- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-28
- Bylos Nr.
- 2A-1905-302/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-03820-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- UAB „VSA Vilnius“
- Ieškovas
- O.S.
- Advokatai
- Vilma Ramanauskaitė
- Kategorijos
- 15.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O.S. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas O.S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „VSA Vilnius“, prašydamas pripažinti neteisėta ir panaikinti darbdavio (atsakovo) UAB „VSA Vilnius“ 2009 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 157-P paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą dėl netinkamo kuro ir automobilio naudojimo ir padarytos materialinės žalos.
Ieškovas nurodė, kad jam atsakovo generalinės direktorės Jurgitos Petrauskienės 2009 m. gruodžio 11 d. įsakymais Nr. 157-P ir 160-P už kuro normos viršijimą ir netinkamą automobilio naudojimą bei padarytą materialinę žalą buvo paskirtos dvi drausminės nuobaudos – papeikimai. Nesutikdamas su paskirtomis nuobaudomis, ieškovas 2010 m. kovo 9 d. jas apskundė atsakovo UAB „VSA Vilnius“ darbo ginčų komisijai (toliau – ir darbo ginčų komisija). Darbo ginčų komisija 2010 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą panaikinti 2009 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr.160-P paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą už kuro normos viršijimą. Tačiau darbo ginčų komisija atmetė prašymą panaikinti ieškovui 2009 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 157-P paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą dėl netinkamo kuro ir automobilio naudojimo ir padarytos materialinės žalos. Nors įsakyme nenurodyta, tačiau darbo ginčų komisija sprendime nurodė, kad ši nuobauda susijusi su automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. ANN 779, (toliau – automobilis) eksploatacija, kuro pereikvojimu ir automobilio sugadinimu. Ieškovas nurodė, kad nesutinka su šia darbo ginčų komisijos 2010 m. kovo 22 d. sprendimo dalimi, nes dėl kuro pereikvojimo jis ne kartą informavo administraciją, kad naudojami seni nuolat gendantys automobiliai, kurie sunaudoja daugiau kuro negu buvo nustatyta norma. Nustatant kuro normą ieškovas nedalyvavo, jam tik buvo liepta pasirašyti ant akto. Kuro norma buvo nustatoma liepos mėnesį, kada oro temperatūra buvo + 30⁰ C, o kuro normos viršijimas buvo nustatinėjamas šaltuoju metų laiku, kai natūraliai automobilis sunaudoja daugiau kuro. Ieškovo teigimu, tai, kad paskutines dvi dienas iki gedimo ir remonto jis vairavo automobilį, negali būti pagrindu tvirtinti, kad tai buvo automobilio gedimo priežastis. Ieškovas taip pat nurodo, kad automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. ANN 779, atsakovas buvo pavedęs vairuoti dar ir kitam vairuotojui – P.K., tačiau atsakovas nei 2009 m. gruodžio 11 d. įsakyme Nr. 157 - P, kuriuo ieškovui už netinkamo kuro ir automobilio naudojimo buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, nei darbo ginčų komisijos sprendime nenurodė kuriomis darbo dienomis buvo pereikvotas kuras ir neįrodė, kad kuro normos pereikvojimas atsirado būtent tomis dienomis, kai automobilį vairavo ieškovas. Kaip nurodo ieškovas, jis kaltinamas pereikvojęs kurą paskutines dvi darbo dienas iki automobilio remonto, tačiau kiek kuro buvo pereikvota ir kokia materialinė žala buvo padaryta atsakovas nenustatė.
Atsakovas UAB „VSA Vilnius“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ieškovas nenurodė, kokius ir kada teikė administracijai raštus apie tai, kad naudojami seni, pastoviai gendantys automobiliai, kurie sunaudoja daugiau kuro negu buvo nustatyta norma, be to, atsakovo administracija jokių tokio pobūdžio tarnybinių pranešimų nėra gavusi, taigi tokie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti. Priešingai nei teigia ieškovas, automobilis nebuvo senas, jis buvo pirktas visiškai naujas 2005 m. vasario 23 d., todėl ieškovo argumentai dėl to, kad automobilis sunaudodavo daugiau kuro, nes buvo senas yra nepagrįsti. Atsakovas taip pat nesutiko ir su ieškovo teiginiu, kad kuro norma buvo nustatoma liepos mėnesį, kada oro temperatūra buvo + 30⁰ C, o kuro normos viršijimas buvo nustatinėjamas šaltuoju metų laiku, kai natūraliai automobilis sunaudoja daugiau kuro. Automobilio kuro suvartojimas visada atitikdavo nustatytą kuro normą. Priešingai nei teigia ieškovas, 2009 m. lapkričio mėnesio automobilio kelionės lapai rodo, kad kai kuriomis dienomis kuro sunaudojimas atitiko nustatytas automobiliui kuro naudojimo normas, o kitomis – nustatytą kuro normą gerokai viršydavo, tačiau ieškovas nepateikė paaiškinimo, kodėl atsirado tokie neatitikimai ir kodėl kai kuriomis dienomis kuro vis dėlto būdavo suvartojama pagal nustatytą normą. Dėl to, pasak atsakovo, automobilio kuro norma buvo nustatyta teisingai, atitiko realias kuro sąnaudas, tik automobilį vairuojantys asmenys kurą nupildavo. Tai, kad paskutines dvi dienas iki gedimo ir remonto automobilį vairavo ieškovas, negali būti pagrindas tvirtinti, kad automobilio gedimo priežastis buvo netinkamas ieškovo automobilio naudojimas dvi paskutines darbo su tuo automobiliu dienas.
Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas neindividualizavo atsakomybės, neįrodė, kad kuro normos pereikvojimas atsirado būtent tomis dienomis, kai automobilį vairavo ieškovas, kad ieškovas yra kaltinamas pereikvojęs kurą paskutines dvi darbo dienas iki automobilio remonto, tačiau kiek kuro buvo pereikvota ir kokia materialinė žala buvo padaryta atsakovas nenustatė. Tiek paskiriant ieškovui drausminę nuobaudą, tiek nagrinėjant ieškovo skundą darbo ginčų komisijoje buvo atsižvelgiama į 2009 m. lapkričio mėnesio kelionės lapą, iš kurio matyti, kad didesnės nei nustatyta norma užrašytos kuro sąnaudos buvo tiek ieškovo, tiek P.K. automobilio naudojimo metu. Todėl skiriant drausminę nuobaudą, atsakomybės individualizavimas neturėjo reikšmės, nes buvo nustatyta, kad abu vairuotojai pereikvojo kurą panašiu mastu – pagal kelionės lapus nustatyta, kad O.S. kuro normą viršijo 62,2 l, o P.K. – 79,4 l. Ieškovui drausminė nuobauda buvo paskirta ne už kuro pereikvojimą už paskutines dvi darbo dienas iki automobilio remonto, o už kuro pereikvojimą per visą mėnesį. Ieškovui skiriant drausminę nuobaudą buvo laikomasi visų drausminės nuobaudos skyrimo taisyklių. Ieškovo veiksmai buvo neteisėti, kadangi jis pažeidė savo tiesiogines pareigas, nustatytas ieškovo 2008 m. spalio 14 d. pasirašytuose vairuotojo pareiginiuose nuostatuose ir 2008 m. spalio 21 d. pasirašytoje visiškos materialinės atsakomybės sutartyje. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, jeigu būtų nustatyta, kad praleistas ieškinio senaties terminas.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino neteisėta ir panaikino atsakovo UAB „VSA Vilnius“ generalinės direktorės Jurgitos Petrauskienės 2009 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 157-P ieškovui O.S. paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą dėl netinkamo kuro ir automobilio naudojimo bei padarytos materialinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas yra kaltas dėl to, kad buvo sugadinta automobilio kuro sistema, nei vienas teisme apklaustas liudytojas nenurodė, kad būtų matę ieškovą nupilant dyzelinį kurą ar atliekant kitus veiksmus, dėl kurių galėjo būti sugadintas automobilis. Tokiu būdu negalima teigti, kad būtent ieškovas atliko veiksmus, t.y. nupylinėjo kurą bei tinkamai neužtvirtino korpuso, dėl ko automobilis buvo sugadintas. Teismas konstatavo, kad darbdavys (atsakovas) ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą remdamasis įtarimais ir prielaidomis bei nenustatęs konkrečių ieškovų veiksmų, dėl kurių buvo sugadintas automobilis bei padaryta materialinė žala.
Teismas sprendė, kad yra neįrodytos aplinkybės, jog dėl ieškovo kaltės bei jo neteisėtų veiksmų buvo sugadintas automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. ANN 779, ir dėl ieškovo kaltės darbdaviui padaryta materialinė žala, todėl pripažino, kad ieškovui atsakovas 2009 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr.157 - P paskyrė drausminę nuobaudą nepagrįstai ir nesant pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tai, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą. Dėl nurodytų priežasčių teismas ieškinį tenkino, o ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą panaikino.
Teismas į atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį nurodė, kad ieškovas teismui ieškinį pateikė 2010 m. balandžio 6 d., t. y. paskutinę termino ieškiniui pateikti dieną (pagal tuo metu galiojusio DK 293 str. terminas buvo 14 dienų nuo Ginčų komisijos sprendimo priėmimo), kadangi 2010 m. balandžio 5 d. buvo šventės diena, taigi ieškovas nepraleido termino ieškiniui pareikšti (DK 26 straipsnis, CK 1.121 straipsnis).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „VSA Vilnius“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kad atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kadangi ieškovo drausminei nuobaudai skirti buvo nustatyti visi drausminės atsakomybės taikymo pagrindai ir sąlygos, t.y. ieškovas, būdamas supažindintas su generalinio direktoriaus patvirtintais pareiginiais nuostatais, nustatančiais ieškovo tiesiogines pareigas, susijusias su jam perduotos naudoti materialinės vertybės – transporto priemonės naudojimu ir priežiūra, sugadino automobilį dėl savo kaltų veiksmų, dėl ko buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, be to, atsakovas patyrė materialinę žalą. Byloje nustatyta, kad ieškovas netinkamai naudojo jam perduotą transporto priemonę, nupylinėjo kurą, neužtvirtino tinkamai automobilio kuro sistemos, dėl ko pateikus nešvarumų, automobilis buvo sugadintas. Tokie neteisėti veiksmai yra akivaizdūs.
Teismas nemotyvavo, kodėl ieškovo drausminei atsakomybei kilti atsakovo nustatytos ir teisme patvirtintos aplinkybės yra nepakankamos, todėl teismas, pažeisdamas Civilinio proceso kodekso nuostatas priimti motyvuotus sprendimus, nepagrįstai sprendė, kad drausminė nuobauda ieškovui skirta nepagrįstai, vadovaujantis prielaidomis.
Atsiliepimas
Ieškovas O.S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas neindividualizavo ieškovo atsakomybės. Automobilį ANN 779 atsakovas pavedė vairuoti dar ir kitam vairuotojui P.K., tačiau 2009-12-11 įsakyme atsakovas nenurodė ir neįrodė, kad kuras buvo pereikvotas ir automobilis sugadintas būtent tomis dienomis, kai jį vairavo ieškovas. Kitu 2009-12-11 įsakymu už identiškus pažeidimus tokia pati drausminė nuobauda skirta ir kitam šio automobilio vairuotojui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.).
Apeliantas skunde nurodo, kad netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias drausminės nuobaudos skyrimą, taip pat netinkamai taikė procesines teisės normas, reguliuojančias įrodymų vertinimą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Nustatyta, kad ieškovas O.S. dirba UAB „VSA Vilnius“. 2008 m. spalio 14 d. ieškovas buvo supažindintas su atsakovo generalinio direktoriaus patvirtintais pareiginiais nuostatais, kurie nustatė ieškovo tiesiogines pareigas, susijusias su transporto priemonės naudojimu, priežiūra, kuro bei tepalų sunaudojimo normų laikymusi ir kt. (b. l. 21 – 25). 2008 m. spalio 21 d. ieškovas su atsakovu pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurios 1 punktą ieškovas (darbuotojas) prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jam perduotas ar patikėtas (esančias jo žinioje) materialines vertybes (b. l. 18). 2009 m. gruodžio 11 d. atsakovo generalinės direktorės įsakymu Nr. 157-P dėl netinkamo kuro ir automobilio naudojimo ir padarytos materialinės žalos ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas (b. l. 3), bei tos pačios dienos įsakymu Nr. 161-P skirta kita drausminė nuobauda už kuro normos viršijimą (b.l. 29). Pirma, įsakymu Nr. 157-P, drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta atsižvelgiant į 2009 m. lapkričio 27 d. tarnybinį raštą Nr.116-T, kuriame nurodyta, kad įtariama, jog automobilio vairuotojai O.S. ir P.K. per kuro paėmimo korpusą nupylinėjo dyzelinį kurą, po to gerai neužtvirtino korpuso, dėl ko nešvarumai pateko į kuro baką ir buvo sugadinta automobilio kuro sistema. Ieškovo O.S. prašymas panaikinti 2009 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr.157-P ir įsakymu Nr. 161-P (darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta įsakymo Nr. 160-P) skirtos nuobaudos buvo svarstytos UAB „VSA Vilnius“ darbo ginčų komisijoje ir 2010 m. kovo 22 d. sprendimu darbdavio įsakymas Nr.157-P nebuvo panaikintas (b. l. 4, 5).
Dėl drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo teisėtumo
DK 237 straipsnyje nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamoje byloje ieškovui buvo skirtas papeikimas. Drausminės nuobaudos skiriamos už darbo drausmės pažeidimą. Darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, ne spėjimais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009)
Nagrinėjamoje byloje atsakovas įsakyme nurodė, kad ieškovas netinkamai naudojo kurą ir automobilį, tuo padarė UAB „VSA Vilnius“ materialinę žalą. Kuro ir automobilio netinkamas naudojimas pasireiškė tuo, jog per kuro paėmimo korpusą nupylinėjo dyzelinį kurą, po to gerai neužtvirtino korpuso, dėl ko nešvarumai pateko į kuro baką ir buvo sugadinta automobilio kuro sistema. Už tai jam skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą. Teisme tikrinant drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų (arba neveikimo) ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Nagrinėdamas darbuotojo reikalavimus dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, teismas turi patikrinti ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes bei kitas aplinkybes, nors ir nenurodytas kaip ieškinio pagrindas, tačiau susijusias su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku, t. y. už kokį konkrečiai darbo drausmės pažeidimą (pažeidimus) skirta nuobauda, ar darbuotojas padarė šį pažeidimą, ar yra drausminės atsakomybės taikymo pagrindas ir sąlygos, ar nėra pagrindo galiojančią drausminę nuobaudą panaikinti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimus dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, tinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindė jo nustatytus ieškovo neteisėtus veiksmus: liudytojų M.S., R.M. parodymus, S.J. ir R.M. tarnybinius pranešimus, M.B. raštą, UAB „Selberauto“ PVM sąskaitą-faktūrą. Šių įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad ieškovui bei vairuotojui P.K. dirbant automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. ANN 779 (b. l. 32), už 2009 m. lapkričio mėnesi buvo viršyta kuro sunaudojimo norma (b.l. 20, 25, 26, 27-28), taip pat 2009-11-13 buvo suremontuotas minėtas automobilis, kurio kuro sistema buvo sugedusi, ir remontavusios UAB „Silberauto“ pažymoje nurodyta kuro sistemos sugedimo priežastis – nebuvo užfiksuotas kuro paėmimo iš bako korpusas, dėl ko nešvarumai pateko į kuro baką (b.l. 31, 34-35). Jau minėta anksčiau, kad nuobauda už kuro sunaudojimo normos viršijimą (įsakymas Nr. 161-P) buvo panaikinta Darbo ginčų komisijos 2010-03-22 sprendimu Nr. 3, todėl dėl sunaudoto kuro kolegija nepasisako, o iš ieškovo pateiktų ir išanalizuotų įrodymų nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad yra nustatyta ieškovo kaltė dėl kuro paėmimo korpuso neužfiksavimo. Teismas pagrįstai nurodė, kad tokia atsakovo padaryta išvada paremta tik jo ir jo darbuotojų prielaida.
Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad ieškovas nevykdė pareigos kylančios iš jo pareiginių nuostatų – tinkamai nesirūpino jam patikėtu turtu (automobiliu). Nors atsakovas teigė, jog automobilis iki 2009-11-05 buvo visiškai techniškai tvarkingas, tačiau darbo ginčų komisijos sprendime yra nurodyta, kad ir anksčiau (iki gedimo) buvo gautas O.S. pranešimas apie automobilio gedimą. Tačiau padaryta komisijos išvada, kad jis nesiėmė jokių prevencinių veiksmų, siekiant išsaugoti turtą, yra nepagrįsta. Būtent ieškovas būdamas vairuotoju ir vairuodamas jam priskirtą automobilį, kaip pati komisija nurodo, pranešė apie automobilio gedimą, tačiau jo pareiginiuose nuostatuose nėra nurodyta, kad jis turi pats šalinti gedimus (b.l. 21-24), nes visiškai nesuprantama ir neaiški atsakovo pozicija, kad ieškovas pranešęs apie gedimus, nesirūpino jam perduota darbui atlikti darbo priemone. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo prašytas apklausti liudytojas teismui parodė, jog prieš išvažiuojant į reisą automobilis buvo patikrinamas, kurą į automobilį užpildavo kuro darbuotojas atliekantis šį darbą, todėl ne ieškovo pareiga buvo tikrinti automobilį prieš išvažiuojant į reisą, o kitų įmonėje esamų darbuotojų. Pažymėtina, kad iš liudytojų R.J., P.K., V.G. ir V.S. parodymų (b.l. 72-73, 84-85) matyti, kad šio automobilio kuro sistema gesdavo ir anksčiau, o taip paneigiamas atsakovo argumentas, kad automobilis iki nagrinėjamo gedimo buvo techniškai tvarkingas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).
Pagal apeliacinės instancijos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patirta 6,95 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš apelianto (Civilinio proceso kodekso 93 str., 88 straipsnio 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „VSA Vilnius“ 6,95 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ((įmokos kodas 5660).