- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-02
- Bylos Nr.
- 2S-236-259/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22746-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kleronas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kleronas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-28679-454/2015, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl įrodymų užtikinimo priemonių taikymo prieš ieškinio padavimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu užtikrinti rašytinius įrodymus prieš ieškinio padavimą. Nurodė, kad ji ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sutartinės baudos išieškojimo iš atsakovės D. G. individualios įmonės, nes atsakovė pažeidė nekonkuravimo susitarimą – pradėjo bendradarbiauti su UAB „Kleronas“ užsakovu HCS A/S Transport & Spedition.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kaip neteismingą šiam teismui. Teismas nurodė, kad pagal CPK 28 straipsnio 4 punktą tik Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas. Vienas iš tokių atvejų yra numatytas Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio teisėti interesai pažeidžiami veiksmais, pažeidžiančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnį, ar kitais šio įstatymo draudžiamais konkurenciją ribojančiais veiksmais, turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja ketina teikti ieškinį dėl sutartinės baudos priteisimo, kuri atsirado dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimo, teismas sprendė, jog prašymas užtikrinti rašytinius įrodymus prieš ieškinio padavimą atsisakytinas priimti kaip neteismingas Kauno apylinkės teismui. Išaiškino, kad su prašymu pareiškėja turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti prašymą dėl įrodymų užtikrinimo prieš ieškinio padavimą ir jį patenkinti. Nurodo, kad teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, nepagrįstai rėmėsi Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, nes ši taikytina tik tuo atveju, kai asmuo turi tikslą apginti savo teisėtus interesus, susijusius su: Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnyje nustatytais pažeidimais; KĮ draudžiamais konkurenciją ribojančiais veiksmais padaryta žala. Šiuo atveju pareiškėja ketina kreiptis į teismą dėl konkurenciją ribojančio susitarimo vykdymo, o ne dėl konkurenciją ribojančiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Pareiškėjos interesai buvo pažeisti atsakovės neteisėtais veiksmais, kuriais nebuvo vykdoma tarp šalių 2015-08-11 sudaryta krovinių vežimo sutartis Nr. 15_EU010, o sutartyje teisėtai numatyto nekonkuravimo draudimo nevykdymas nėra Konkurencijos įstatyme numatytas kaip draudžiamas ir konkurenciją ribojantis veiksmas. Taigi, Konkurencijos įstatymui nenustatant teismingumo kreipiantis į teismą dėl sutartinės atsakomybės, šiuo atveju reikia vadovautis CPK nustatytu bendruoju teismingumu, kai juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl įrodymų užtikrinimo prieš ieškinio padavimą kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pareiškėjos inicijuojamam ginčui nagrinėti specialiosios teismingumo taisyklės netaikytinos, ir civilinė byla teisminga ne Vilniaus apygardos teismui, o būtent Kauno apylinkės teismui.
Civilinės bylos teismingumo nustatymas reiškia ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, todėl kiekvienu atveju svarbu išsiaiškinti, kokiam konkrečiam teismui teisminga byla. CPK 28 straipsnyje įtvirtintas sąrašas ginčų, kuriuos sprendžia išimtinai tik Vilniaus apygardos teismas. Šis sąrašas nėra baigtinis, nes pagal CPK 28 straipsnio 4 punktą tik Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas. Vienas iš tokių atvejų yra numatytas Konkurencijos įstatyme.
Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kurio teisėti interesai pažeidžiami veiksmais, pažeidžiančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnį, ar kitais šio įstatymo draudžiamais konkurenciją ribojančiais veiksmais, turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo. Šioje teisės normoje numatytina išimtinė Vilniaus apygardos teismo kompetencija nagrinėti ginčus, kylančius dėl: 1) veiksmų, kuriais pažeidžiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsniai; 2) kitų Konkurencijos įstatymo draudžiamų konkurenciją ribojančių veiksmų. Taigi, minėtoje teisės normoje numatyti du atvejai, kai ginčas nagrinėtinas tik Vilniaus apygardos teisme.
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, o 102 straipsnis draudžia bet kokį vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintį paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.
Konkurencijos ribojimas KĮ 3 straipsnio 5 dalyje apibrėžiamas kaip veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją. Konkurenciją ribojančių veiksmų sąrašas nustatytas Konkurencijos įstatymo II skyriuje, tai: draudžiami susitarimai, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi ir koncentracija.
Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš pareiškėjos prašymo turinio, pareiškėja ketina reikšti ieškinį dėl sutartyje numatytos baudos priteisimo už nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimą, kuris grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovės galimai nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Nesąžiningos konkurencijos veiksmai nelaikytini konkurenciją ribojančiais veiksmais, todėl konstatavus, kad ginčo pobūdis pagal ketinamą reikšti ieškinį nėra susijęs su veiksmais, kuriais pažeidžiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsniai, arba kitais Konkurencijos įstatymo draudžiamais konkurenciją ribojančiais veiksmais, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, be pagrindo rėmėsi Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio nuostatomis. Kadangi pareiškėja ketina ateityje teikiamu ieškiniu ginti savo teises ir teisėtus interesus, tariamai pažeistus nesąžiningos konkurencijos veiksmais, tai tokiam ieškiniui, o taip pat ir prašymui dėl įrodymų užtikrinimo prieš ieškinio padavimą, taikytinas Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas, pagal kurį ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo. Paminėtoje teisės normoje nenustatyta, jog tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas yra išimtinė tik Vilniaus apygardos teismo kompetencija. Taigi, remiantis rūšinio (dalykinio) teismingumo taisyklėmis, tokio pobūdžio ginčas dėl baudos už sutartinio įsipareigojimo nekonkuruoti pažeidimą yra priskiriamas nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui, kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 26 str., 29 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė bylų teismingumą reglamentuojančias procesines teisės normas, bei nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju kreipdamasi į teismą pareiškėja turėjo vadovautis CPK 28 straipsnio 4 punkto nuostatomis, reglamentuojančiomis išimtinę Vilniaus apygardos teismo kompetenciją (KĮ 47 str. 1 d.). Todėl klausimas dėl prašymo užtikrinti įrodymus prieš ieškinio padavimą priėmimo pagal kompetenciją grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes apeliacinės instancijos teismas nesprendžia tų klausimų, kurie priskirtini pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 str.). Kaip žinoma, apeliacinis procesas atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkciją (CPK 301 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos UAB „Kleronas“ prašymo dėl įrodymų užtikrinimo prieš ieškinio padavimą priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.