Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-204/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-11
Bylos Nr.
1S-204/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdimaras Bavėjanas
Kaltinamasis
E. N.
Advokatai
Vera Gortovanova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-204/2010Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.16.1.2.1.1. (N)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 11 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynėjai advokatei Verai Gortovanovai,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. N. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 22 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 294 straipsnio 2 dalį, t. y., kad jis 2009 m. sausio 28 d., apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. N. , adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą bet nerealizuotą savo tariamą teisę - pareikalavo nukentėjusiojo A. Ž. (A. Ž. ) gražinti tariamą skolą, o nukentėjusiajam paprieštaravus, panaudodami fizinę prievartą namo viduje bei ištempę į kiemą prie namo bendrai su R. N. rankomis ir kojomis sudavė smūgius A. Ž. į įvairias kūno vietas, padarydami jam muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva kairės akies srityje, galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruva kairiame dilbyje - sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei panaudodami psichinę prievartą, grasindami nužudyti, reikalavo 520,00 Lt, t. y. savavaldžiavo.

Taip pat kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 10 punktus, t. y. kad jis 2009 m, kovo 20 d., apie 00.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. N. ir G. S. , turėdami tikslą paveikti nukentėjusįjį A. Ž. dėl jo pranešimo policijai apie padarytą nusikaltimą bei priversti pakeisti parodymus, A. Ž. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje, kieme prie namo, kelio atkarpoje tarp nukentėjusiojo namų ir tvenkinio, esančio Juodšilių kaime, Vilniaus rajone, bei prie tvenkinio, panaudodami fizinę ir psichinę prievartą, kankindami, itin žiauriai, dėl nukentėjusiojo piliečio pareigų vykdymo, tyčia bendrai sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau trylikos smūgių į įvairias kūno vietas A. Ž. , padarydami jam muštinę žaizdą galvoje, kraujo patekėjimą po kairės akies jungine, daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kūne - sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, nosies kaulų ir dešinės pusės VI-o šonkaulio lūžius - sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, po to, pareikalavo nukentėjusiojo nusirengti nuogai, įstūmė į šaltą tvenkinio vandenį ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam dideles dvasines kančias bei privertė atlikti žeminančius veiksmus, bei su savimi turėtais peiliais sudavė ne mažiau trylikos smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami pjautinę žaizdą kaklo priekiniame paviršiuje ir paviršinį odos įpjovimą nugaroje - sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, daugybines durtines - pjautines žaizdas kakle, krūtinės priekiniame ir nugariniame paviršiuose su kairės bendros miego arterijos, krūtinplėvės, plaučių, diafragmos, skrandžio, kairio inksto sužalojimais - sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko, įvykus ūmiam išoriniam ir vidiniam kraujavimui į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, šokui, nukentėjusysis mirė ir taip tyčia kankindami, itin žiauriai, dėl nukentėjusiojo piliečio pareigų vykdymo, nužudė A. Ž. . Po to, siekdami apsunkinti padaryto nusikaltimo išaiškinimą, nukentėjusiojo drabužius sudegino, peilius paslėpė šiukšlių konteineriuose, iš nukentėjusiojo namų paimtą mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310" išardė dalimis ir išmetė.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka kaltinamasis E. N. buvo laikinai sulaikytas 2009 m. kovo 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėliau buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi kaltinamajam E. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamajam terminas pratęsiamas, nes yra pagrindas manyti, jog E. N. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

Kaltinamasis E. N. skundu prašo panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir jį iš suėmimo Skunde nurodo, jog suimtas yra nepagrįstai, o jam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės apribojimu, tinkamai vykdytų jų nustatytus įpareigojimus. Be to, pažymi, kad nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų niekada nesislapstė ir to neketina daryti būdamas laisvėje. Kaltinamasis teigia, kad išėjęs į laisvę, turėtų gyvenamąją vietą, legalų pragyvenimo šaltinį iš bedarbio pašalpos, padėtų savo tėvams. Skunde nurodo, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė, Lukiškių tardymo izoliatoriuje yra mušamas. Nukentėjusįjį nužudė ne jis, bet G. S. , kuris yra laisvėje, ir brolis.

Teismo posėdyje kaltinamojo E. N. gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. N. suėmimo terminą BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo metu baudžiamoji byla yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad E. N. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 294 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 10 punktuose. Tai patvirtina kaltinamojoje išvadoje nurodomi duomenys: paties kaltinamojo bei kitų kaltinamųjų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialistų išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą bei teisėtumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas, todėl ar E. N. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant teisminio nagrinėjimo baigiamąjį dokumentą.

E. N. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, o už labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

Skundžiamojoje nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, jog byloje yra nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo skyrimo, o tuo pačiu ir jo termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šios apygardos teismo išvados skundo argumentai nepaneigia.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, šio pagrindo buvimą patvirtina ir tai, kad kaltinamasis yra nevedęs, todėl nesaistomas tvirtų socialinių ryšių. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.

Kaltinamojo skunde nurodytos asmeninio pobūdžio aplinkybės (išėjus į laisvę jis turėtų gyvenamąją vietą, lėšų pragyvenimui, nesislapstys nuo teismo) ir kiti skundo argumentai yra reikšmingi konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimą ar nebuvimą, tačiau, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės panaikinimą.

Kaltinamasis E. N. skunde nurodo, jog jo atžvilgiu gali būti taikomos įstatymų numatomos švelnesnės kardomosios priemonės. Tačiau Apeliacinės instancijos teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį, jog aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Teisminėje baudžiamosios bylos proceso stadijoje kardomąsias priemones pakeičia bylą savo žinioje turintis teismas.

Kaltinamasis skunde teigia, kad kitam kaltinamajam, kuriam pateikti kaltinimai dėl analogiškos nusikalstamos, yra paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Tačiau ta aplinkybė, kad G. S. yra pareikšti tokie patys kaltinimai kaip ir jam, nereiškia, kad jų teisinė situacija, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Vien to, kad asmenys kaltinami tų pačių nusikaltimų padarymu, neužtenka konstatuoti, kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Aplinkybė, kad ne visiems nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims šioje byloje yra taikomas suėmimas, nėra pagrindas netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės E. N., kadangi kardomoji priemonė kiekvienam kaltinamam (arba įtariamam) asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.

Šioje proceso stadijoje pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo E. N. dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnio numatytų tikslų.

Pratęsiant kardomosios priemonės - suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

kaltinamojo E. N. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdimaras Bavėjanas