- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-01
- Bylos Nr.
- 2K-349/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislovo Ranonio (pirm.), Vytautas Piesliakas (pran.), Viktoro Aiduko
- Nuteistasis
- V. Š., R. M.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. Š. ir R. M. kasacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 17 d. nutarties.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžiu V. Š. nuteista pagal:
BK 260 straipsnio 1 dalį (iki 2007 m. birželio 1 d. bei 2007 m. birželio 1 d. neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis) laisvės atėmimu dvejiems metams;
BK 260 straipsnio 1 dalį (iki 2007 m. birželio 4 d. bei 2007 m. birželio 4 d. neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis) laisvės atėmimu dvejiems metams ir dvejiems mėnesiams;
BK 260 straipsnio 1 dalį (iki 2007 m. birželio 7 d. bei 2007 m. birželio 7 d. neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis) laisvės atėmimu dvejiems metams;
BK 260 straipsnio 1 dalį (iki 2007 m. rugpjūčio 16 d. bei 2007 m. rugpjūčio 16 d. neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis) laisvės atėmimu dvejiems metams dvejiems mėnesiams;
BK 260 straipsnio 2 dalį (iki 2007 m. rugpjūčio 20 d. neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis) laisvės atėmimu aštuoneriems metams;
BK 159 straipsnį (vaiko – dukters M. R. įtraukimas į nusikalstamą veiką 2007 m. birželio 1 d.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
BK 159 straipsnį (vaiko – dukters M. R. įtraukimas į nusikalstamą veiką 2007 m. birželio 7 d.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmės, paskirtos pagal BK 159 straipsnį (vaiko – dukters M. R. įtraukimas į nusikalstamą veiką 2007 m. birželio 1 d.), BK 159 straipsnį (vaiko – dukters M. R. įtraukimas į nusikalstamą veiką 2007 m. birželio 7 d.) ir BK 260 straipsnio 2 dalį (iki 2007 m. rugpjūčio 20 d. neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme, (paskirta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį) apimant švelnesnes (paskirtas pagal BK 159 straipsnį (už du nusikaltimus)) ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios subendrintos (pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnį (du nusikaltimai)) bausmės iš dalies pridedant bausmes, paskirtas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (keturi nusikaltimai) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams šešiems mėnesiams.
V. Š. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (iki 2007 m. liepos 9 d. bei 2007 m. liepos 9 d. neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis) išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu iš V. Š. konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti pinigai – 220 Lt.
Tuo pačiu nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams.
R. M. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. S. ir E. Č., tačiau jie kasacinių skundų nepadavė.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi nuteistųjų E. Č., R. M. ir V. Š. bei A. S. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. nuteista už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis iki 2007 m. birželi 1 d. iš A. S., turėdama tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 10 vnt. melsvai žalsvos ir rausvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 0,793 g psichotropinės medžiagos – MDMA, šias psichotropines medžiagas laikė savo bute, esančiame Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), bei prašydama įtikino savo nepilnametę dukrą – M. R. jas parduoti, tokiu būdu įtraukdama vaiką į nusikalstamą veiką, dėl ko pastaroji 2007 m. birželio 1 d., apie 13.00 val., Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), šias psichotropines medžiagas už 100 Lt neteisėtai pardavė NVIM vykdytojui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį Nr. 05-18S.
Taip pat V. Š. nuteista už tai, kad nustatytomis aplinkybėmis iki 2007 m. birželio 4 d. iš A. S., turėdama tikslą parduoti neteisėtai įgijo 10 vnt. melsvai žalsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 0,690 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias laikė savo bute, esančiame Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), kur 2007 m. birželio 4 d., apie 13.50 val., veikdama su E. Č. kaip padėjėja, t. y. nurodydama kainas bei pakvietusi E. Č., už 100 Lt neteisėtai pardavė NVIM vykdytojui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį Nr. 05-18S.
Taip pat V. Š. nuteista už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis iki 2007 m. birželio 7 d. iš A. S., turėdama tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 10 vnt. rožinės spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 0,966 g psichotropinės medžiagos – MDMA, šias psichotropines medžiagas laikė savo bute, esančiame Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), bei prašydama įtikino savo nepilnametę dukrą – M. R. jas parduoti, tokiu būdu įtraukdama vaiką į nusikalstamą veiką, dėl ko pastaroji 2007 m. birželio 7 d., apie 21.00 val. bute, esančiame Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), šias psichotropines medžiagas už 100 Lt neteisėtai pardavė NVIM vykdytojui, veikusiam pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartį.
Taip pat V. Š. nuteista už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis iki 2007 m. rugpjūčio 16 d., turėdama tikslą parduoti, iš A. S. neteisėtai įgijo 0,188 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,060 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, šias psichotropines medžiagas laikė savo bute, esančiame Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), kur 2007 m. rugpjūčio 16 d., apie 10.15 val. už 20 Lt neteisėtai pardavė NVIM vykdytojui, veikusiam pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartį.
Taip pat V. Š. nuteista už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2007 m. rugpjūčio 17 d., turėdama tikslą parduoti, iš A. S. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 40,754 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 14,298 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei didelį kiekį – 57,562 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių dervos, šią medžiagą, įvairiais kiekiais supakuotą į 39 maišelius, bei dalį – 22,158 g miltelių, kurių sudėtyje yra 7,659 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, įvairias kiekiais supakuotą į 139 vnt. maišelius, laikė savo namuose – bute, esančiame Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), bei dalį psichotropinių medžiagų – 18,596 g miltelių, kurių sudėtyje yra 6,639 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, laikė savo rūsyje, esančiame Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), kur 2007 m. rugpjūčio 17 d. ir 2007 m. rugpjūčio 20 d. kratų metu policijos pareigūnai jas surado ir paėmė.
R. M. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2007 m. rugpjūčio 17 d., iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 77,155 g miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 26,253 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, dalį šių psichotropinių medžiagų – 56,606 g miltelių, kurių sudėtyje yra 19,699 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, supakuoto įvairiais kiekiais į tris maišelius, laikė prie savęs – kelnių kišenėje, dalį – 1,881 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,668 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, supakuoto įvairiais kiekiais į du maišelius, laikė automobilio BMW 524, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone, o kitus – 18,668 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5,886 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, supakuotus įvairiais kiekiais į du maišelius, paslėpė minėtame automobilyje BMW 524, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po variklio dangčiu, ir šias medžiagas minėtu automobiliu neteisėtai gabeno Jonavos r., (duomenys neskelbtini), kur 2007 m. rugpjūčio 17 d., apie 19.40 val. jį sulaikė policijos pareigūnai, bei automobilio apžiūrų metu ir asmens kratos metu jos buvo rastos ir paimtos.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji V. Š. prašo teismą pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę.
Kasatorė skunde teigia, kad jai paskirta bausmė yra per griežta, nes teismai neatsižvelgė į jos sunkią materialinę padėtį, jos vaikų interesus, neįvertino to, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių.
Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad ji viena išlaiko keturis nepilnamečius vaikus. 2007 m. (kada buvo padarytos nusikalstamos veikos) ji nedirbo, todėl materialinė padėtis buvo labai sunki.
Taip pat kasatorė nurodo, kad jos sūnus (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), serga sunkia liga – skilvelių ir prieširdžių pertvaros defektas. Kasatorė nurodo, kad ją pasiuntus atlikti laisvės atėmimo bausmės, nebus kam prižiūrėti jos nepilnamečių vaikų, nes seserys turi savo šeimas. Kasatorė pažymi, jog kito turto, išskyrus savo dviejų kambarių butą, kuriame gyvena, ji neturi.
Kasatorė pažymi, kad šiuo metu dirba I. B. IĮ, yra charakterizuojama gerai, todėl pasižada daugiau nenusikalsti. Taip pat kasatorė nurodo, kad serga bronchine astma.
Šalies argumentai
Kasatorė teigia, kad teismas vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalimi arba 2 dalies 1 ar 2 punktais turėjo jai paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmę (BK 62 straipsnio 3 dalies 1 punktas), nes ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui išaiškinti kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, be to, išlaiko savo sūnų, kuris serga sunkia liga bei kitus mažamečius vaikus, kurių dėl įstatyme paskirtos bausmė nebūtų kam prižiūrėti.
Taip pat kasatorė kaip vieną iš motyvų jai taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir paskirti mažesnį bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė nurodo tai, kad ji nebuvo nusikalstamų veikų padarymo iniciatorė, o nusikalsti ją įkalbėjo kiti asmenys. Kasatorė pažymi, kad kitas nuteistasis šioje byloje – A. S. ją apkalba, teigdamas, kad neva iš jos pirko kanapių, nes to nepatvirtina jokie bylos duomenys.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo teismą pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendį ir jo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį.
Kasatorius skunde teigia, kad priimdamas nuosprendį teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Teismas nepagrįstai jo baudžiamąją bylą prijungė prie baudžiamosios bylos asmenų, su kuriais jis neturėjo nieko bendro, kas buvo nustatyta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kasatorius nurodo, kad byla buvo atiduota nagrinėti nesilaikant BPK 226 straipsnio. Baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje buvo padaryta nusikalstama veika.
Taip pat kasatorius nurodo, jog jis, kaip kad teigė ikiteisminio bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, miltelius, kurių sudėtyje yra metamfetamino, įgijo neturėdamas tiesioginės tyčios, nes prieš paimdamas net nežinojo, kas yra pakete. Ikiteisminis tyrimas vyko pažeidžiant BPK 188 straipsnio nuostatas, nes nebuvo bandoma nustatyti, ar aplinkybės, kuriomis jis įsigijo psichotropines medžiagas, atitinka jo parodymus.
Kasatorius teigia teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnį, bei nurodo, kad jis pats vartoja metamfetaminą, todėl buvo nutaręs jį pasilikti sau, o ne parduoti ar kitaip platinti. Tuo labiau, kad jam nėra tikslo užsiimti psichotropinių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu, nes jis dirba gerai apmokamą darbą.
Taip pat kasatorius pabrėžia, kad milteliai yra skirtingos koncentracijos, kas rodo, jog jie nebuvo įsigyti vienu metu kaip kad teigiama teismo nuosprendyje. Kasatorius pažymi, kad miltelių, kurie rasti kasatoriaus kišenėje, svoris 56,606 g, o koncentracija – 0,348 g, miltelių, kurie rasti mašinoje, svoris 1,881 g, o koncentracija – 0,355 g, miltelių, kurie rasti po variklio dangčiu saugiklių dėžėje, svoris 18,668 g, koncentracija – 0,315 g, kas paneigia teismo teiginius, neva jis metamfetaminą įsigijo vienu metu ir išpilstė turėdamas tikslą platinti.
Kasatorius nuoširdžiai gailisi, kad šie milteliai (metamfetaminas) buvo pas jį rasti, tačiau nurodo, kad juos pasiliko neturėdamas tikslo platinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinius skundus prokuroras nurodo, kad kasatoriaus veika pagal BK 260 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuota dėl tos priežasties, jog pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pripažino įrodyta aplinkybę, kad R. M. įgijo ir gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, turėdamas tikslą jį parduoti. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylas nagrinėja teisės taikymo aspektu ir iš naujo įrodymų netiria bei nevertina. Tačiau teismas turi patikrinti, ar įrodymų vertinimas kasacine tvarką apskųstuose teismų sprendimuose atitinka įstatymo reikalavimus, yra išsamus, nuoseklus ir logiškas.
Atsiliepime nurodoma, kad teismai įrodymus vertino tinkamai, o jų padarytos išvados yra nuoseklios bei logiškos. Teismai pagrįstai kritiškai įvertino R. M. versiją, jog didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, jis atsitiktinai aptiko važiuodamas žvejoti ir šią medžiagą laikė savo asmeninėms reikmėms – vartojimui. Teismai pagrįstai atkreipė dėmesį į didelį šios medžiagos kiekį, jo laikymo būdą skirtingose vietose (automobilio salone, po automobilio kapotu esančioje saugiklių dėžutėje ir laikant prie savęs drabužiuose) bei skirtingose pakuotėse (automobilyje vienkartiniuose maišeliuose suvyniotą į pensijų kaupimo sutarties lapą, prie savęs – maišelyje suvyniotą į tris popierinius paketėlius ir saugiklių dėžutėje maišelyje), kas akivaizdžiai prieštaravo R. M. išsakytai versijai apie atsitiktinį jų aptikimą sulaikymo dieną. Be to, buvo įvertinta ir ta aplinkybė, kad R. M. automobilyje, kuriame jis buvo sulaikytas ir kuriame gabeno metamfetaminą, buvo aptikti ne tik metamfetamino, bet ir kitos narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakų. Pirmosios instancijos teismas tyrė metamfetamimo aptikimo po automobilio kapotu esančioje saugiklių dėžutėje, aplinkybes ir šio tyrimo veiksmo teisėtumą, tačiau BPK pažeidimų nenustatė. Teismas nurodė, kad neturi jokio pagrindo manyti, jog automobilį saugoję ar jo apžiūrą atlikę pareigūnai neteisėtai padėjo psichotropinę medžiagą po R. M. automobilio kapotu į saugiklių dėžutę. Automobilyje ir pas R. M. rūbuose buvo aptiktas didelis metamfetamino kiekis, o saugiklių dėžutėje – nežymus. Todėl tokia provokacija teisėsaugos pareigūnams neturėtų jokios prasmės. Liudytoja J. B. paaiškino, dėl kokių priežasčių būna atliekamos papildomos objektų apžiūros ir nurodė, kad tyrėjas T. D. atsitiktinai aptiko metamfetaminą saugiklių dėžutėje, t. y. išankstinės informacijos apie tai, kad toje vietoje yra psichotropinės medžiagos, neturėjo. Taigi, įvertinus surinktų įrodymų visumą, teismai padarė tinkamas išvadas dėl to, kad R. M. psichotropinę medžiagą buvo įsigijęs ne savo reikmėm, o su tikslu parduoti bei suvokė, kokia tai yra medžiaga bei koks yra jos kiekis.
Atsiliepime pažymima ir tai, kad kasaciniame R. M. skunde nurodoma skirtinga psichotropinės medžiagos – metamfetamimo, koncentracija skirtingose pas jį ir automobilyje rastose vietose, prieštarauja jo versijai, kad miltelius jis įgijo iš asmens, paslėpusio juos prie Neries ir jau po to supylė į skirtingus maišelius, nes buvo išbyrėję iš popierinių paketėlių. Be to, nėra pagrindo laikyti esminiu BPK pažeidimu, kad nebuvo tiriama R. M. versija apie metamfetamino aptikimą prie Neries upės. Be abejo, kaltinamųjų versijos turi būti patikrinamos teisme, tačiau tai nereiškia, kad teismas turi pareigą tikrinti kiekvieną net ir visai absurdišką kaltinamojo teiginį. Kaltinamojo išsakytą versiją galima patikrinti ne tik betarpiškai ištiriant įvykio vietą, tačiau ir kitais įstatyme numatytais būdais. Šioje byloje R. M. versija buvo ištirta ir paneigta visuma byloje esančių įrodymų, kurie patvirtino jo veikos tinkamą kvalifikaciją bei teisingą faktinių aplinkybių nustatymą.
Atsiliepime nurodoma, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde R. M. nurodo BPK 226 straipsnio pažeidimus, tačiau šiuos aspektu jis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Pažymėtina tai, kad esminiu BPK pažeidimu laikytinas tik toks pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Taigi, vien tai, kad bylą išnagrinėjo ne tos teritorijos teismas, kurio veiklos teritorijoje asmuo padarė nusikalstamą veiką, nereiškia, jog buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Bylas dėl veikų, numatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje nagrinėja apylinkės teismai (BPK 225 straipsnis). Taigi vien teritorinio teismingumo taisyklės pažeidimo nepakaktų išvadai, jog buvo padarytas esminis BPK pažeidimas.
Atsiliepime teigiama, kad skiriant bausmę V. Š. buvo atsižvelgta į lengvinančią aplinkybę, t. y. kad ji prisipažino įvykdžiusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, bei į tai, kad nebuvo nustatyta sunkinančių aplinkybių. Taip pat buvo vertinama, kad iš septynių jos įvykdytų nusikalstamų veikų, net penkios yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, ir kad jos įvykdytos tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų. Teismai įvertino V. Š. asmenybę ir tai, kad ji buvo betarpiška nusikalstamų veikų vykdytoja. Pažymėtina, kad BK 62 straipsnis taikomas tik tuomet, kai nustatomi 1 ir 2 dalyse numatyti pagrindai. Be to, šio straipsnio taikymas yra ne teismo pareiga, o teisė. Tai reiškia, kad teismas net ir esant formaliems BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytiems pagrindams, turi teisę, bet ne pareigą taikyti minėtą straipsnį. Šioje byloje teismai, įvertinę įrodymus, visiškai pagrįstai nenustatė BK 62 straipsnio taikymo pagrindų: V. Š. pati neatvyko ir nepranešė apie nusikalstamą veiką, taip pat nebuvo nustatyta aplinkybė, jog ji padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog sunkiai sergantį kasatorės sūnų M. I., nebus kam prižiūrėt dėl V. Š. paskirtos bausmės, nes byloje iš viso nėra duomenų apie jo tėvą, taip pat byloje nėra duomenų, kad nebus kam prižiūrėti ir kitų dviejų V. Š. mažamečių vaikų. Vertinant šia prasme V. Š. paskirtą bausmę, svarbi ir ta aplinkybė, jog pati nuteistoji į nusikalstamą veiką įtraukė vieną iš savo vaikų – nepilnametę M. R. Taip pat nėra pagrindo V. Š. taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalį bei paskirti jai švelnesnę bausmę. Šio straipsnio nuostatos taikomos tuomet, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, t. y. kai tarp įstatyme numatytos bausmės ir konkretaus baudžiamojo įstatymo pažeidimo, kaltininko asmenybės bei kitų aplinkybių nėra reikiamos, tinkamos proporcijos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje tokių išimtinių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų V. Š. ir R. M. kasaciniai skundai netenkintini.
Dėl V. Š. paskirtos bausmės
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžiu V. Š. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (iki 2007 m. birželio 1 d. bei 2007 m. birželio 1 d. neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis) laisvės atėmimu dvejiems metams; BK 260 straipsnio 1 dalį (iki 2007 m. birželio 4 d. bei 2007 m. birželio 4 d. neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis) laisvės atėmimu dvejiems metams dvejiems mėnesiams; BK 260 straipsnio 1 dalį (iki 2007 m. birželio 7 d. bei 2007 m. birželio 7 d. neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis) laisvės atėmimu dvejiems metams; BK 260 straipsnio 1 dalį (iki 2007 m. rugpjūčio 16 d. bei 2007 m. rugpjūčio 16 d. neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis) laisvės atėmimu dvejiems metams dvejiems mėnesiams. BK 260 straipsnio 1 dalis numato vienos rūšies bausmė –laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (iki 2007 m. rugpjūčio 20 d. neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis) teismas kasatorei paskyrė laisvės atėmimą aštuoneriems metams. BK 260 straipsnio 2 dalis už šį nusikaltimą numato vienos rūšies bausmę –laisvės atėmimą nuo 8 iki 10metų. Taigi už visus minėtus nusikaltimus teismas paskyrė kasatorei minimalų įstatymo sankcijoje numatytą bausmės laiką ar labai artimą minimaliam bausmės laikui.
Pagal BK 159 straipsnį (vaiko – dukters M. R. įtraukimas į nusikalstamą veiką 2007 m. birželio 1 d.) kasatorė nuteista laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; BK 159 straipsnį (vaiko – dukters M. R. įtraukimas į nusikalstamą veiką 2007 m. birželio 7 d.) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. BK 159 straipsnio 2 dalis už šį nusikaltimą numato tokias alternatyvas: baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki 3 metų. Už kiekvieną iš minėtų nusikaltimų teismas paskyrė kasatorei laisvės atėmimo bausmės laiką artimą įstatymo sankcijoje numatytam minimaliam laisvės atėmimo bausmės laikui.
Kasatorė teigia, kad paskirta bausmė yra per griežta. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Taigi teismas paskirdamas laisvės atėmimo bausmės dydžius, baudžiamojo kodekso nuostatų nepažeidė.
BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę, t.y. nustatydamas atitinkamos bausmės rūšies dydį, teismas atsižvelgia į 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Sutinkamai su BK 61 straipsniu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi paskirdamas minimalius laisvės atėmimo bausmės už padarytus nusikaltimus dydžius teismas nepažeidė įstatymo reikalavimo ir tinkamai individualizavo bausmę, atsižvelgdamas į visas BK 54 straipsnyje numatytas ir teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes, tame tarpe ir į kasaciniame skunde nurodytą sunkią materialinę padėtį, jos vaikų interesus, prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kadangi padarytas ne vienas, o septyni nusikaltimai, kurie sudarė realią nusikaltimų sutaptį, tačiau kai kurie iš jų labai skyrėsi savo pavojingumu, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais paskirtąsias bausmes bendrino bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir paskyrė galutinė subendrintą bausmę laisvės atėmimą aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, t. y. prie griežčiausios iš paskirtų bausmių- aštuonerių metų laisvės atėmimo pridėjo tik šešis mėnesius nuo už likusius šešis nusikaltimus paskirtų bausmių. Teisėjų kolegijos nuomone paskirtoji bausmė nėra per griežta, kadangi tik nežymiai viršija paskirtos už sunkiausią nusikaltimą laisvės atėmimo bausmės dydį.
Kasatorė prašo teismo vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalimi arba 2 dalies 1 ar 2 punktais paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmę (BK 62 straipsnio 3 dalies 1 punktas), nes ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui išaiškinti kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, be to, išlaiko savo sūnų, kuris serga sunkia liga bei kitus mažamečius vaikus, kurių dėl įstatyme paskirtos bausmė nebūtų kam prižiūrėti. BK 62 straipsnio (Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas) 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Kasatorė neįvykdė BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos - nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, todėl taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra galimybės.
Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra
neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Pirmos instancijos teismas nuodugniai aptarė tokį prašymą ir argumentuotai nusprendė, kad nėra BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų skirti švelnesnei negu numatytą įstatyme bausmei. Be to teismas pagrįstai nurodė į padarytų nusikaltimų pavojingumą, į tai, kad asmenys, įtraukti į narkotinių medžiagų vartojimą degraduoja, tampa sunkia našta artimiesiems ir visuomenei, kad jie sunkiai pagydomi, todėl bausmių švelninimas asmenims, padariusiems nusikaltimus susijusius su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neatitiks bausmės paskirčiai, skyrium imant bendrosios nusikaltimų prevencijos tikslams, t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo.
Dėl R. M. kasacinio skundo
Kolegija laiko, kad R. M. padaryti veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Kasatoriaus teiginys, kad prieš paimdamas miltelius, kurių sudėtyje yra metamfetamino, jis nežinojo, kad maišelyje yra psichotropinės medžiagos, neturi reikšmės jo veiksmų baudžiamajam teisiniam vertinimui. Net jei jis to fakto nežinojo įgijimo metu, neužilgo po įsigijimo jis sužinojo, kad maišeliuose yra psichotropinės medžiagos ir neatsisakė savo tolesnių nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 259 ir 260 straipsniuose. Kasatoriui inkriminuotas ne tik psichotropinių medžiagų įgijimas, bet ir laikymas bei gabenimas. Kasatorius teigia, kad nebuvo bandoma nustatyti ar aplinkybės, kuriomis jis įsigijo psichotropines medžiagas, atitinka jo parodymus. Teismui nepavyko nustatyti šaltinų, iš kurių kasatorius įsigijo psichotropinių medžiagų, tačiau pats įgijimo faktas byloje yra įrodytas, tame tarpe ir paties kasatoriaus parodymais. Jis ikiteisminiame tyrime ir teisme parodė apie aplinkybes, prie kurių psichotropinės medžiagos buvo įgytos. Tai kad jos įsigytos radimo būdu nepaneigia įsigijimo fakto, nes psichotropinių medžiagų gali būti įgyjama įvairiais būdais: atlygintinai –perkant, keičiant bei neatlygintinai gaunant pabandymui, kaip dovaną tame tarpe ir jas randant.
Kasatorius ginčija teismo nuostatą, kad metamfetaminą jis įsigijo vienu metu. Tačiau šį aplinkybė neturi reikšmės jo veiksmų kvalifikacijai šioje byloje.
Kasatorius teigia, kad neturėjo tikslo psichotropines medžiagas platinti. Šią aplinkybę kasatorius ginčijo ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios apeliacinio skundo dalies pasisakė ir savo sprendimą motyvavo tuo, kad rastas didelis kiekis psichotropinių medžiagų, medžiagos laikytos skirtingose vietose, atskirai supakuotuose maišeliuose, dalį kurių pats išpilstė, šiuo metu psichotropinių medžiagų apeliantas nevartoja. Šios aplinkybės rodo, kad kasatorius disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą platinti. Kolegija laiko, kad šioje dalyje baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir neranda priežasčių keisti teismų sprendimus.
Kasatorius skunde teigia, kad teismas nepagrįstai jo baudžiamąją bylą prijungė prie baudžiamosios bylos asmenų, su kuriais jis neturėjo nieko bendro. Tačiau nuteistasis šioje byloje A. S. ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju parodė, kad yra pažįstamas su kasatoriumi ir psichotropinę medžiagą amfetaminą tris kartus pirko iš kasatoriaus (R. M.). Taip pat jis nurodė, kad R. M. prekiauja ir kitos rūšies psichotropinėmis medžiagomis. Esant šioms aplinkybėms kasatoriaus veiksmai buvo tiriami vienoje byloje su A. S. ir kitų su juo byloje susijusių asmenų veiksmais. Taigi teisėjų kolegija neranda šioje situacijoje baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimo. Kadangi kasatoriaus nusikalstama veika buvo susijusi su A. S nusikalstama veika, o pastarasis didžiąją dalį nusikalstamų veikų padarė Kėdainių rajono teritorijoje, byla buvo perduota nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui. Taigi šiuo atveju BPK 226 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų V. Š. ir R. M. kasacinius skundus atmesti.