Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-105-312/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-03
Bylos Nr.
1S-105-312/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
Nuteistasis
O. R.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-105-312/2018(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19.; 3.12.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko, išnagrinėjusi nuteistojo O. R. (O. R.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas atmestas ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 59-9 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam O. R. paliktas nepakeistas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi netenkino nuteistojo O. R. skundo ir paliko Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 59-9 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakeistą. Žemesnės instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei yra išnykęs ir netikslinga jį toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis O. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde nurodoma, kad, svarstydamas lygtinio paleidimo klausimą, žemesnės instancijos teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, kurios yra reikšmingos bausmės skyrimui. Vilniaus miesto apylinkės teismas, pakartotinai vertindamas tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo įvertintos nuteistajam skiriant bausmę, baudžia O. R. antrą kartą už tą patį nusikaltimą. Nuteistasis yra atlikęs didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės, yra baigęs psichoedukacinę programą, dalyvauja kitose socialinės reabilitacijos programose, mokosi, įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi nuobaudų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi galimybę įsidarbinti, 7 balais sumažino pakartotinio nusikalstamumo riziką. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuteistajam yra rekomenduota daryti dvi operacijas. Nuteistasis nedirba, nes tokios galimybės jam nesuteikia pataisos namai. Išėjęs į laisvę, jis laikysis jam paskirtų įpareigojimų ir įstatymų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. R. skundas atmestinas.

Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus jo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, O. R. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (trys nusikaltimai), 253 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, be kita ko, O. R. nusikalstama veika dėl 2013 m. rugsėjo 18 d. neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 1 dalį į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

Bausmės pradžia: 2013 m. rugsėjo 18 d.

Bausmės pabaiga: 2020 m. kovo 18 d.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), 1/2 bausmės faktiškai atliko 2016 m. gruodžio 18 d. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Atlikus O. R. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (58 balai). Tokiu atveju, turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos duomenų, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra mažėjanti, nuo paskutinio vertinimo sumažėjo septyniais balais. Taigi konstatuotina, jog O. R. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

Iš teismui pateiktoje nuteistojo O. R. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis, išėjęs į laisvę, turės gyvenamąją vietą, nes O. R. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistasis yra vidurinio išsilavinimo, turi elektros įrengimų remontininko ir staliaus specialybes, šiais mokslo metais pradėjo mokytis suvirintojo specialybės, pateikė pažymą, kad VšĮ „K. s. i. c.“ įdarbintų O. R., jam išėjus iš pataisos įstaigos, pastarasis yra motyvuotas dirbti laisvėje, turi įgyvendinamus ateities tikslus, vieną kartą skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su buvusia sutuoktine, turi pilnametį vaiką. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nefiksuota alkoholio ar narkotikų vartojimo, emocinės kontrolės praradimo atvejų, asmuo neigia, turintis priklausomybę, palaikantis kriminalinės subkultūros ar diskriminacines nuostatas. O. R. nėra socialiai atsiskyręs, adaptuojasi prie įvairių socialinių situacijų, socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai. Pataisos įstaigoje nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, stebimi teigiami motyvacijos keisti nusikalstamą elgseną pokyčiai. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai, tačiau, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.

O. R. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri jam paskirta už penkias nusikalstamas veikas, trys iš kurių susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Pastarasis praeityje yra dvylika kartų teistas, amžius pirmojo teistumo metu – 17 metų, bausmės atlikimo metu tris kartus pažeidė režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka, kas leidžia daryti išvadą, kad jam sunku laikytis nustatytų taisyklių, net ir esant apribotoms judėjimo laisvės galimybėms, visą gyvenimą reguliariai renkasi nusikalstamą elgesio modelį. Nors nuteistasis planuoja dirbti laisvėje, tačiau pataisos namuose nedirba, turi 2 440,87 Eur skolą, kurios nemoka, pats savo nusikalstamą elgesį pateisina pinigų trūkumu, finansiniai įsipareigojimai yra vienas iš nurodytų kriminogeninių veiksnių. O. R. turi sunkumų savo galios jausmą palaikyti brandžiai, yra gynybiškas, turi padidintą savivertę, yra linkęs slopinti savo jausmus, sunkumus yra linkęs įveikti neapgalvotu, naudą teikiančiu, neteisėtu elgesiu, turi problemų identifikavimo, neigiamų pasekmių numatymo sunkumų. Šios emocinės gerovės problemos galimai siejasi su jo nusikalstamu elgesiu, o orientacija į materialinę gerovę ir trumpalaikės naudos siekimas yra dar vienas O. R. kriminogeninis veiksnys. Pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (65 balai), nustatyti dinaminiai veiksniai sudaro 18 balų, t. y. yra galimybė juos keisti. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau yra pastebimos, tačiau dar pernelyg trumpalaikės, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti dar labiau sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Taigi, žemesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu O. R. taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nėra pagrindo. Tai, kad, priimdamas tokį sprendimą, teismas vertino dalį tų pačių aplinkybių, kurios buvo įvertintos nuteistajam skiriant bausmę, nereiškia konstitucinio non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimo. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Taigi, šiuo atveju, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, specialistų nustatytus kintančius kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį O. R., būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo O. R. (O. R.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėAiva SurvilienėArtūras Šumskas