių, nesiėme visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms ir nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950 9, 106, 133, 141.3 punktų reikalavimus, dėl padarytų pažeidimų susidūrė su priešpriešais važiuojamaja kelio dalimi atvažiuojančiu dviratininku R. G., kuris dėl eismo įvykio metu patirto pilno nugaros smegenų nutraukimo kaklo 7-to slankstelio aukštyje, sutrikdžiusio gyvybinę veiklą, lūžus skeleto kaulams ir kaklo srities stuburui, mirė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, netaikyti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, civilinius ieškinius atmesti. Apeliantas mano, kad negali būti pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo dviratininkas R. G. vien dėl to, kad pradėjo lenkimo manevrą dar esant ištisinei linijai. Iš bylos duomenų matyti, kad kelias buvo pakankamai platus ir prasilenkti buvo pakankamai vietos, jei dviratininkas būtų važiavęs bent jau dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu. Apelianto manymu, būtent R. G. pažeidė KET 65 p. reikalavimus. Nuteistasis skunde pažymi, kad pagal specialisto išvadą dviratininko veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, o pagrindinės eismo įvykio kilimo sąlygos nustatyti esamoje situacijoje negalima. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ekspertas V. Š., tačiau teismas vadovavosi tik ta specialisto išvados dalimi, kur nurodyta, kad apeliantas į priešpriešinio eismo juostą išvažiavo draudžiamoje vietoje. Tai apeliantas padarė tik todėl, kad jam dar pradėjus stabdyti savo eismo juostoje, čiuožiantis automobilis tapo nevaldomas ir slydo į kairę kelio pusę. Apelianto manymu, liudytojos E. D. parodymai patvirtina, kad apeliantas negalėjo laiku pastebėti dviratininko, kad būtų galėjęs stabdyti. Iš liudytojos parodymų seka, kad dviratininkas tuo metu važiavo kelio viduriu. Iš liudytojo S. B. parodymų matyti, kad kai dviratininkas pasuko link kelio vidurio, apeliantas kaip tik lenkė traktorių. Apeliantas tvirtina, kad elgėsi pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepažeidė KET 9, 106, 133, 141.3 reikalavimų. Mano, kad žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Atsižvelgiant į paties dviratininko kaltę, nuteistais prašo B. G. ir R. P. ieškinius dėl neturtinės žalos atmesti, be to, yra tos nuomonės, kad B. G. yra netinkama ieškovė šioje byloje, ji negali būti pripažinta nei nukentėjusiąja, nei civiline ieškove dėl neturtinės žalos, nes santuoką su R. G. buvo nutraukusi, jos su žuvusiuoju nesieja jokie giminystės ar svainystės ryšiai. Prašo teismą atsižvelgti į tai, kad iki eismo įvykio dirbo statybininku pagal verslo liudijimą, jam būtinai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, automobilį vairavo būdamas blaivus, dviratininkas pats pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Taip pat prašo netaikyti jam specialiosios teisės atėmimo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto V. L. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė jam bausmę bei išsprendė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino paties žuvusiojo dviratininko R. G. kaltę dėl įvykio metu kilusių padarinių. Tačiau apylinkės teismas, priešingai apelianto tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

Apylinkės teismo nuosprendyje aptartais įrodymais – liudytojų E. D., S. B. parodymais, specialisto išvada ir ją teismo posėdyje patvirtinusio eksperto V. Š. duotais paaiškinimais, taip pat įvykio vietos apžiūros bei transporto priemonės apžiūros protokolais – pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, kad V. L. vairuodamas automobilį, lenkdamas priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį traktorių, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalotas dviratininkas R. G.. Nors apelianto manymu, pats dviratininkas R. G. dėl savo neatsargumo patyrė jam inkriminuotus padarinius, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiuo nuteistojo subjektyviu sau palankiu situacijos vertinimu ir visiškai pritaria priešingai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl V. L. veikos ir kilusių padarinių priežastinio ryšio. Pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme pripažino kirtęs ištisinę lenkti draudžiančią liniją. Specialisto išvadoje konstatuota, kad automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. L. lenkė įvažiuodamas į kelio važiuojamosios dalies priešpriešinio eismo juostą, į kurią įvažiuoti buvo draudžiama, šiuo atveju techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Taip pat išvadoje nurodyta, kad dviratininko R. G. veiksmai – esant šalia kelio pėsčiųjų ir dviračių takui, važiavo kelio važiuojamąja dalimi, sudarydamas transporto priemonėms kliūtį – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Šią išvadą teismo posėdžio metu patvirtino ją davęs specialistas, kuris be kita ko pažymėjo, kad jei vairuotojas nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, eismo įvykio nebūtų buvę. Šių duomenų pagrindu apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad būtent apelianto padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindine priežastimi, dėl kurios įvyko eismo įvykis, tarp apelianto padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, apelianto padaryta veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis.

Apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusiojo T. G. kaltė pasireiškė kaip didelis neatsargumas, nes priešpriešiais iki tol kelkraščiu važiavęs dviratininkas, jam pradėjus lenkimo manevrą pasuko link vidurio ir pats įvažiavo į jo automobilį. Nors byloje esančiais objektyviais duomenimis konstatuotas dviratininko T. G. KET pažeidimas, tačiau ši aplinkybė nekeičia išvados dėl apelianto kaltės. Vairuotojas vairuodamas automobilį privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams. Akivaizdu, kad, jeigu V. L. vairuojamas automobilis nebūtų kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms ir nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio, nebūtų žuvęs dviratininkas R. G.. Todėl vairuotojo V. L. sprendimas – vairuoti pažeidžiant kaltinime nurodytus KET reikalavimus – susidariusioje eismo situacijoje buvo aiškiai netinkamas, nusikalstamai pavojingas. Pažeisdamas KET reikalavimus V. L. turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl tokios jo veikos gali kilti eismo įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, gali žūti ar būti sužeisti žmonės, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog tarp V. L. padarytų KET 9, 106, 133, 141.3 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, ir jo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Skundu nuteistasis prašo netaikyti jam specialiosios teisės atėmimo. Šis prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas. LR BK 68 straipsnio (uždraudimas naudotis specialia teise) 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. L. nusikaltimas padarytas vairuojant transporto priemonę, kuria naudotis reikalinga speciali teisė. Uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis yra teismo teisė. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teisėjų kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė reikalingu teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo paskyrimą. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad jis iki eismo įvykio dirbo statybininku pagal verslo liudijimą, dėl ko jam būtinai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, be to, net ir pasitvirtinus jai – tai nebūtų pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės panaikinimui.

Apeliantas nesutinka ir su skundžiamu teismo nuosprendžiu išspręstu civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimu, tačiau teisėjų kolegija neranda jokio pagrindo tenkinti apelianto skundą ir šioje dalyje. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika panašiose bylose. Nors apeliantas ginčija B. G. byloje turimą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės statusą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys patvirtina B. G. iki įvykio gyvenus su žuvusiuoju faktinėje santuokoje, todėl abejonių dėl jos pripažinimo nukentėjusiąja ir civiline ieškove teisėtumo bei pagrįstumo nėra. Nustatydamas šiai bei kitai nukentėjusiajai R. P. neturtinės žalos dydžius teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė, be kita ko, ir į eismo įvykio priežastis, į tai, kad ir nukentėjusysis pažeidė kelių eismo taisykles, nusikalstamos veikos padarinius, apelianto asmenybę. Teismas rėmėsi įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio: specialisto išvada, nukentėjusiųjų parodymais apie dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus ir kitas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, fizinės ir dvasinės sveikatos pablogėjimą, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį, padarytos nusikalstamos veikos kaltės formą. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti B. G. ir R. P. padarytos neturtinės žalos dydžiai aiškiai sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja. Jokių naujų, teismo nuosprendyje neįvertintų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Todėl mažinti neturtinės žalos dydžius nėra jokio pagrindo.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Ričardas GilysTeisėjai: Tomas ZdanavičiusNijolė Sušinskienė