Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-12-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1041-492/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-09
Bylos Nr.
2A-1041-492/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
Jonui Brazdžiūnui
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1041-492/2008Procesinio sprendimo kategorija: 121.15.; 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Almos Urbanavičienės, Henricho Jaglinskiosekretoriaujant Editai Kirdeikienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Neringai Kananavičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. L2-2153-130/2008 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui Jonui Brazdžiūnui dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 900,45 Lt žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. spalio 25 d. Prienų r. kelio Kaunas-Prienai-Alytus 33,400 km įvyko eismo įvykis, kurio metu Jono Brazdžiūno vairuojamas automobilis “Mazda-626”, valst. Nr. DAG 144, sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio “Chrysler Voyager”, valst .Nr. ADS 793, vairuojamo Virginijaus Ulecko. Eismo įvykio metu buvo sužalotas Virginijus Uleckas. Eismo įvykio kaltininkas buvo Jonas Brazdžionis. Eismo įvykio metu jo vairuojamas automobilis “Mazda 626” transporto priemonių valdytojų ir savininkų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas AB “Lietuvos draudimas”. Dėl minėto eismo įvykio metu patirtų sužalojimų Virginijus Uleckas laikotarpiu nuo 2005-10-25 iki 2005-11-07 buvo nedarbingas. Jam VSDFV Kauno skyriaus sprendimais paskirta ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe 900,45 Lt dydžio pašalpa.VSDFV Kauno skyrius 2007-08-29 pretenzija kreipėsi į atsakovą AB “Lietuvos draudimas” dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, tačiau draudikas žalą atlyginti atsisakė.

Atsakovas AB “Lietuvos draudimas” prašė ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinio netenkinti. Nurodė, kad, vadovaujantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPD įstatymas) 16 str. 4 d., nukentėjusiam asmeniui, siekiant gauti žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens draudiko, šis gali reikšti pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo per vienerius metus nuo tos dienos, kai nukentėjęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos. Šie terminai yra naikinamieji ir jiems pasibaigus išnyksta draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką. Informacija, kad Virginijus Uleckas nukentėjo 2005-10-25 įvykusio eismo įvykio metu, VSDFV Kauno skyriui buvo žinoma jau 2006-05-05, kuomet skyriuje buvo gauta Prienų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pažyma. Apie galutinį išmokos dydį VSDFV Kauno skyriui buvo žinoma 2006-05-10, kai VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Virginijui Uleckui buvo išmokėta ligos pašalpa. Atsakovas nurodė, kad reikalavimas turi būti reiškiamas ne subrogacijos, o regreso pagrindu.

Tretysis asmuo Jonas Brazdžiūnas prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai, ilgai delsė reikšti pretenzijas dėl išmokėtos sumos susigrąžinimo. Atsakovas negali reikalauti iš trečiojo asmens žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo naudai 900,45 Lt žalos atlyginimo. Nustatė, kad 2005-10-25 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu Jono Brazdžiūno vairuojamas automobilis “Mazda 626”, valst. Nr. DAG 144, sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio “Chrysler Voyager”, valst. Nr. ADS 793, vairuojamo Virginijaus Ulecko, kuris buvo sužalotas. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas Jonas Brazdžiūnas, kurio automobilis draustas AB “Lietuvos draudimas” Transporto priemonių valdytojų ir savininkų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimais Virginijui Uleckui buvo paskirta ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe 900,45 Lt pašalpa (b.l. 13, 14, 15, 17). Nurodė, kad trečiajam asmeniui Jonui Brazdžiūnui atsirado atsakomybė atlyginti žalą automobilio, “Chrysler Voyager”, valst. Nr. ADS 793, sužalotam vairuotojui Virginijui Uleckui. Kadangi J. Brazdžiūno atsakomybė buvo apdrausta, todėl atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ atsirado pareiga atlyginti J.Brazdžiūno padarytą žalą. Remiantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d., draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką, arba jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį. Pretenzijos nepateikimas ar pateikimas praleidus nustatytą vienų metų terminą nedaro įvykio nedraudiminiu ir nepanaikina ieškovo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Remiantis LR CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d., socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. taip pat įtvirtinta ieškovo teisė į žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str. ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatas 117 p., 118 p., ieškovas atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens LR CK nustatyta tvarka, jei ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės.

Šalies argumentai

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinio netenkinti. Nurodė, kad, vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 16 str. 4 d., nukentėjusiam asmeniui siekiant gauti žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens draudiko, šis gali reikšti pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo per vienerius metus nuo tos dienos, kai nukentėjęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos. Draudiminio įvykio faktui, aplinkybėms ir žalos dydžiui nustatyti reikšminga informacija ieškovui buvo žinoma 2006-05-10, todėl per vienerius metus nuo šios datos turėjo būti pareikšta pretenzija. Socialinio draudimo fondo skyriui, kaip draudikui atlyginusiam žalą, pereina teisė reikalauti žalos atlyginimo subrogacijos pagrindais. Ieškovui yra taikytinas 1 metų naikinamasis pretenzinis terminas, numatytas TPVCAPD įstatymo 16 str. 4 d.

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį arba jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką kyla LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str., Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 117 p., 118 p. bei LR CK 6.290 str. pagrindu. Jei ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja sumokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal LR TPVCAPD įstatymą, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudikas. VSDFV teritorinio skyriaus ir AB „Lietuvos draudimas“ nesieja draudiminiai teisiniai santykiai, o ginčams dėl VSDFV teritorinių skyrių draudimo kompanijoms pareikštų regresinių reikalavimų tenkinimo taikomas LR CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

Apeliantas atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ šioje civilinėje byloje neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių eismo įvykio aplinkybių, kai susidūrus automobiliams „Chrysler Voyager“, valst. Nr. ADS 793, vairuojamam Virginijaus Ulecko, ir „Mazda“ 626“, valst, Nr. DAG 144, vairuojamam Jono Brazdžiūno, dėl pastarojo kaltų veiksmų buvo sužalotas V. Uleckas. V. Uleckui buvo paskirta ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe 900,45 Lt pašalpa. Jono Brazdžiūno automobilis buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių valdytojų ir savininkų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas VSDFV Kauno skyrius praleido Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalonojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. numatytą naikinamąjį vienerių metų pretenzijos pateikimo terminą; nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių yra susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo santykiai. Teigė, kad socialinio draudimo fondo skyriui, kaip darudikui, atlyginusiam žalą, pereina teisė reikalauti žalos atlyginimo subrogacijos pagrindais, toks reikalavimas yra ne regresas, bet įstatyminė cesija, kuri turi būti įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių naudos gavėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Tokie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti. Ieškovas, VSDFV Kauno skyrius, dėl trečiojo asmens kaltės išmokėjęs socialinio draudimo išmokas, reikalavimo teisę į žalą į padariusį asmenį arba jo atsakomybę apdraudusį draudiką įgyją ne LR CK 6.1015 str. 1 d. pagrindu, bet remiantis LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsniu, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 117 p., 118 p. bei LR 6.290 str. Dėl to CK 6.1015 str. 2 d. nuostata, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendimama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (Naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, netaikoma. T.y. nėra taikomi ir LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. nustatyti terminai.

Jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. CK 6.290 str. 1 d. ir TPSVCAPDĮ 19 str. 10 d. nustato, kad socialinio draudimo išmokos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Kadangi tai iš žalos padarymo fakto kylantys reikalavimai, jiems taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tokį teisės normų aiškinimą ir teisinių santykių vertinimą - kad VSDFV teritorių skyriai nėra draudiminių santykių dalyviai, o jų regreso teisė atsiranda iš žalos padarymo fakto – savo nutartyse pateikia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2007-02-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-73/2007), juo pagrįstai rėmėsi civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimtą teismo sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Alma UrbanavičienėHenrichas Jaglinskis