Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1899-246/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-18
Bylos Nr.
1-1899-246/2014
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-00174-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Kaltinamasis
R. J.
Nukentėjusysis
P. P.
Kategorijos
  • 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Baudžiamoji byla Nr.1-1899-246/2014Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00174-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 2.3.6.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, kaltinamajam R. J., nukentėjusiajai P. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2008-04-24 pagal 284 str. 1 d., 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 1 mėn., bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., 178 str.1 d., aprašytų 2014-05-27 kaltinamajame akte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. padarė vagystę:

2014-02-10, laikotarpiu nuo 5 val., iki 5:30 val., būdamas pas nukentėjusiąją P. P. bute, (duomenys neskelbtini) Kaune, į kurį 2014-02-10 apie 3 val. jį pasikvietė pati nukentėjusioji, slapta pagrobė nukentėjusiajai P. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 200 Lt vertės ir 400 Lt, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Kaltinamasis buvo kaltinamas ir pagal LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., tai yra pasikėsinimu padaryti išžaginimą. Toliau aptariamų byloje surinktų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis dėl veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., išteisintinas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d.1 p.).

Dėl vagystės kaltinamasis prisipažino iš dalies.

Teismas šiame nuosprendyje aprašo kaltinamojo parodymus dėl abiejų kaltinimų (vagystės ir pasikėsinimo išžaginti).

Kaltinamasis parodė, kad 2014-02-09 apie 23 val. atėjęs į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį Kaune, Savanorių pr., sutiko P. P.. Ją pažinojo iš matymo apie metus. P. buvo atėjusi anksčiau ir gėrė alų. Tarp jų jokių artimų santykių nėra buvę. Bare jis išgėrė apie 6 bokalus stipraus alaus. P. taip pat gėrė alų. Sėdėjo prie vieno stalelio, kalbėjosi. Už sau užsakytą alų mokėjo pats, P. mokėjo už jos užsakytą alų. Apie 3 val. nakties P. pasiūlė eiti pas ją į namus ir jie išėjo. Prieš išeidamas jis nupirko du litrinius butelius alaus. Atėję į P. butą, gėrė alų, kalbėjosi, bendravo draugiškai. Apie lytinius santykius nekalbėjo, iš P. elgesio matėsi, kad ji norėtų pasimylėti, bet jis tokių minčių net neturėjo, kadangi fiziškai tai padaryti jam buvo neįmanoma, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. P. taip pat buvo neblaivi. Vėliau, galėjo būti apie 5 val. P. išėjo iš kambario, o jis liko kambaryje, klausė muzikos. Po kelių minučių pasigirdo garsas panašus į stiklo dužimo. Tada jis nuėjo ta kryptimi iš kur pasigirdo garsas, tai buvo vonios kambarys. Jėga atidaręs duris, kurių spyna buvo netvarkinga, pamatė išdaužtą langą ir P., bandančią pro jį išlipti. Jis apėmė P. rankomis ir paklausė: „ką darai, kodėl lipi per langą“, o ji pradėjo rėkti, trenkė jam į galvą ir išbėgo iš namų. Nesikreipė pas gydytojus dėl suduoto smūgio, todėl negali įrodyti, kad jis buvo suduotas. Matė, kad nuo stiklo šukių P. buvo susižalojusi ranką. Jis dar bandė eiti iš paskos, bet išėjęs į lauką, jos nematė. Grįžo į butą, palaukė pusvalandį, bet po to išėjo ir paėjęs visai nedaug, apie 100 metrų nuo to buto, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Sulaikymo metu pas jį buvo rastas nukentėjusiosios P. P. mobilaus ryšio telefonas. Negali paaiškinti, kodėl telefoną pasiėmė, išeidamas iš buto. Greičiausiai todėl, kad jo telefono baterija buvo išsikrovusi, o P. jam davė savo telefoną tam, kad paskambintų taksi, nes norėjo važiuoti namo. Nukentėjusiosios pinigų nepagrobė. Su savimi turėjo tik savo pinigus, tai buvo apie 600 Lt. Pinigus tą dieną jis buvo pasiėmęs su savimi, norėdamas nupirkti skalbimo mašiną iš nukainuotų prekių parduotuvės. Tą dieną parduotuvė nedirbo, todėl visų pinigų jis neišleido. Parodė, kad niekas negali patvirtinti aplinkybės, kad jis ruošėsi pirkti skalbimo mašiną: nei mama, nei močiutė, su kuriomis gyvena, nes jis joms apie tai nesakė. Parodė, kad ir mama, ir močiutė yra su negalia, nevaikšto. Jis pats jas prižiūri, maisto produktus perka jis arba kaimynai, nes iki parduotuvės nei mama, nei močiutė dėl sveikatos būklės nueiti negali. Parodė, kad nenaudojo smurto prieš nukentėjusiąją, delnu jai smūgio į veidą nesudavė; kad nukentėjusioji pati pasikvietė jį į savo butą, kad abu buvo sutarę pratęsti išgertuves jos bute. Parodė, kad tik nukentėjusiosios bute išgirdo jos prašymą įjungti dujinį buto šildymo įrenginį, tačiau to jis nepadarė, pamatęs, kad nesugebės – dujomis šildomo įrenginio veikimo sistemos jis nežinojo. Parodė, kad neatliko jokių veiksmų dėl pasikėsinimo išžaginti nukentėjusiąją, tai yra neatliko jokių veiksmų kuriais dėl pasikėsinimo išžaginti yra kaltinamas. Parodė, kad nesupranta, kodėl iš buto išbėgo nukentėjusioji P. P.. Buvo nustebęs dėl jos bandymo išlipti iš buto per vonios langą, bandė ją nuo to sulaikyti ją apglėbdamas. Nukentėjusiajai surikus, paleido ją ir tikrai netrukdė nukentėjusiajai išeiti iš buto. Parodė, kad pripažįsta, jog sulaikymo metu pas jį buvo rastas nukentėjusiosios telefonas. Palieka teismui vertinti jo veiksmus dėl telefono vagystės, tačiau parodė, kad nukentėjusiosios pinigų tikrai nepagrobė. Parodė, kad nepripažįsta nukentėjusiosios civilinių ieškinių dėl 450 litų dydžio turtinės žalos ir 1000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji P. P. parodė, kad 2014-02-09 nuo 21 val. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, gėrė alų, buvo išgėrusi 3 bokalus alaus. Apie 23 val. prie baro susitiko iš matymo pažystamą kaltinamąjį. Bare jie vartojo alkoholinius gėrimus, ji išgėrė dar tris bokalus alaus. 2014-02-10 apie 3 val. ji pati pasiūlė nueiti į jos draugo M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Butas buvo tuščias, nes draugas tuo metu dirbo Vilniaus mieste. Buto raktus turėjo, nes draugo brolis, kuris taip pat gyvena tame bute davė jai raktus, kad ji prižiūrėtų šildymą ir bute nebūtų šalta. Roberto ji paprašė, kad šis padėtų jai užkurti dujinį pečių. Prieš išeinant iš baro, R. bare nupirko du litrus alaus „Tautinio“ . Jie nuėjo į draugo butą, kuriame su R. gėrė alų. Vartojant alkoholį apie 5 val. įvyko konfliktas, nes jis pareiškė, kad čia atėjo su ja lytiškai santykiauti. Tada ji jam liepė išeiti iš buto. Tai R. supykdė ir šis jai trenkė rankos plaštaka vieną kartą per veidą ir liepė rengtis. Ji pakluso ir nusiėmė striukę, megztinį ir jau movėsi kelnes, tada R. paklausė, kur yra antklodė. R. nebuvo nusirengęs. Ji jam pamelavo, kad antklodė yra vonioje. R. palydėjo ją iki vonios. Vonios durų rankena yra sugedusi, todėl užtrenkus duris jų lengvai neatidarysi ir tai ji žinojo bei tuo pasinaudojo. Vonioje ji išdaužė vieną lango stiklą, o antro stiklo sudaužyti nespėjo, nes R. pavyko įsibrauti į vonią ir sugriebti ją. Tada ji garsiai pradėjo šauktis pagalbos, tai sutrikdė R., jis stovėjo nustebęs ir nieko nedarė. Ji išbėgo į lauką buvo be striukės, megztinio ir batų. Jos krepšys liko bute. Lauke bėgo gatvėmis, kol susistabdė automobilį. Automobilio vairuotojo paprašė vežti ją į policiją. Vairuotojas ją nuvežė į Kauno apskrities VPK, iš ten su policijos pareigūnais sugrįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Netoli šio namo policijos pareigūnai sulaikė R. J.. Butą rado suverstą, jame buvę daiktai išmėtyti. Apžiūrėjusi krepšį pasigedo savo MRT „Nokia“ baltos sp. korpusu, 200 Lt vertės, 450 Lt kupiūromis po 200 ir vieną 50 Lt. Kupiūra. Ji patyrė 650 Lt žalą bei buvo pasikėsinta ją išžaginti, todėl prašė pripažinti nukentėjusiąją. Parodė, kad bare „(duomenys neskelbtini)“ apsilanko maždaug kartą per savaitę, įvykio dieną iš baro būtų išėjusi anksčiau, jeigu nebūtų sutikusi R.. Kai 2014-02-10 pasikvietė R. į j os draugo, N. V., butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, R. su ja bendravo draugiškai. Iš jo elgesio, iš veiksmų ir kalbos, nesimatė, kad nori su ja turėti lytinių santykių. Nors jis ir vyresnis, ir pažįsta jį mažai, bet pasikviesti jo į butą nebijojo. R. pasikvietė tik todėl, kad jis padėtų jai įjungti dujinį katilą, tačiau pabandžius jį įjungti jiems nepavyko to padaryti, nes jis irgi nemokėjo įjungti katilo. Nors pagrindinis jos tikslas, jį pasikvietus, buvo tas, kad įjungtų dujinį katilą, tačiau susitarė, kad dar atsigers bute alaus, kurį R. nupirko bare. Tai buvo du buteliai alaus 1 l talpos, apie 5 laipsnių stiprumo. Tą vakarą jie apsikeitė telefono numeriais, nes anksčiau nei jis jos, nei ji jo telefono numerio neturėjo. Planavo su juo ateityje bendrauti tik telefonu. Rimtesnių santykių su juo neplanavo. 2014-02-10 konflikto metu R. delnu sudavus smūgį į veidą, pajuto skausmą, tačiau dėl to pas gydytojus nesilankė, todėl negali įrodyti skausmo patyrimo fakto. Parodė, kad kaltinamajam ranka smūgio į veidą nesudavė. Apie tris mėnesius dirbo „IKI“ parduotuvėje salės darbuotoja, į jos sąskaitą „Swedbank“ 2014-02-06 – 2014-02-07 laikotarpyje buvo pervestas atlyginimas 960 Lt. 2014-02-07 paprašė savo mamos, D. P., kad paimtų iš bankomato su jos banko kortele 500 Lt. Mama taip ir padarė, pinigus tą pačią dieną jai atidavė jai. Pati pinigų iš bankomato nepasiėmė todėl, kad to padaryti nemoka. Anksčiau yra turėjusi lytinių santykių, tačiau ne su R.. Kai 2014-02-10 išbėgo ieškoti pagalbos, savo telefoną „Nokia“ buvo palikusi kambaryje, kuriame buvo su R., prie muzikinio centro, o pinigus rankinėje, kuri buvo ant fotelio. Telefonas baltos spalvos su „Tele2“ SIM kortele. Telefono numerio nepamena ir jo dokumentų neturi, telefonas jai grąžintas. Reiškia 450 litų dydžio civilinį ieškinį dėl tokio dydžio pinigų pagrobimo ir 1000 litų netrutinei žalai atlyginti. Neturtinė žala susideda iš sugaišto pas tyrėjus laiko; lankydamasi pas tyrėjus ji negalėjo mokytis; blogai miegojo ir bijojo išeiti į gatvę.

1. Dėl kaltinimo pagal LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d.

Aprašęs kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus teismas konstatuoja, kad jie nesutampa tik iš dalies: nukentėjusioji pripažįsta, kad 2014-02-09 maždaug nuo 22 val. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“ ir iki kaltinamojo atėjimo buvo išgėrusi tris bokalus alaus. Kartu su kaltinamuoju, kurį pažinojo iš matymo, išgėrė dar tris ar keturis bokalus alaus ir pati pasiūlė pratęsti bendravimą jos žinioje esančiame bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Į butą atvažiavo taksi automobiliu, už kavinėje susipirktą alų ir taksi paslaugas sumokėjo kaltinamasis - jis nupirko du litrinius butelius alaus, bute abu gėrė alų, rūkė, kalbėjosi. Jos prašymu kaltinamasis bandė pajungti butą šildantį dujų katilą, tačiau to nepadarė, nes nemokėjo to padaryti, kaip ir ji pati. Nukentėjusioji parodė, kad iš kaltinamojo elgesio, iš jo elgesio, iš veiksmų ir kalbos, nesimatė, kad nori su ja turėti lytinių santykių. Kartu nukentėjusioji parodė, kad apie 5 valandą ryto tarp jų kilo konfliktas. Parodė, kad kaltinamasis jai pasakė, kad atėjo čia tik lytiškai santykiauti, po to sudavė jai delnu į veidą. Teismas konstatuoja, kad šių nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai: kaltinamasis neigia prašęs nukentėjusiosios lytiškai santykiauti, policijos darbuotojai arba nematė jokių nukentėjusiosios veido sužalojimo žymių, arba matė kruvinus drabužius ir veidą, kurį nusiplovus jokių sužalojimo padarinių nebesimatė. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji, kaip nurodo ji pati ir kaltinamasis, galėjo susižaloti ranką, ja išdauždama vonios kambario stiklą ir taip susikruvinti drabužius bei veidą, persibraukdama jį ranka. Teismas taip pat daro išvadą, kad nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių pasikėsinimo išžaginti nukentėjusiąją faktą, taip pat nėra surinkta jokių įrodymų, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai smūgį delnu į veidą, sukeliant nukentėjusiajai skausmą. Nukentėjusioji pas gydytojus nesikreipė ir tokio fakto niekaip neužfiksavo. Teismas taip pat daro išvadą, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad kaltinamasis pasikėsino išžaginti nukentėjusiąją: pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį dėl pasikėsinimo išžaginti vien nukentėjusiosios, susidariusios subjektyvią nuomonę ir neadekvačiai regavusios savo veiksmais dėl įvykio aplinkybių, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji, pati viduryje nakties pasikvietusi kaltinamąjį į jos žinioje esantį butą, ten vartojo alkoholinius gėrimus, prieš tai bare išgėrusi apie tris litrus alaus (šešis bokalus), neadekvačiai reagavo į kaltinamojo pasakymą, kad jis į butą atėjo, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti: ji išdaužė buto vonios kambario langą, norėdama išlipti per langą; kaltinamasis, išgirdęs stiklo dūžius, nuo šio veiksmo ją sulaikė, ir, pačios nukentėjusiosios paaiškinimu, nieko jai nedarė, stovėjo sustabarėjęs. Po to ji išbėgo iš buto, teismo manymu tam neturėdama jokio pagrindo. Prieš tai nukentėjusioji buvo parodžiusi, kad „iš kaltinamojo elgesio, iš veiksmų ir kalbos, nesimatė, kad nori su ja turėti lytinių santykių“.

Liudytojas V. G., policijos darbuotojas, parodė, kad 2014-02-10 dirbdamas kartu su patruliu R. A., apie 5.10 val. gavo pranešimą iš Kauno apskrities VPK budėtojo, kad Kauno apskrities VPK, esančiame Vytauto pr. 91, Kaune, laukia mergina, kurią galimai bandė išprievartauti vyras, kuris šiuo metu yra jos namuose (duomenys neskelbtini), Kaune. Atvykę į komisariatą, rado merginą, kuri buvo be striukės, be batų tik su kojinėmis, su palaidine, su kelnėmis. Merginos veidas buvo kruvinas. Ji atrodė išsigandusi. Kaip vėliau išsiaiškino, merginos vardas ir pavardė buvo P. P.. Mergina paaiškino, kad jos namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, yra likęs vyras, kuris bandė ją išprievartauti, todėl ji iš namų išbėgo be batų ir be striukės. Ji minėjo, kad jos kažkoks draugas paprašė, kad pečių pakūrentų. Taip pat minėjo, kad ji kartu su vyru, kuris bandė ją išprievartauti, gėrė alkoholinius gėrimus. Kokį kiekį išgėrė nesakė. Papasakojus kas nutiko, kartu su patruliu R. A. bei P. P. sėdo į tarnybinį automobilį ir nuvažiavo P. P. nurodytu adresu. Maždaug apie 5.20 val. nuvykus prie minėtos įvykio vietos, ties (duomenys neskelbtini) 6 namu, pastebėjo gatve einantį vyrą. Jis kartu su R. A. sulaikė tą vyrą, jis nesipriešino. Jie atliko dalinę sulaikytojo asmens apžiūrą ir striukės kišenėje rado du mobilaus ryšio telefonus. Vienas iš jų buvo baltos spalvos, o kitas juodos spalvos. Tada privažiavo prie (duomenys neskelbtini) 12, Kaunas nes mergina nuėjo apsirengti. Į butą ji nuėjo kartu su R. A.. Atėjus jai, atvežė juos į Žaliakalnio PK aplinkybėms išsiaiškinti. Vykstant į PK mergina su sulaikytuoju nesikalbėjo. Paprašius pateikti daiktus, kuriuos turi, pastebėjo, kad tarp daiktų nėra baltos spalvos mobilaus ryšio telefono, kurį matė, kai sulaikant atliko dalinę asmens apžiūrą. Tada jis nuėjo pažiūrėti į tarnybinį automobilį, kuriuo atvažiavo ir po galine sėdyne dešinėje pusėje rado minėtą baltos spalvos mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Grįžus, paklausė sulaikytojo kaip atsirado telefonas po sėdyne, jis tik pasakė, kad iškrito. Policijos komisariate išsiaiškino, kad vyras, kurį sulaikė, tai R. J.. Parodė, kad apie nukentėjusiosios butą gali papasakoti R. A.: jis į butą nėjo, liko su kaltinamuoju automobilyje.

Liudytojas R. A., policijos darbuotojas, parodė, kad 2014-02-10 dirbdamas kartu su patruliu V. G., apie 5.10 val. gavo pranešimą iš Kauno apskrities VPK budėtojo, kad Kauno apskrities VPK, esančiame Vytauto pr. 91, Kaune, laukia mergina, kurią galimai bandė išprievartauti vyras, kuris šiuo metu yra jos namuose (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuvažiavo į komisariatą ir kartu su mergina važiavo į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune. Netoli namo pamatė gatve einantį vyriškį, apie kurį buvo kalbėjusi nukentėjusioji. Vyriškį sulaikė, vyriškis liko policijos automobilyje su V. G., o jis su nukentėjusiąja nuėjo į butą. Bute mėtėsi alaus buteliai, nukentėjusiojo pasakė, kad namuose neberado telefono bei piniginėje buvusių 450 litų. Nepastebėjo, kad ant nukentėjusiosios veido būtų kokios nors veido sužalojimo žymės.

Liudytojas V. Š. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriuje vyr. postiniu. 2014-02-10 jam buvo darbo diena. Dirbo kartu su Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriuje vyr. specialistu G. V.. 2014-02-10 apie 5 val. ryte, jam būnant darbo vietoje, esančioje Vytauto pr. 91, Kaune, į Kauno apskrities VPK atėjo mergina, kuri paaiškino, jog ją bandė išprievartauti vyras, kuris šiuo metu yra jos namuose (duomenys neskelbtini) Kaune. Ji minėjo, kad bute yra likę jos daiktai ir ji juos nori pasiimti. Kokius daiktus ji norėjo pasiimti nežino, neprisiminė. Tiksliai neprisimina, kaip ji buvo apsirengusi, tačiau ji buvo be batų, be striukės ir tik su maikute ant šleikučių. Jos kojinės buvo šlapios. Ji atrodė išsigandusi, sutrikusi. Jos veidas buvo kraujuotas. Mergina nuėjo į tualetą nusiprausti ir grįžo. Kraujas matėsi tik ant maikutės. Ant veido smurto žymių nepastebėjo. Išsiaiškino merginos vardą ir pavardę, tačiau dabar to įvardinti negali, nes neprisimena, bet tai galėjo būti P. P.. Mergina nurodė, jog į policijos komisariatą ją atvežė nepažįstamas žmogus, kurį ji sustabdė važiuojantį, kai išbėgo iš namų. Jis iškvietė tuo metu dirbusius patrulius, kurie kartu su mergina išvažiavo į įvykio vietą ir ten sulaikė vyrą, kuris bandė minėtą merginą išprievartauti. Sulaikytasis buvo pristatytas į Žaliakalnio PK įvykio aplinkybėms aiškintis. Jo bendradarbis G. V. buvo užsiėmęs kitais darbais, todėl apie įvykį nieko, jo nuomone, negalėtų pasakyti.

Aptartų byloje nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų analizės pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis dėl veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., išteisintinas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d.1 p.).

Liudytojų V. G., R. A., V. Š. parodymai nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios parodymų nepaneigia: kaltinamasis parodė, kad nukentėjusioji be jokios priežasties tam bandė iš savo buvo išlipti per vonios langą, po to jam nieko nedarant, basa išbėgo į gatvę; nukentėjusioji parodė, kad prieš jai išbėgant iš buto kaltinamasis stovėjo sustabarėjęs ir jai nieko nedarė, ji po pusvalandžio grįžo į butą su policijos darbuotojais, kaltinamąjį pamatė einantį gatve netoli namo, kuriame ji tuo metu gyveno. Policijos darbuotojai nematė ant nukentėjusiosios veido smurto žymių, tik kraujo dėmes ant rūbų ir veido, kurį nukentėjusiajai nusiprausus policijos komisariate, jokių žymių ant veido nebeliko. Nukentėjusioji niekaip nepagrindė savo parodymų dalies, kad ją kaltinamasis bandė išžaginti.

2. Dėl kaltinimo pagal LR BK, 178 str. 1 d.

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies: po konflikto iš buto jis išsinešė tik nukentėjusiosios telefoną. Parodė, kad nukentėjusiosios pinigų nepagrobė: turėjo savo. Paaiškino, kad prieš įvykį su savimi pasiėmė apie 600 litų skalbimo mašinai pirkti, tačiau šios aplinkybės niekas negali patvirtinti, nes apie skalbimo mašinos pirkimą nepasakė nei kartu gyvenančiai motinai, nei senelei. Iki to momento šeima skalbimo mašinos neturėjo.

Aprašęs kaltinamojo parodymus teismas daro išvadą, kad jie neatitinka objektyvios tikrovės: teismo neįtikina aiškinimas dėl su savimi turėto pinigų kiekio. Skalbimo mašinos kaltinamasis nenupirko, apie jo turėtus pinigus – beveik 600 litų, niekas negali patvirtinti.

Nukentėjusioji parodė, kad 2014-02-07 iš bankomato buvo nuimti 500 litų ir tai objektyviai patvirtina banko pažyma (b.l. 57). Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pas kaltinamąjį tuoj po įvykio buvo rasti du banknotai po 200 litų ir trys banknotai po 20 litų (b.l 90), teismas daro išvadą, kad kaltinamasis negalėjo pagrobti dar ir 50 litų banknoto, apie kurį davė parodymus nukentėjusioji. Vagystės dalykas mažintinas iki 400 litų.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą veiką - vagystę.

Dėl veikos kvalifikavimo.

Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str.1 d., - nustačius svetimo turto pagrobimo faktą ir nenustačius vagystę kvalifikuojančių požymių, nurodytų kitose LR BK 178 str. dalyse.

Dėl baudžiamosios atsakomybės ir bausmės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas šiuo nuosprendžiu nenustato. Atsakomybę sunkina aplinkybė, kad kaltinamasis vagystę padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Aptartų aplinkybių viseto pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje, - laisvės apribojimas. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis, nors yra teistas, tačiau bausmę atlikęs; apie du metus dirba vienoje ir toje pačioje bendrovėje, yra gerai charakterizuojamas; vienas prižiūri invalidę motiną ir senelę, kurios abi nebegali vaikščioti. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje yra švelnesnių bausmių rūšių ir viena griežtesnė. Teismas jų kaltinamajam netaiko, atsižvelgdamas į jau aptartas aplinkybes.

Dėl civilinių ieškinių.

Kaltinamasis civilinių ieškinių nepripažįsta.

Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos.

Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios 450 litų dydžio civilinis ieškinys dėl turtinės žalos nusikaltimu padarytos žalos yra įrodytas tik iš dalies, - dėl 400 litų pagrobimo. Iš nukentėjusiosios parodymų ir banko pateiktų duomenų matyti, kad prieš kelias dienas iki įvykio (2014-02-07) iš bankomato jos vardu buvo paimti 500 litų, o po kaltinamojo išėjimo iš buto ji neberado 2 banknotų po 200 litų ir vieno 50 litų banknoto. Netrukus pas kaltinamąjį jo sulaikymo metu buvo rasta virš 480 litų: du banknotai po 200 litų, trys banknotai po 20 litų, metaliniai pinigai, tačiau nerasta 50 litų vertės banknoto. Nukentėjusiosios parodymus dėl pinigų išėmimo iš bankomato objektyviai patvirtina banko duomenys ( b.l. 57). Kaltinamojo parodymų, kad jis, būdamas kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ su savimi turėjo apie 600 litų nepatvirtina niekas: iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad 2014-02-09 išeidamas iš namų jis pasiėmė 600 litų skalbimo mašinos pirkimui, tačiau apie tai nepasakė nei savo motinai, nei senelei, su kuriomis kartu gyvena. Teismo kaltinamojo parodymai neįtikina: namuose, kuriuose gyveno kaltinamasis, iki įvykio nebuvo skalbimo mašinos. Tai teismas mato iš kaltinamojo parodymų. Skalbimo mašinos pirkimas turėjo būti svarbus įvykis šeimos gyvenime, tačiau šeimos nariai apie tai nežinojo. Aplinkybę, kad kaltinamasis 2014-02-10 turėjo pinigų, patvirtina nukentėjusiosios parodymai: kaltinamasis sumokėjo už taksi paslaugas, nupirko du litrus alaus, kuriuos abu nusivežė į nukentėjusiosios butą. Aprašęs šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamasis negalėjo pagrobti dviejų banknotų po du šimtus litų ir vieno 50 litų vertės banknoto, tačiau pagrobė du banknotus po 200 litų ir telefoną. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojo R. A. parodymai: jis parodė, kad kartu su nukentėjusiąja po įvykio buvo jos bute, matė, kad jame mėtosi įvairūs daiktai, moteriška rankinė.

Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos.

Nukentėjusioji prašė patenkinti 1000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės nusikaltimu padarytos žalos. Ieškinį ji grindė patirtu skausmu, nepatogumais, atsiradusiais dėl piršto įtvaro nešiojimo. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios parodymus dėl patirtų nepatogumų ir baimės jausmo, teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai nepadaromas joks sveikatos sutrikdymas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. pagrindu daro išvadą, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl jai padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies: iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistini 500 litų neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kardomosios priemonės.

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam paliktinos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

nuspr endžia:

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir skirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Įpareigoti kaltinamąją per vienerius metrus nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo jį vykdančioje institucijoje dienos pradėti atlyginti nukentėjusiai P. P. nusikaltimu padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 2 p.).

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti kaltinamajam kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje.

Dėl veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., R. J. išteisinti, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d.1 p.).

Patenkinti nukentėjusiosios P. P. civilinį ieškinį dėl turtinės nusikaltimu padarytos žalos iš dalies: priteisti P. P. iš R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) litų.

Patenkinti nukentėjusiosios P. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės nusikaltimu padarytos žalos iš dalies: priteisti P. P. iš R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) litų.

Pinigus 480, 36 (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų 36 ct), saugomus Kauno VPK (kvitas AAA Nr.003304, bylos lapas 80), palikti saugoti Kauno VPK civiliniam ieškiniui užtikrinti (LR BPK 116 str.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Sipavičius